Jonas Švagžlys. „Etatinių moralizuotojų” ambicijos ar mūsų visų sveikata? (atsakymas Ž. Pavilioniui)

Dar visai neseniai opozicinės TS-LKD politikai (bent iš dalies pagrįstai) kaltino Vyriausybę ir ypač Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Veryga dėl nepakankamo apsirūpinimo koronaviruso testais. Galiausiai Vyriausybei pavyko iš Kinijos įsigyti kelis šimtus tūkstančių testų, kurie neseniai pasiekė Lietuvą.

Sveikas protas sako, kad šių testų įsigijimas yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų, visų pirma – pavojingomis sąlygomis dirbančių medikų, saugumą. Galbūt paradoksalu, tačiau minėtų testų įsigijimas labiausiai papiktino būtent TS-LKD atstovą, Seimo narį Žygimantą Pavilionį, sugebėjusį šį pragmatišką Vyriausybės žingsnį įvertinti kaip Kinijos ir … Rusijos režimų šlovinimą.

Keletas jo straipsnio citatų ir trumpas aptarimas, kodėl jų turinys prasilenkia tiek su sveiku protu, tiek su elementariu padorumu:

Blogam šokėjui ir… Briuselis trukdo

Tik būtų įdomu sužinoti, o kas gi yra tie geri šokėjai? Galbūt pirmą ir antrą vietas ES pagal gyvenimo trukmę užimančios Italija ir Ispanija, šiandien užimančios pirmas dvi vietas pasaulyje pagal mirusių nuo coronos skaičių? O gal aukščiausiu pragyvenimo lygiu garsėjančios Beniliukso ir Skandinavijos šalys, kuriose COVID-19 aukų yra keliasdešimt kartų daugiau nei Lietuvoje?

Tuo pat metu vis dažniau viešai, lyg atkartodami Kremliaus ir Pekino algoritmus, kalame prie kryžiaus Europos Sąjungą, kuri, mat, tokia neefektyvi, niekuo mums nepadeda, o štai Kinija ir Putinas yra tokie fantastiniai, ne tik savo šalyje puikiai susitvarko, bet ir kitiems padeda. Pagal šią logika ir Lukašenka, efektyviai siūlydamas virusą gydyti degtine bei traktoriais, turėtų mums savo draugišką ranką ištiesti.

Ir kas gi iš Lietuvos politikų šiame kontekste aiškino, kad Putinas yra „molodiec“, o Kinijos režimas – „pavyzdys Lietuvai“? O gal čia kaip ir „Romuvos“ atveju – svarbu turėti kaltinamąjį, o kaltinimus vėliau galima kad ir iš piršto išlaužti? Sena demagogų mada yra kovoti su pačių susikurtomis karikatūromis.

Sudalyvavome ir toliau dalyvaujame propagandinėje komunistinės Kinijos akcijoje, kurią aptarnavo mūsų kariškiai. Lietuvos Vyriausybė padėkojo komunistinei Kinijai už šią pagalba. Ministras A. Veryga su pasididžiavimu pareiškė, kad yra dar sudarytos sutartys dėl naujų tūkstantinių tiekimų iš Kinijos.

O ar ne gerbiamo Pavilionio partiečiai buvo tie, kurie labiausiai kalė prie kryžiaus valdančiuosius, kad šie neparūpino testų? Žinoma, Lietuva galėjo atsisakyti medicininių apsaugos priemonių iš Kinijos, ir tada Pavilionis bei jo bendraminčiai galėtų girtis, kaip jų perspėjimų dėka Lietuva „išlaikė stuburą“. Sėdėdamas fotelyje ir gurkšnodamas alų, aš irgi galiu gražiai pakalbėti apie principingumą ir „vertybes“. Taip pat Pavilionis būtų galėjęs plakti valdančiuosius už tai, kad testų vis dar nėra arba už tai, kad jie per brangūs. Priežastį visada rasi.

Reikalas tas, jog kasdien savo gyvybe rizikuoju ir užsikrėtusiaisiais rūpinuosi ne aš, Pavilionis ar aptariamame tekste (turbūt, kaip labai autoritetingas) Pavilionio minimas analitikas Marius Laurinavičius, o gydytojai ir kiti ligoninių darbuotojai. Taip pat policija, kariškiai, galiausiai parduotuvių kasininkės, kurie šiandien taip pat yra priversti dirbti sunkiomis sąlygomis ir rizikuoja užsikrėsti COVID-19.

LIetuvos piliečių sveikata šioje situacijoje svarbesnė nei noras kažko pamokyti Kiniją. O ir politines tokio „vertybiškumo“ pasekmes tektų srėbti ne Pavilioniui ar Laurinavičiui, bet Verygai, Skverneliui ir Nausėdai.

Beveik prieš mėnesį, dar vasario 28 d., Europos Komisija, matydama padėtį pasaulyje ir situaciją rinkoje, kuomet mažesnėms ES šalims tapo vis sunkiau konkuruoti dėl būtinųjų pagalbos priemonių užpirkimų pasaulinėje rinkoje, pasiūlė Lietuvai ir kitoms ES šalims sudalyvauti bendrame ES pirkime, kurį Europos Komisija vykdė kartu su Jungtine Karalyste ir Norvegija. Dauguma ES šalių šiame nusprendė dalyvauti, nes jau tada numatė grėsmingas viruso plitimo tendencijas ir aiškiai įžvelgė šių priemonių būsimą deficitą savo šalyse. Tačiau ministras A. Veryga buvo ramus kaip belgas. Dar vasario mėnesį Lietuva, Lenkija, Bulgarija, Danija, Prancūzija, Portugalija šios Europos Komisijos pasiūlytos galimybės atsisakė, nors vėliau visos šios šalys ėmėsi drastiškų priemonių, kurios galėjo galbūt būti ir ne tokios griežtos, jeigu laiku būtume įsigiję visko, ko mums trūksta šiandien.

Tai, kad Lietuva praleido progą dalyvauti pirmajame bendrame ES medicininių priemonių pirkime, galima vertinti kaip SAM klaidą. Kita vertus, neaišku, ar tikrai Lietuva labai daug prarado nesudalyvavusi bendrajame ES organizuotame pirkime, kuris tragiškai užsitęsė ir prekių gali tekti laukti iki gegužės. Šiandien kitos šalys jau daro tą patį, ką Lietuva padarė iškart – perka pačios ir gauna prekes, nelaukdamos, kol ES atliks visas procedūras ir sulauks pakartotinių pasiūlymų teikimų. Dar viena išmokta pamoka, kad nacionalinė biurokratija visada mažesnė už europinę.

Klaidinga aiškinti, kad medicininių priemonių trūkumą Lietuva sprendžia bendradarbiaudama išimtinai tik su Kinija. Lietuva yra pateikusi paraiškas dalyvauti trijuose Europos Komisijos (EK) inicijuotuose bendruose su kitomis šalimis pirkimuose, kurių metu bus perkamos asmens apsaugos priemonės, dirbtinių plaučių ventiliavimo aparatai ir laboratorijos reagentai bei diagnostikos priemonės. Iš Pietų Korėjos prieš savaitę Lietuvą pasiekė 10 tūkst. reagentų, o prieš dvi savaites Vyriausybė pasirašė sutartį su JAV bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ padaliniu Vilniuje dėl COVID-19 testų tiekimo Lietuvai.

Tik kažkodėl visą šią informaciją gerbiamas Seimo narys nutyli. Užtat didaktišku tonu samprotauja apie tai, ką darytų Vyriausybė, jei paramą Lietuvai pasiūlytų Lukašenka, ir kaltina valdančiuosius dėl jų tariamo elgesio… paties Pavilionio sufantazuotoje hipotetinėje situacijoje.

Nesolidus elgesys politikui, dar ne taip seniai turėjusiam ir prezidentinių ambicijų.

Kaip savo straipsnyje, publikuotame amerikiečių žurnale „Foreign Policy“, kurį vargu ar galėtume apkaltinti „proklemliškumu“ , rašo švedų kilmės analitikė Elisabeth Braw, Italija, labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi pasaulio šalis, nesulaukė deramos pagalbos iš ES partnerių. Straipsnyje cituojamas Italijos nuolatinis atstovas ES, kurio teigimu, dar vasarį kreipėsi į EK prašydama trūkstamų medicininių priemonių, o EK šį prašymą perdavė valstybėms narėms, tačiau reikiamos pagalbos Italija nesulaukė. Dėl nepakankamos paramos Italijai šią savaitę atsiprašė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Tiesa, kol EK vadovė atsiprašinėjo, konservatorių atstovai Europos Parlamente rašė laišką ES vadovybei, pasmerkiantį kaltinimus ES dėl nesolidarumo kaip tariamą antieuropinę propagandą. Taigi, kaip pastebėjo V. Laučius, konservatoriai propaganda prieš ES apkaltino pačią EK pirmininkę. Nereikėtų pamiršti ir skandalingo atvejo, kai Kinijos kaip pagalba Italijai išsiųstos veido kaukės buvo konfiskuotos Čekijoje, ir tik nedidelė dalis jų vėliau buvo grąžintos Italijai, o dauguma buvo paskirstytos Čekijos ligoninėms.

Be abejonės, šie atvejai nereiškia, kad Lietuva turėtų nusigręžti nuo ES. Priešingai, glaudesnis ES narių bendradarbiavimas yra būtinas tose srityse, kur iš tiesų pasiteisina. Lietuva gali dalyvauti ir bendruose ES medicininių reikmenų pirkimuose ir t. t. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva gali aklai pasikliauti tik bendrais ES sprendimais ir neturėtų stengtis papildomai apsirūpinti reikalingomis medicininėmis priemonėmis bendradarbiaudama ir su kitomis, ne tik ES, šalimis.

Pabaigai, kad ir aš nebūčiau įrašytas į „Kinijos gerbėjų“ gretas. Taip, Kinija yra nedemokratinė, žmogaus teises itin grubiai pažeidinėjanti ir geopolitiškai pavojinga valstybė. Tačiau, kai tai liečia šalies saugumą (tiek pandemijos, tiek karinės grėsmės atveju), būtina vadovautis racionalumu ir valdžios sprendimus vertinti pirmiausia pagal tai, kiek jie padeda sumažinti šias grėsmes.

Turkija, kaip ir Lietuva, yra NATO narė, bet ši šalis vis labiau juda islamiškojo fundamentalizmo link ir iki šiol nepripažįsta vykdžiusi armėnų tautos genocidą. Ar, pagal Pavilionio logiką, Lietuvai reikėtų išstoti iš NATO ir tokiu būdu parodyti, kad europietiškai ir demokratinei Lietuvai su nusikaltimus žmogiškumui neigiančia Turkija yra nepakeliui? Juk Pavilioniui tai būtų puikiausia proga pasirodyti didžiausiu demokratijos gynėju visoje Europoje.

Vis dėlto aš manau, kad karinis Lietuvos saugumas ir gyventojų sveikata yra svarbiau nei „etatinių moralizuotojų“ ambicijos, ir todėl džiaugiuosi, kad Vyriausybė vadovaujasi sveiku protu, ne tuščiagarbių politikų išvedžiojimais.