Jonas Vaiškūnas. KT pripažino vienalytes „santuokas“, o šeimos sąvoką išaiškino kaip neutralią lyties atžvilgiu

Sausio 11 d., penktadienį, Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Lietuva turi išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, kitoje valstybėje „susituokusiam“ su tos pačios lyties lietuviu, kaip jo šeimos nariui. Toks sprendimas priimtas nepaisant to, kad Lietuvoje nėra leidžiamos vienalytės „santuokos“ ir toks bendro gyvenimo būdas nepripažįstamas šeima.

KT savo sprendimą grindė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika ir Europos sąjungos (ES) piliečių ir jų šeimos narių laisvo judėjimo ir gyvenimo valstybių narių teritorijoje teise ir teigė, kad teisės susijungti šeimai ribojimas tarp tos pačios lyties asmenų yra nesuderinamas su diskriminacijos draudimu ir nuostatomis, ginančiomis žmogaus orumą. Pasak KT „negali būti pateisinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį vien lytinės tapatybės ir/ar seksualinės orientacijos pagrindu būtų neleidžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir joje gyventi kartu su kitu jo šeimos nariu“.

Iki šio KT sprendimo Migracijos departamentas, užsienyje „susituokusiems“ tos pačios lyties asmenims teisės keltis į Lietuvą paskui savo „sutuoktinį“ nesuteikė pabrėždamas, kad Lietuvoje tos pačios lyties asmenų „santuokos“ ir partnerystė nėra leidžiamos. Nuo šiol to galima bus nepaisyti.

Tačiau tai dar ne viskas, KT seimas šia sausio 11-osios nutartimi žengė dar vieną žingsnį, kurį jau galima pavadinti antikonstituciniu. Remdamasis ES teisės aktais KT ryžosi iš esmės keisti Tautos referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, įtvirtinančio šeimos sampratą, turinį, jog šeima kyla iš santuokos tarp vyro ir moters. Remdamasis ESTT ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) paaiškino, kad sąvoka „sutuoktinis“ yra neutrali lyties atžvilgiu ir gali apimti tos pačios lyties sutuoktinį.

Ir nors KT pakartojo pripažįstantis Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą konstitucinę santuokos, kaip sudaromos laisvu vyro ir moters sutarimu, samprata, kaip ir tai, kad „kitokia santuokos samprata Lietuvos Respublikos įstatymuose negali būti įtvirtinta atitinkamai nepakeitus Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies“, tačiau, pasak KT „kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu“…

Taigi, paprastai tariant KT naudodamasis ES teise ir žodžių ekvilibristika, išskyrė sąvokas „šeima“ ir „santuoka“ lyčių požiūriu ir paaiškino, kad šeima, esą, Lietuvos konstitucijoje apibrėžiama kaip neutrali lyties požiūriu, o su vyro ir moters sutarimu siejama tik „santuoka“. Taigi, priimtu nutarimu įpareigodamas Lietuvos valdžios institucijas juridiškai pripažinti ir vienalytes „santuokas“ KT tuo pačiu torpedavo ir tradicinę „šeimos sampratą“.

KT sprendimas šioje byloje – tai pirmas svarbus žingsnis į lemtingus pokyčius tolimesnėje Lietuvos visuomenės ir valstybės raidoje, nes vienalyčių šeimų propaguotojams atveria kelią iki šiol Konstitucijoje nenumatytam tos pačios lyties asmenų „santuokų“ ir „šeimų“ pripažinimui. Pripažinus vienalytes „santuokas“ juridiniu pagrindu teisei į leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus sudarytos sąlygos tokiems „sutuoktiniams“ kreiptis į ES teismus dėl vienalyčių „santuokų“ juridinio įteisinimo Lietuvoje.

Taigi nuo šiol Lietuvos vyrai ir moterys galės į Lietuvą oficialiai atsivežti savo „sutuoktinį“ arba „sutuoktinę“ nepriklausomai nuo to kokios ji arba jis yra lyties. O tai reiškia, kad nuo šiol tokios „šeimos“ valstybės turės būti oficialiai pripažintos šeimomis ir joms vėliau ar anksčiau turės būti suteiktos tokios pačios teisės, įskaitant ir teisę į santuoką, kokios pripažįstamos ir tradicinėms šeimoms.

Žiūrėkite KT posėdžio baigiamosios dalies vaizdo įrašą: