Verslui ir valstybės įstaigoms primesta „lygybės užtikrinimo“ šūkiu pridengta lyčių kvotos prievolė pažeidžia asmens laisvę ir kelia grėsmę ūkio našumui.
Pertekliniai reikalavimai – grėsmė verslui
Lietuvoje dabar galiojanti tvarka, grindžiama Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, numato lyčių kvotas didelėms įmonėms, yra akivaizdus biurokratinės naštos pavyzdys.
Pagal esamą įstatymą, nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turi sudaryti bent 33 proc. įmonių vadovų, valdybų ir priežiūros organų narių.
Ši nuostata nepaiso laisvos rinkos dėsnių, pagal kuriuos svarbiausiais reikalavimais darbuotojui turėtų būti jo gebėjimai, patirtis ir žinios, o ne lytis.
Vasario 18 d. Seimo narys Vytautas Sinica pateikė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sumažinti perteklinį lyčių kvotų taikymą Lietuvos įmonėms.
Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos nurodymai reikalauja tokių kvotų tik bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, tačiau Lietuvoje šie reikalavimai buvo išplėsti iki visų didelių įmonių, o tai, pasak V. Sinicos, yra nepagrįsta.
V. Sinica atkreipia dėmesį į tai, kad tokie reikalavimai tampa ypač kenksmingi srityse, kuriose vyrauja viena lytis dėl istorinių ar kultūrinių priežasčių, kaip pavyzdžiui, inžinerijoje, energetikoje ar gamybos pramonėje. Dėl specialistų stokos įmonės dažnai priverstos rinktis kandidatą pagal lytį, o ne pagal žinias ir gebėjimus.
Siūlomomis įstatymo pataisomis siekiama atkurti pusiausvyrą, leidžiant įmonėms vadovautis objektyviais atrankos kriterijais – profesionalumu, patirtimi ir gebėjimais, o ne išoriniais, dirbtiniais kvotų reikalavimais. Šios pataisos siūlo grįžti prie minimalių reikalavimų, kuriuos numato ES teisė, taip apsaugant tiek verslo laisvę, tiek jo našumą.
JAV pavyzdys: lyčių kvotų atmetimas
Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidentas Donaldas Trampas neseniai pasirašė vykdomuosius nurodymus, kuriais siekiama panaikinti privalomas lyčių kvotas valstybės įstaigose ir verslo srityje. Šie sprendimai grindžiami siekiu užtikrinti, kad darbo vietose būtų vertinami asmenų gebėjimai ir žinios, o ne lytis.
Prezidento D. Trampo vadovaujama valdžia pradėjo peržiūrą, kuria siekiama atsisakyti visų lyčių kvotų valstybės tarnyboje. Naujais nurodymais siekiama naikinti visus reikalavimus dėl privalomo lyčių atstovavimo, pabrėžiant, kad darbuotojų atranka turi būti pagrįsta gebėjimais ir patirtimi.
Be to, prezidentas D. Trampas priėmė sprendimus, kuriais panaikinami valstybės reikalavimai dėl lyčių kvotų privačiame versle, ypač tose įmonėse, kurios sudaro sutartis su valstybės valdžia. Šiais veiksmais siekiama sumažinti valstybės reguliavimo naštą verslui ir leisti įmonėms pačioms spręsti dėl savo darbuotojų atrankos, remiantis verslo poreikiais ir rinkos dėsningumais.
Šie pokyčiai atspindi naujosios JAV administracijos siekį mažinti valstybės įtaką verslo sprendimams ir skatinti laisvosios rinkos dėsnius.
Socialinės ir ūkinės pasekmės
Kvotos, primetamos verslui, kuria naujus nelygybės pavidalus. Užuot sprendę tikrai opius visuomenės klausimus, tokiomis priemonėmis dirbtinai ribojame įmonių galimybes pasirinkti tinkamiausius darbuotojus, o tai veda į:
gebėjimų nuvertėjimą – pareigybė skiriama ne pagal gebėjimus;
motyvacijos mažėjimą – vertinami ne pasiekimai;
ūkio našumo mažėjimą – įmonės negali pasinaudoti visomis rinkos siūlomomis galimybėmis.
Lietuva turi rinktis laisvės kelią
Mes lietuviai turėtumėme mąstyti savo galva, užuot mėgdžiojusi ir taikiusi „teisingo“ lyčių santykio ideologų išsigalvojimus, Lietuva turėtų siekti tikrosios lygybės – sudaryti galimybes kiekvienam žmogui siekti karjeros pagal savo gebėjimus ir pastangas. Tik taip gali būti užtikrinta ne tik darna visuomenėje, bet ir ilgalaikis šalies ūkio augimas.
V. Sinicos siūlymas yra sveikintinas. Turime atsispirti žalingiems biurokratiniams eksperimentams. Privalome ginti tikrąją laisvę bei demokratinius pagrindus. Lietuvoje turime kiekvieną žmogų vertinti pagal savo gebėjimus ir nuopelnus, o ne pagal turimą ar įsivaizduojamą lytį. Kai kurie politikai jau net nebežino kiek iš viso yra tų lyčių.
„Prašaliečio” (lietuviškas žodis yra „prašalaitis”, o ne ‘”prašalietis”. Šio prašalaičio „chamentarai” neturėtų teršti „Pozicijos” svetaines. Įžeisčiau kiaules, pavadindamas jį kiaule arba paršu.
Kaip lietuvių kalbos „žinovas” ir šiandienos lansberginio durnių laivo „moralės bokštas”, savo komentare tiek į straipsnelio, tiek į komentaro temą, komentare „patriotiškai surietei” daugiau nei apgailėtinai.. tiek lietuvių „literatūrinės” kalbos požiūriu.., tiek vietinės kiaulių fermos „moralinio autoriteto” atžvilgiu…
Daugiau mažiau adekvačiai realybę suvokiančiam žmogui jau ne juokingi, bet beviltiškai apgailėtini yra vietiniai „vaiškūnais” su visokio „politinio ir mokslinio plauko žinovais”,kurie ir po 30 metų žmonėms „trina” apie Eurosojūze plūduriuojančios Lietuvos, kurioje yra privaloma Eurosojūzo parėdymų ir direktyvų viršenybė, „galimybes” – ” Lietuva turi rinktis laisvės kelią”… Pakako Šimonytei su savo vyriausybe pasistengti prisiimti „daugiau soialistinių įsipareigojimų” nei buvo pajėgi įvykdyti ir pernai eurosojūzas nubraukė kelis šimtus milijonų dotaiijų.. Nauji valdantieji pasakoja,kad Šimonytės priisimtų Eurosojūzui „socialistinių įsipareigojimų” liko ir šiems metams, kurių neišpildžius Eurosojūzas dar „nubrauks” ir šiais metais Lietuvai kelis šimtus milijonų eurų dotacijų… už prisiimtų „socialistinių įsipareigojimų nevykdymą”
Lietuvos „kuinas jau vos bepavelka kanopas”, o vežime sėdintys Vaiškūnas su Sinica vienas kitam džiaugsmingai pasakoja į kurią pusę „tymptelti vadžias”, kokiame eurosojūzo ” vieškelyje Lietuvos vežimą kuinas dar pajėgtų patemti, vežimas nesubyrėtų, būtų pajėgus kažkiek dar padardėti…”..
,,Lietuvos „kuinas jau vos bepavelka kanopas”, o vežime sėdintys Vaiškūnas su Sinica vienas kitam džiaugsmingai pasakoja į kurią pusę „tymptelti vadžias”, kokiame eurosojūzo ” vieškelyje Lietuvos vežimą kuinas dar pajėgtų patemti, vežimas nesubyrėtų, būtų pajėgus kažkiek dar padardėti…”..”
Patriotizmas yra niekšų priebėga.
Šiandiena tokioje pseudo valstybėje kaip Lietuva daugiau nei nuvalkiota sąvoka „Patriotizmas” anksčiau buvo suprantama kaip „vertybė” – žmonių meilė savo gimtam kraštui konkrečiais darbais, o ne žodžiais…, skirtais ne savo, o visų tautiečių „labui..”.. Tik tokių žmonių, atitinkamais istorijos periodais nepriklausomai ar jie buvo aukštuomenė ar prastuomenė, dėka tautos turi, išsaugoja… šimtus metų savo valstybingumą, savo kultūras, kalbas…
Taip kad tavo „grubus” – „Patriotizmas yra niekšų priebėga”- tinka su didesniu nei tarybiniais laikais komjaunuolišku į karčiu šveičiančius užsienio valstybių tankelius šiandieninius eurosojūzinius Lietuvos „patriotus”.. Aš rašydamas, šiandieniniams „patriotams” „droviai su liūdesiu” dedu kabutes….
” įkarščiu šveičiančius užsienio..”