Nepaisant to, kad tokie garsūs disidentai kaip J. K. Rowling savo kultūrine įtaka gina sveiką protą, vos praeina savaitė be akį rėžiančios antraštės, primenančios, jog pagrindinės translytiškumo judėjimo prielaidos turi logiškų, nuspėjamų ir iš tiesų neišvengiamų pasekmių.
Prisiminkime tik keletą naujausių pavyzdžių.
40-metis olandas, kuris, pasak „Reduxx“, „sukaupė vieną didžiausių vaikų pornografijos kolekcijų Nyderlandų istorijoje“, po sulaikymo pareiškė norįs „persikūnyti“ į moterį. Vietos žiniasklaidoje teigiama, kad jis dabar gali būti laikomas moterų kalėjime, laukdamas teismo. Vyras savo kompiuteryje turėjo aštuonis milijonus pornografinių failų, tarp jų – vaizdų, kuriuose vaikai buvo prievartaujami ir kankinami.
Prancūzijos medicinos taryba vienam mėnesiui sustabdė ginekologo licenciją ir dar penkiems mėnesiams paskyrė jam lygtinį laikotarpį už tai, kad jis atsisakė gydyti 26 metų vyrą, prisistačiusį moterimi. Gydytojas bandė aiškinti, jog neturi kompetencijos gydyti translytį asmenį, tačiau šie argumentai nebuvo priimti.
Akademikai rekomendavo Jungtinės Karalystės Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS) atsisakyti termino „akušerė“, nes jis esą „subordinuoja visas gimdančias moteris“. Vietoje jo siūloma vartoti naują pavadinimą – „pagrindinė perinatalinės praktikos specialistė“. Dokumento „Nuo akušerės iki vadovaujančio perinatalinės praktikos specialisto“ autoriai teigia, kad, „atsižvelgiant į tai, jog vis daugiau translyčių ir nebinarinių asmenų naudojasi akušerijos paslaugomis, būtina vartoti įtraukesnę terminologiją“.
38 metų translytis vyras, įtariamas apsaugos darbuotojo nužudymu pabėgėlių prieglaudoje Vokietijoje, buvo įkalintas Brandenburgo moterų ikiteisminio sulaikymo centre. Ten jis – pabėgėlis iš Pietų Afrikos Respublikos – terorizavo kalines moteris ir grasino jas nužudyti, o teisme reikalavo būti vadinamas Kleopatra.
Vėlgi Vokietijoje, vyras, prisistatantis transseksualu, neseniai gavo vos 10 mėnesių lygtinai už tai, kad „pakartotinai viešai demonstravo savo lytinius organus, viliojo migrantų vaikus seksualiniam išnaudojimui ir apipylė juos savo šlapimu“. Pasak „Reduxx“, prokuroras teigė, jog šie nusikaltimai buvo bandymas „patvirtinti savo moteriškumą“ – su šia interpretacija sutiko ir teisėjas. Vyras, kilęs iš Kazachstano, jau anksčiau buvo teistas už seksualinius nusikaltimus.
Žymus Norvegijos politikas Mikkelis Eskilas Mikkelsenas – homoseksualus buvęs Samių parlamento narys, vadovavęs lytinės tapatybės reformoms Norvegijoje – šių metų vasarį nusižudė po to, kai praėjusių metų lapkritį buvo suimtas ir apkaltintas vaikų pornografijos laikymu ir platinimu. Vėliau jis pripažino savo kaltę.
Verta pažymėti, kad visi šie atvejai įvyko šiais metais. Ir tai – tik keli iš daugelio. Galiu nurodyti dešimtis papildomų incidentų, nutikusių per pastaruosius kelis mėnesius. Bet kuris dešinysis judėjimas, susijęs su tokio lygio skandalais ir seksualiniu ištvirkimu, nuolat atsidurtų žiniasklaidos dėmesio centre, ir tai būtų pelnytai laikoma diskredituojančia aplinkybe. Tačiau kadangi translytiškumo judėjimas yra laikomas gėjų teisių judėjimo tąsa, tik nedaugelis žurnalistų ryžtasi išryškinti šias sąsajas.
Tie, kurie gina biologinę tikrovę, jau pasiekė keletą svarbių pergalių. NHS Cass apžvalga, kurią parėmė LGBT poziciją palaikanti Leiboristų partija, lėmė brendimą stabdančių vaistų nepilnamečiams uždraudimą Jungtinėje Karalystėje. Panašius sprendimus priėmė Suomija ir Švedijos aukščiausioji medicinos institucija. Trumpas, dirbtinai suformuotas „konsensusas“ dėl vadinamosios „lytį patvirtinančios priežiūros“ – orveliškos frazės, kuria apibūdinamos vaikų lyties keitimo procedūros – pradėjo byrėti, kai vis daugiau žmonių, dabar vadinamų detranslyčiaisiais, ima viešai pasakoti savo skaudžias patirtis.
Vis dėlto šios pergalės neturi užgožti platesnio vaizdo. Translytiškumo ideologija yra giliai įsitvirtinusi beveik visose Vakarų institucijose, ir nepaisant pavienių pralaimėjimų, aktyvistai tebėra labai įtakingi ir pasiryžę ginti užimtas pozicijas. Norint, kad ši ideologinė karštinė tikrai atslūgtų, neužtenka atmesti medicininius šarlatanizmus, susijusius su kastracijomis ir mastektomijomis sveikiems vaikams; būtina atsisakyti ir pačios priešistorės, kuria grindžiamas šis siaubo spektaklis. Trumpai tariant, turime atmesti pačią idėją, kad vyrai gali tapti moterimis, o moterys – vyrais.
Daugybė populistų noriai pritaria nepritarimui vaikų lyties keitimui, tačiau – išskyrus keletą reikšmingų išimčių – jie dažniau seka paskui, o ne imasi lyderystės. Jei kova su translytiškumo ideologija ir toliau apsiribos tik jos kraštutiniausiomis apraiškomis, panašių atvejų, kokius minėjau, pasitaikys ir ateityje. Translytiškumo ideologija vis dar daro įtaką teismų sprendimams, akademinei bendruomenei ir didelei politinio spektro daliai. Jei translyčių aktyvistų prielaidos nebus nuosekliai kvestionuojamos, paneigiamos ir atmetamos, iki šiol pasiektos pergalės tebus laikinos – ne galutinis revoliucinio judėjimo, griaunančio Vakarų civilizacijos pamatus, pralaimėjimas.
Jonathon Van Maren – Kanados autorius, rašantis portalui europeanconservative.com. Jo tekstai taip pat publikuoti žurnaluose First Things, National Review, The American Conservative. Naujausia jo knyga – Prairie Lion: Tedo Byfildo gyvenimas ir laikai.
europeanconservative.com
