2025-01-15, Trečiadienis
Naujienlaiškis

Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pasodinta ąžuolų giria (nuotraukos, video)

Su Jono Noreikos – Generolo Vėtros portretais | rengėjų nuotr.

Spalio 27 d. vaizdingoje vietoje prie Didžiokų piliakalnio, Molėtų rajone, buvo pasodinta giria Jonui Noreikai „Generolui Vėtrai“ atminti. Čia susirinko iki šimto Lietuvos šviesuomenės atstovų: mokslininkų, mokytojų, menininkų, teisininkų, visuomenininkų, o taip pat ir pramogų pasaulio, verslo, Šaulių sąjungos, skautų bei kitų organizacijų atstovų.

Sumanymas pasodinti girią „Generolui Vėtrai“ atminti gimė vasarą, kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Laisvės kovotojo atminimo lentos nukabinimo Vilniuje (šiuo metu ten pakabinta nauja lenta). Iniciatyvos „Šimtmečių irių“ autoriai paskelbė konkursą ieškodami vaizdingos vietos privačioje žemėje, kur galėtų būti pasodinta atminimo giria. Konkursas susilaukė didelio visuomenės palaikymo socialiniuose tinkluose, tad buvo nuspręsta surengt ir renginį.

„Pilietinė iniciatyva „Šimtmečių girios“ jau kelis metus skatina medžių sodinimus, kuriuose jau sudalyvavo tūkstančiai veiklių žmonių, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Su Jono Noreikos – Generolo Vėtros portretais | rengėjų nuotr.

Įspūdingoje istorinėje vietoje gims parkas su giraitėmis Laisvės kovotojams atminti

Simbolinė giria „Generolui Vėtrai“ atminti buvo pasodinta šalia Didžiokų piliakalnio ir vienos iš sunaikintų Didžiosios kovos apygardoje veikusių partizanų vadavietės. Ąžuolai Jonui Noreikai pasodinti Gediminaičių stulpų pavidalu vaizdingame kelio vingyje prie senojo Molėtų plento.

Istorijos mokslų daktaras, archeologas, Valdemaras Šimėnas džiaugiasi, kad atminties išsaugojimo projektas buvo įgyvendintas jo giminės žemėje, kuri buvo paskirta jo seneliui savanoriui, kaip Laisvės kovų dalyviui.
Šioje vietoje žuvo jo giminaičiai partizanai. V. Šimėnas su sūnumis žada čia sodinti ir kitas giraites Laisvės kovų dalyviams, o ateityje šį būsimą parką bus siekiama padaryti atviru lankymui.

Danguje didžiulė istorinė Lietuvos vėliava, prie laužo – istorinės dainos

Dalyviai ąžuolus sodino skambant dainininkės A. Sabulytės laisvės kovų ir pasaulio aukso fondo dainoms. Aplink sodinančiuosius kelis ratus apsuko sraigtasparnis pasidabinęs įspūdingo dydžio istorine Lietuvos vėliava.

Šventės dalyviai vėliau prie laužo dalinosi įspūdžiais, vaišinosi šaulių paruoštomis vaišėmis, kartu su grupės „Ugniavijas“ vyrais dainavo senovės lietuvių ir partizanų dainas.

Atidarant renginį vienas iš „Šimtmečių girių“iniciatorių Bartas Trakymas pabrėžė, kad Lietuvos ir jos laisvės kovotojų juodinimu, Lietuvos tautų kiršinimu labiausiai suinteresuota priešiškai nusiteikusi kaimyninė valstybė – Rusija. Generolas Vėtra sabotavo SS legiono steigimą ir lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę. Jis buvo aktyvus antinacistinio ir antisovietinio pasipriešinimo rengėjas ir dalyvis, nukentėjęs nuo abiejų okupacinių režimų.

„Nors Jonas Noreika ir buvo antinacistinio žydus gelbėjusio pogrindžio globėju, jo pasirašyti įsakymai dėl žydų izoliavimo, žiūrint iš šių dienų perspektyvų, skaudina dalį Lietuvos visuomenės. Visgi jo kova už Lietuvos laisvę, pasiaukojimas ir aukščiausia auka neleidžia jo pamiršti. Tikime, kad Lietuva nepamiršta savo vaikų…“ – minėjo kalbėjusieji renginio atidarymo metu.

Darbais ne žodžiais…
„Vėtros giria”- ąžuolų sodinimas dedikuojamas J. Noreikai- Vėtrai.
Dideli ir maži….kartu mes jėga.
Pargarba visiems dalyviams! AČIŪ

2 KOMENTARAI

Komentarai nepriimami.

Mes remiame

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Kvantinė fizika: nebaigta revoliucija

Prieš šimtmetį fizikoje įvyko požiūrio pasikeitimas, kuris fiziniams mokslams buvo toks pat svarbus, kaip ir biologijos evoliucijos teorija. Retai...

Laisvės premijos laureatas Julius Sasnauskas: palaimintas kelias į laisvę ir laisvės aistra

Sausio 13 d. Lietuvos respublikos Seime minint Laisvės gynėjų dieną, 2024-ųjų metų Laisvės premija buvo įteikta Lietuvos neginkluoto...

Rasa Čepaitienė: Nesame verti tos tąnakt suspindusios aukščiausios lietuviškos dvasios apraiškos

Dulce et decorum est pro Patria mori Skaudu kažką rašyti šiandien. Ne tik dėl tada įvykusios tragedijos, taip ir...

Romualdas Ozolas. Kelio atgal nėra!

Pagerbdami Sausio 13-osios Laisvės gynėjų atminimą siūlome prisiminti vieno iš Sąjūdžio lyderių, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Romualdo Ozolo kalbą,...