Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvas sujungti į vieną įstaigą keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Kaip žinia, Ministro Pirmininko pernai sudaryta „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ kovo pradžioje pasiūlė sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Istorijos bei Kultūros tyrimų institutus su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru – sukuriant vadinamąjį Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą.
Tokį šios darbo grupės siūlymą TALKA pavadino žalingu Lietuvai ir prilygino lituanistiniais tyrimais užsiimančių Lietuvai strategiškai svarbių institutų naikinimui. O juk būtent šiuose institutuose yra vykdomi moksliniai lietuvių kalbos, tautinės (etninės) kultūros ir Lietuvos istorinės atminties tyrimai, kurių jokia kita pasaulio tauta ar valstybė neatlieka ir negali atlikti. Pasak visuomenininkų, tokio pobūdžio tyrimai yra lietuviškos tapatybės, o tuo pačiu ir Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pamatas.
Kreipimosi autoriai atkreipia Prezidentės dėmesį į tai, kad lituanistikos mokslo institutų likimas yra atiduotas į rankas tokiai „darbo grupei, kuri sudaryta iš ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų, kurių dauguma niekada su lituanistiniais tyrimais nėra susidūrę, taip pat iš asmenų, kurie per pastaruosius penkiolika metų patys yra prisidėję prie lituanistikos pozicijų silpninimo“.
„Reiškiame nepasitikėjimą darbo grupe, rengusia pasiūlymus dėl valstybinių mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo ir jos vadove Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. Šios darbo grupės siūlymus dėl Lietuvai strategiškai svarbių lituanistikos srityje dirbančių institutų sujungimo siūlome atmesti kaip nepagrįstus ir žalingus Lietuvai“, – rašoma Lituanistikos likimu susirūpinusių visuomenininkų laiške prezidentei D. Grybauskaitei.
Kreipimosi autoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvai strategiškai svarbiems lituanistiniams institutams daug metų nebuvo teikiamas deramas valstybės prioritetas, nebuvo užtikrintas jų pakankamas finansavimas, įgalinantis tinkamą jų veiklą ir plėtrą. Todėl, pasak TALKOS atstovų siūlymas sujungti nusilpnintus institutus į centrą nėra lituanistikos tyrimų stiprinimo strategija, o greičiau atvirkščiai. „Vienas prie kito prijungti į vieną įstaigą šie prioritetinę ir strateginę reikšmę Lietuvos kultūros tęstinumui turintys savarankiški valstybiniai institutai faktiškai būtų sunaikinti. Lietuva jau turi pakankamai pavyzdžių, kai sujungus kitų sričių valstybinius mokslo institutus į vadinamuosius centrus norimo efekto nebuvo sulaukta, nebent efektu kas nors laiko tai, kad mokslo tyrimų įvairovė ir mokslininkų skaičius žymiai sumažėjo“, – rašoma TALKOS laiške Prezidentei.
Visuomenininkai siūlo stiprinti pačius lituanistinius institutus ir gerinti jų darbo kokybę bei sąlygas, užtikrinti jų tinkamą finansavimą kuris įgalintų jų veiklą ir plėtrą.
Prezidentės prašoma pasinaudoti Tautos jai suteiktais įgaliojimais ir ne tik stabdyti minėtą darbo grupės iniciatyvą, bet ir tarpininkauti, kad būtų sudarytos atskiros darbo grupės kiekvienai iš šių 5 institucijų, kurios būtų pajėgios objektyviai ir profesionaliai ištirti šių mokslo institucijų (Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Istorijos instituto, Kultūros tyrimų instituto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro) veiklą ir sugebėtų pateikti profesionalių pasiūlymų dėl jų stiprinimo bei plėtros galimybių siekiant užtikrinti lituanistikos reikšmę lietuvybės išsaugojimui.
Kovo pradžioje, paviešinus žinią apie siūlymą jungti lituanistinis institutus su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, mokslininkai ir visuomeninės piliečių organizacijos žiniasklaidoje bei visuomeniniuose forumuose išreiškė pagrįstą nepritarimą šiam siūlymui ir pateikė svarių argumentų, kodėl tokia šių institutų „reforma“ padarytų didelę žalą unikaliems lituanistikos tyrimams ir studijoms.
Asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ tarybą sudaro pirmininkas Gintaras Karosas, kalbininkai prof. Laima Kalėdienė, hab. dr. Kazimieras Garšva, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Gintaras Songaila ir Romas Pakalnis, žurnalistas Dalius Stancikas, režisierius Jonas Vaitkus, filosofas Laisvūnas Šopauskas, rezistentai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas, signataras Algirdas Endriukaitis, Jonas Burokas, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, verslininkas Mindaugas Karalius, aktorius Gediminas Storpirštis, etnologė Nijolė Balčiūnienė, politologas Vytautas Sinica, VU politikos mokslų studentė Monika Morkūnaitė.
