Juozas Dapšauskas. konservatorių rinkėjai gali balsuoti už Saulių Skvernelį

Kas Lietuvoje taikosi į centro rinkėją? O kas atstovauja konservatyvų?

Dažnai viešojoje erdvėje diskutuojama apie kairės ir dešinės politines grupes. Šįkart labiau iškelsiu klausimą, o kas atstovauja centro ir konservatyvių vertybių rinkėją?

Mano galva, Naglis Puteikis yra ne centro, o radikalios kairės atstovas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD), beje, yra ne konservatoriškų vertybių gynėja, o liberalių.

Paradoksalu ir tai, kad konservatoriai išsikėlė liberalių pažiūrų kandidatę į prezidentus ir tikrai vertybiškai konservatyvių pažiūrų TS-LKD nariai ar pastovūs jų palaikytojai nebeturi už ką balsuoti.

Arvydas Juozaitis būtent gali dalį balsų ,,atimti“ iš konservatorių keliamų ar remiamų kandidatų – Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos, nes pastarieji yra vertybiški liberalai. Tikėtina, kad ypač antrame ture šiaip konservatorių rinkėjai gali balsuoti būtent už Saulių Skvernelį (jei jis jame būtų), o ne už I. Šimonytę ar G. Nausėdą, nes jie per daug liberalūs, o S. Skvernelis ženkliai konservatyvesnis.

Suprantamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sprendimas palaikyti Saulių Skvernelį, kuris ir būtų kaip centro kandidatas, kuris gali būti priimtinas ir vienai, ir kitai pusei.

A. Juozaitis aiškiai pasisako prieš globalizaciją, yra kai kuriais aspektais radikalios dešinės atstovas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra už savo krašto tapatybės išsaugojimą, tautiškumą, tai rodo ir tautinių kostiumų R. Karbauskio akcija, bet ir perimant iš pasaulio visą, kas sukuriama ir sukaupiama gero.

Savo knygoje “Sveikata, kuri mus saugo“ esu gilinęsis į Singapūro pavyzdį ir apibendrinu: „Galva ateityje, o širdis praeityje, iš jos semiamos amžinosios vertybės. Taikomas principas padedantis suderinti praeities palikimą su toliaregišku modernumu“. Greičiausiai tai tinka ir LVŽS vizijai, kuri suderina sveiką konservatyvumą (jie tikrai konservatyvesni už TS-LKD) ir modernumą.

Su LVŽS sąrašu į Seimą pateko simboliškai tiek vienos radikalios pusės, tiek kitos – tai Dovilė Šakalienė ir Mindaugas Puidokas, kurie abu neišsiteko LVŽS frakcijoje. Manydamas, kad ir vienas, ir kitas turėjo gerų intencijų, tačiau, manau, savaime nesuprato, kad reikia ieškoti aukso vidurio, o ne užsispirti neieškant kompromiso.

Europos Sąjungos klausimu taip pat LVŽS atstovauja centro liniją: yra už Europos Sąjungą, kaip tinkamiausią kelią Lietuvai, bet pasisako prieš jos federalizaciją, o agituoja už laisvų tautų, valstybių sąjungą.

Europos Parlamento rinkimuose pagal dabartines apklausas laimėtų LVŽS. Taip teigia Europos Parlamento tęstinis tyrimas, kurį EP užsakymu apibendrina „Kontar public“. Tokiais duomenimis vadovaujantis galima prognozuoti, kad ir į savivaldybių tarybas pateks būtent daugiausiai LVŽS atstovų.

O reali susiklosčiusi situacija greičiausiai LVŽS ir yra labiausiai palanki: liberalai išsiskaidė ne vienoje savivaldybėje po du ar net tris sąrašus, socialdemokratai taip pat, tvarkiečiai skaidosi su oficialiuoju „tvarkiečių“ sąrašu ir Rolando Pakso inicijuotu „Šaukiu aš tautą“. O TS-LKD turi savo „lubas“, kiek balsų jie gali surinkti ir kurie rinkėjai už juos jokiu būdu nebalsuos. Reikia suprasti, kad ir dar likę liberalai kažin ar kaip antrą pasirinkimą besvarsto TS-LKD. Ką rodo ir „liberalų žiurkių“ skandalas Vilniuje, kaip TS-LKD kandidatė į savivaldybės tarybą siekia pagviežti liberalų rinkėjus iš Liberalų sąjūdžio tokia prieštaringa akcija.

Reikia suprasti, kad žmonės pajuto skirtumą, kad pakilo pensijos, atlyginimai, infliacija nekilo tiek, kad ji „suvalgytų“ tą pakilimą, tyrimai rodo, kad žmonės jaučiasi ir psichologiškai laimingesni ir optimistiškiau žiūrį į ateitį. Galima sakyti, kad tiesiog kyla ekonomika ir joks čia LVŽS nuopelnas. Bet iškelkime klausimą, kodėl anksčiau kai kurios valstybinės įmonės net dirbdavo nuostolingai, o su LVŽS atėjimu pradėjo nešti milijoninius dividendus valstybės biudžetui? Tai rodo, kad čia tiesiog atsirado daugiau tvarkos, ūkiškumo, išnaikinta korupcija ir nepotizmas.

Kai kurie apžvalgininkai iškelia problema, kad, jei taptų S. Skvernelis prezidentu, kas būtų pajėgus tapti premjeru? Akivaizdu, visuomenė aukštai vertina susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Savo ūkiškus, dalykiškus gebėjimus jis parodė sutvarkydamas ministerijai pavaldžias įmones, pademonstravo įžvalgią darną laikinai vadovaudamas švietimo ministerijai. Didelė tikimybė, kad jis ir galėtų tapti premjeru.

Nereikia manyti, kad LVŽS padarė viską tobulai per šį Seimo kadencijos laiką. Tikrai yra nepadarytų darbų, kai kurie ir netobulai padaryti, už ką nusipelno ir pagrįstos, sveikos kritikos. Bet gal kažką ryžtingai verta daryti netobulai, nei tobulai nieko nedaryti. O permainų kai kuriose srityse tikrai ėmėsi. Blogiausia, kad rinkėjai perdėtai tikisi, kad bus padaryta tobulai, taip labiausiai pasiduodami visiškai nerealiems pažadams, saldžialiežuvavimui, per vis naujus rinkimus renkasi atstovus pagal plakatų fotošopinius “snapelius“. Būtinas rinkėjų kritiškumas ir nepasidavimas per dideliems lūkesčiams. Reikia suprasti, kad Seimo nariai, prezidentas yra tik atstovai, visuomeninio intereso tarnai, o ne kokie pusdieviai, tobuli gelbėtojai, valdovai.

Alkoholio kontrolė yra dešiniųjų, ar kairiųjų klausimas?

Daugybę metų dešinieji nesiėmė rimtų priemonių todėl, kad „nenuskriaustų” verslo, o kairieji, kad nenuskriaustų “vartotojų”? Šią problemą ryžtingai ėmėsi išspręsti tik LVŽS.

Galime suprasti, kad “centro” pozicija ir yra sudaryti tinkamas sąlygas verslui, nes jis yra šalies gerovės variklis, bet pirmiausia vadovaujantis visuomenės interesu, taip pat būtina skatinti švietimą, kad žmonės būtų kritiški ir atsispirtų skirtingų verslų nereikalingoms bei nekokybiškoms prekėms ir paslaugoms.

Tad ar žvalgymasis į dešinę ir kairę nėra rizikingas, pamirštant, kad daugiausia yra centro rinkėjų?