Manęs dažnai klausia: kas Lietuvoj bus, kai emigruos visi Lietuvos gyventojai?
Bus gerai.
Tik reikėtų paprašyti, kad kaimynai – lenkai ar baltarusiai – prižiūrėtų tuščią Tėvynę.
Palikt be priežiūros nevalia – gali arabų prilįst, o dar su sprogmenimis ims žaist…
Užtat labai svarbu geri santykiai su kaimynais. Retkarčiais paskambintume: „Kaip ten mūsų laukai ir kloniai? Ak, sausra… Tai palaistykit… Ar Žirmūnai dar nesugriuvo? Parenovuokit laisvalaikiu… Sakot, Valdovų rūmuose vėl vaidenasi? Pakrapykit švęstu vandenėliu…“
Bet gal dar geriau – išnuomoti Lietuvą kinams? Lietuva brangi… Gal pavyktų išnuomot už tokią sumą, kad nė vienam lietuviui nė užsieny nebereikėtų dirbt?
O jeigu reikėtų, tai užsidirbę – gal po dešimties ar dvidešimties metų – grįžtume ir viską pradėtume iš naujo.
Bet jei svetur mums patiks, gali būti, kad Lietuvos valstybės Lietuvoj ir nebekursim. Lietuva liks kaip vasarnamis, kur šiltuoju metų laiku atvažiuosim pailsėt, pažvejot…
Po to vėl grįšim į airijas, amerikas… Ir lauksim naujų smagių atostogų.
Sezono metu Lietuvoj turėtų veikt kinų restoranai, ministerijos, diskotekos, departamentai… Ir būtinai – Lietuvos Seimas! Aišku, kaip pramogų parkas, kur kiekvienas lietuvis galėtų pavaldyt valstybę. Žaidėjai pasiskirsto į dvi komandas: vieni balotiruojasi, kiti renka.
Išrinktieji keturias paras valdo Lietuvą, paskui žaidėjai keičiasi vietom. Viskas kaip demokratinėj šaly, tik pagreitintai. Kad žaidimas būtų dar įdomesnis, skelbiami referendumai, pirmalaikiai rinkimai ir t.t.
Galėtų būt ir paprastesnių pramogų, tarkim – daugiadienės žiedinės pedofilų ir prokurorų lenktynės aplink Kauną…
Žuvų akvariumai apleistose kiaulidėse…
O jei pasamdyt būrį kinų ir ant jų atlikt lietuviškas sveikatos ir švietimo reformas…
Galimybių yra, tik reikia galvą pasukt.
O svarbiausia – nekartokime senų klaidų. Jei grįžę vėl imtume čia neva rimtai dirbt, tai vėl atsirastų tokie reiškiniai kaip nedarbas, vargas… Vėl imtume nekęst Lietuvos, bėgt lauk…
Lietuva lietuviams negali ir neturi būti darbo vieta.
Amerikos lietuviai
Gal taip suplanuota lietuviai isvyks muryt ir sluoti o cia atvaziuos pamedziot pazvejot labiau nusileides
Mano nuomone tai pirmas sveiko proto žmogaus pamąstymas, apie Lietuvos ūkio būklę, spaudoje. Jei jau niekaip nesurandam sugriauto ūkio atstatymui Maršalo, tai gal vertėtų pasinaudoti gerbiamo rašytojo patarimais? Sovietmety per TV teko matyti A. Raikino suvaidinto direktoriaus darbo dienos „fotografiją”, kurioje atsispindėjo jo darbo metodai. Pasibaigus darbo dienai, tas direktorius save apibūdino taip: „nezamenimyj”. A. Raikiną prisiminiau todėl, kad pvz. Seime yra ne vienas „nezamenimas” asmuo. Prie gerbiamo rašytojų pasiūlymų noriu pridėti ir savo trigrašį. Dėl valdžių (prezidento, seimūnų, ministrų su ministru pirmininku priešaky) darbo kenksmingumo, siūlau sumažinti kadencijų laiką. O juk žmonės (seimūnai) dirba net be atostogų. Darbo kenkingsmumas- tame, kad sveiko proto žmogui yra labai sunku laukti (net visą kadenciją), kad ateitų investuotojai ir atstatytų sugriautą ūkį.