Dirbtinės valstybės (dirbtinės – po to, kai tapo ES nare) dirbtinės sostinės (kad Vilnius – ne Lietuvos sostinė, liudija viską nustelbiantys angliški užrašai, iškabos, reklama) dirbtinio mero dirbtinis paplūdimys – dirbtinei vilniečių laisvei pareklamuoti.
Kad katinų padermės laimei pakanka plotelio smėliuko, kur jie dailiai užkapsto savo katiniškos laimės produktus – seniai žinau. Dabar tokią „laimę” turi ir mero nužmoginti vilniečiai. Gal jie jau ir keturiomis vaikšto?
„Visi ribojimai sukuria naujas galimybes. Atostogų sienų užvėrimas sukūrė galimybę ne tik atostogauti Vilniuje, bet ir naujai jį atrasti. O tai, kad šis paplūdimys atsiranda Lukiškių aikštėje, mums primena ir tą didelį džiaugsmą, kad galime švęsti laisvę. Gyvybės pilnas dirbtinis paplūdimys – tai Vilniaus pareiškimas apie laisvės pergalę“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.”
Nemanau, kad pats šimašius tokias niekšybes sugalvotų,- tam pas jį per mažai košelės galvoje. Manyčiau, kad dėl daugelio nusikaltimų, į kuriuos jis yra įsipainiojęs, tai labai tinkama marionetė tiems, kurių rankose virvučių galai.
Dėkui p. Jūratei Laučiūtei už labai gerai sudėtus akcentus: viskas netikra, viskas dirbtina, net kalba dirbtina. Mūsų meras parodo (oho!), kad net angliškai moka- City Beach! Ir teisingai. Kadangi meras neatstovauja Lietuvos nei jos istorijos, parašyti pavadinimą lietuviškai- būtų tiesiog nepadoru. Taigi, taigi viskas ne lietuvio, ne vilniečio širdžiai, o vartotojiškos prigimties žmonėms- beplunksniems dvikojams, anot Platono, kurių širdys pasisotina kūniškais, niekiniais dalykais ir panieka gimtajai kalbai, tautos istorijai bei kultūrai. Tik tuo jie ir gyvi- tuštybe. Atimk visa tai iš jų, nukeips kaip išrauta usnis. Manau, kad „laisviesiems” vilniečiams būtų smagu, jeigu ir pats meras pagulinėtų su savo šeima toje smėlio geldoje- jis taip ten tiktų, juk jis irgi laisvas vilnietis, juk jis irgi neturi vandens-smėlio telkinio, nes buvo uždarytas, gyvenimo džiaugsmas buvo prigesęs- dabar atsigaivintų. Per ilgus savo valdymo metus niekaip nesugebėjo užbaigti tvarkyti Neries krantinės ir kitų didelių ir mažų darbų; ir apskritai, turime laisvą merą, kuris niekada neužbaigia pradėtų darbų, o jei ir užbaigė, tai tep lep. O dabar ateitų, atsigultų ant karšto smėliuko ir atsipūstų- juk taip yra pavargęs nuo laisvės nieko neveikti. Priminimas merui: VILNIUS tai ne vien meras su savo hevara. Tikrasis Vilnius niekada nepareiškė laisvės pergalės tokiu būdu, nes tai yra beprotybė. Ačiū Dievui, TIKRASIS VILNIUS dar neišprotėjo.