Mano FB draugas, Gediminas Č., į kažkokią mintį atsiliepė komentaru: „Atgavę nepriklausomybę, lietuviai nespėjo atsikratyti priklausomybės nuo savo valdžios. Tuo ypatingai pasirūpino Landsbergis su pakalikais, dabar dusinančiais Lietuvą savo išdavikiška politika ir mafijos gniaužtais. Jeigu visuomenė ir toliau miegos, jos laukia košmariškas prabudimas.“
Ypatingai stiprų obalsį manyje sukėlė pastaba: „Jeigu visuomenė ir toliau miegos…“
Išties, pastaruosius 20 metų mane stebina (ir apie tai jau ne kartą rašiau) tas visuomenės totalus apsnūdimas. Net mokslininkai mokslinėse konferencijose išklauso pranešimus ir… tyli. Kasmet vis retesni klausimai pranešėjams, vis nuobodesni ir retesni pranešimų aptarimai… O jau ką bekalbėti apie įvairius „valdiškus“ pasitarimus, konferencijas, kvalifikacijos kėlimui sukviečiamus klausytojus! Gal nuobodu, gal nesudomina biurokratizuotos temos? Net bibliotekose organizuojamuose susitikimuose su rašytojais, naujų knygų pristatymuose rengėjai dažnai net nebepasiūlo dalyviams apsikeisti klausimais ar nuomonėmis. Pranešėjas atkalba, rengėjai skubiai jam padėkoja ir – sudie.
Kodėl žmonės tyli, kodėl jie nebesidomi, nebeklausinėja? Ir kodėl sociologai nesiima tirti tos snūdo būsenos priežasčių?
Ir štai vakar – džiuginanti, viltinga išimtis!!! Į pranciškono brolio Pauliaus Kretingos viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje suorganizuotą susitikimą su žinomu Biblijos tyrinėtoju ir vertėju G. Saulyčiu susirinko ne tik gausus, bet ir nemiegančių, gyvai besidominčių, klausinėjančių (!) Biblijos gerbėjų būrys. Ir tai buvo tikras Advento džiaugsmas, džiugesys, krikščionybės pašlovinimas, „puota sielai“ – kaip apie panašius, sielą sotinančius renginius atsiliepdavo šviesiausios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
Ačiū organizatoriui broliui Pauliui, ačiū pranešėjui, taip dosniai pasidalijusiam savo žiniomis, ir – dideliausias ačiū dalyviams, kad „nemiegojo“, kad ne tik klausėsi, bet ir klausinėjo.
Klausytojai ir tema, regis, surado vienas kitą ir tapo adventine dovana vienas kitam
…na ja….vos tik Zemaitaitis prabudo,didzioji miegaliu dauguma tuoj pat ji uzmigde zydiskais sakaliokais per galva,sakydami…..as tau,parse….miegok,bo uzmusim visai….
„susitikimą su žinomu Biblijos tyrinėtoju ir vertėju G. Saulyčiu“
Juk jis yra iš „Tikėjimo žodžio“ sektos. Su jais jau susitikimai rengiami kaimo bibliotekose?
Kad susigražinti privatizuotą savo Nepriklausomybę, lietuviams dar ilgai gali tekti taupytii, kol išsiimokės už patentą TS-LKP garbės pirmininko giminei ir profesoriaus šeimos draugams su Izraelio pasais.
Pradinėje Citatoje tikra sugrįžimo į SSSR ar SNG programa. Per nusivylimą „Landsbergio Lietuva” ir priklausomybės nuo savos valdžios atsikratymą. Taip ir būtume laisvi gyvenę atsikratę jau pačios pirmos pačių išsirinktos valdžios…Citatos autorius buvo užvalgęs durnaropių ar tik siūlė jas tautiečiams? Nežinau tos ropės veikimo, be t apsnūdimas ar nebus tik po per didelio Sąjūdžio meto sudirgimo? Pradžioje didelės viltys buvo netgi reikalingos, bet paskui reikėjo jas protingai išdėstyti laike, taip išvengiant dramatiško nusivylimo „ne tokia Lietuva” , kuriuo taip mėgavosi ir kurį kurstė AMB komunistai. Ir kuris per 30 metų įsėdo lietuviams iki kaulo i r veikia jau be jokio ypatingo kurstymo.
„susitikimą su žinomu Biblijos tyrinėtoju ir vertėju G. Saulyčiu“
Juk jis yra iš „Tikėjimo žodžio“ sektos. Su jais jau susitikimai rengiami kaimo bibliotekose?
Ar AMB ar ožys, nei tas nei kitas Lietuva nesirūpino. Pirmas buvo „kompetentingas” ir „gražus vyras”, antras iš pat pradžių ėmė šalinti iš savo aplinkos šviesius patriotus… Neturėjom liustracijos, nebuvo grąžinta savininkams žemė, pulta viską prichvatizuot… Ir visa tai tik todėl, kad žmonės pasitikėjo „gražių vyru” ar „Laisvės atnešėju”… Turbūt didžiausia mūsų bėda, kad jau buvom išmokę sovietmečiu prisitaikyt, lįst prie lovio, skųst, nustumt protingesnius…Sėkmingai viskas tebevyksta
….sveikinu,Onaiskaimo,sisyk protingai pasnekejai….rimtai sakau…
Niekai. Pati tauta norėjo negalimo staigaus gerumo. Kitų 14 buvusių SSSR respublikų pavyzdys rodo kad gražios, patriotiškos greito laimingo gyvenimo svajonės paprasčiausiai buvo ne-iš-ma-nė-liš-kos. Jei nekalbėti apie apsvaigusios tautos pasikėlimą į puikybę. Landsbergis kaip išmanydamas gynėsi nuo neišmanėlių patriotų, o AMB ciniškai jais naudojosi. Ir nugalėjo.