Auštant kiek apniukusiam, bet šiltam spalio vidurio rytui, nutariau, kad verta ruoštis „medžioklеi“. Taikingai, be šautuvų, be nakties matymo prietaisų, pasitikint vienu kojų eiklumu ir akių žvitrumu. Taigi, ruošiausi grybauti, viena ausim klausydamasi ryto žinių. Pasibaisėjau, girdėdama apie Europoje, ypač Nyderlanduose stiprėjantį antisionizmą/antisemitizmą, skeptiškai šypsojaus, klausydamasi svarstymų, iš kur paimti lėšų krašto gynybai, nes piliečiai aukoja vangokai. Ir staiga mano ausis pagavo vyriausybės, konservatorių, liberalų ir jiems prijaučiančiųjų labiausiai nekenčiamą žodį „patriotizmas“. Ir dar keisčiau, kad tas žodis su pliuso ženklu skambėjo LRT eteryje, kur šmėkščiojo susirūpinęs finansų ministrės veidelis.
Suklusau. Tаaaip, su dvidešimčia tūkstančių piliečių į gynybos fondą suaukotų pinigėlių net Seimo neapginsime, o ką jau bekalbėti apie visą Lietuvą su kiekvieną patriotizmo daigelį uoliai, pagal visokių mažumų, JAV bei Izraelio ambasadų komandą ravėjančius kultūros ministerijos, vidaus reikalų ministerijos, šiltas vieteles savivaldybėse užtūpusius biurokratus.
Aha, mintį pagavau: kadangi į gynybos fondą piliečiai neskuba aukoti, svarstoma jų aktyvumą paskatinti kokiais nors paskolų lakštais: kad piliečiai skolintų valstybei atliekamus/sutaupytus eurocentus.
Bet ir vėl bėda; pasirodo, jei skolinsi tėvynės gynybai, grąžą gausi mažesnę, nei skolindamas / investuodamas į kokios nors privačios gamyklos statybą ar fondo, banko steigimą.
Štai čia ir suskambo tas stebuklingas žodis: PATRIOTIZMAS.
Piliečiai, biurokratų nuomone, turėtų skolinti valstybei iš patriotizmo, nesitikėdami kokios nors apčiuopiamesnės naudos.
Susidomėjau, pradėjau žvalgytis, į kokių piliečių kokį patriotizmą ėmė apeliuoti žmonės iš vyriausybės, iš valdžios klano? Nes juk iki šiol kiekvienas Lietuvos žmogus, pats prisiskiriantis politiniam, ekonominiam ar kultūriniam elitui, savo šventa (patriotiška?) pareiga laikė kiekviena proga apspardyti, išsityčioti iš kiekvienos partijos, organizacijos, bendruomenės ar kiekvieno nesusipratusio individo, kuris mėgindavo valdžiai ir visuomenei priminti, jog Lietuva, lietuvių tauta iki šiol per visus istorijos išbandymus išlikdavo tik dėka visų ir visokių etninių, religinių, etnografinių didumų ar mažumų pasiaukojamos meilės Lietuvai, lietuvių kalbai, kultūrai ir lietuvių žemei. Tai žemei, kurią tokie įvairūs žmonės vadindavo Tėvyne. Patria. Iš kur ir trykšta gaivinanti, gelbėjanti, apginanti patriotizmo versmė.
Atsisukime radijo ir TV praeitų savaičių, mėnesių, metų laidas, perklausykime TV priešrinkiminius debatus, perskaitykime įvairiausių interneto aktyvistų komentarus! Kiek purvo, šmeižto, pasityčiojimų išpilta buvo ir vis dar tebepilama ant Nacionalinio susivienijimo partijos vadų ir eilinių už tai, kad jie atvirai kalbėjo apie meilę Tėvynei Lietuvai ir jos vienintelei nuosekliausiai gynėjai ir kūrėjai lietuvių tautai, į kurią upėmis, upeliais ir mažais šaltinėliais susibėga visi jos etniniai ir etnografiniai regionai, su savo kalba / tarmėmis, papročiais, savo istorija, kartais gal ir nelabai sutariančia su etnografinių lietuvių istorija .
Skambinu kišenėje savo iš kuklios pensijos sutaupytais centais, svarstau, kur juos „investuoti“… Gal į valstybės gynybos reikmes? Bet kai prisimenu, kiek kartų viešai, per respublikinę žiniasklaidą, o dar daugiau – internete, feisbuke, – buvau apkaltinta dirbanti Maskvai, Putinui ir kitiems liuciferiams už tai, kad gyniau valstybinės lietuvių kalbos teises, kad gyniau žemaičių teisę saugoti ir puoselėti savo kalbą, tradicijas, etninį orumą, kad pasisakiau prieš šeimos institucijos išniekinimą ir niokojimą, kad kritikavau lenkų, žydų etnines mažumas už nepakantumą lietuvių teisei Lietuvoje mylėti LIETUVOS valstybę, kalbą, istoriją, gerbti LR Konstituciją ir istorines asmenybes, aukojusias gyvenimą už Lietuvą, tautą ir žemę… Ne! Ne(si)tikiu būti apginta tokių piliečių ir tokios valstybės, kuri ją mylinčių piliečių neapgina net taikos metu.
Geriau ieškosiu užtarimo „pas Dievą“, kaip giedama gražiausioje giesmėje…
tegul aukoja tie iš ardomos Ignalinos AE kur gavo po150 tūkstančių išeitinių
Lietuvoje jau kuriasi vokiečių brigada, būsimos Maskva-Berlynas ašies simbolinės pajėgos. Ką jos saugos, „russkij mir”? Nuo ko?
Šalį užpildant imigrantais, bet kokią prasmę praranda milijardų skyrimas ginkluotei įsigyti, nes ji, taip ir nepanaudota, po pučo atiteks visiems tiems nepatikrintiems mandagiems žmogeliukams.