Atėjo šventė ir į mūsų kiemą!
Pamenu, kaip vaikystėj nuvykus į Daniją, mus nustebino vėliavų kiekis pas danus namuose. O va ispanai šiandien gėdijasi savo vėliavos – susiskaldę regionais, jaučiasi visi vargšai, kalti dėl savo “imperialistinės praeities” ir visokių ten prisigalvotų nuodėmių!
Pažvelgus ryte pro langą Vilniuje, pamačiau vaikiną su chalatu ir tapkėmis, tvirtinantį kažkokius kabliukus. Tada jis ėmė kabinti Vytį! Ir supratau, kad šventė prasideda. Kad nei mums baisu, nei mums dėl ko nors gėda.
Mano vyras ir ispanas svečias jau nuo ryto apakę – prie namų aptiko va tokį šviesoforą! Ir žinau – to šventės jausmo, bendrumo mums truputį pavydi!
Galim didžiuotis! Kaip tauta, kalbanti viena seniausių kalbų pasaulyje! Antroji sviete patvirtinusi konstituciją! Tauta, kurios moterys jau galėjo balsuoti, kai ispanės ir visos kitos „civilizuotosios” laukė eilėj prie trumpesnių sijonų!
O realiai mes tokie maži, kad esam pavyzdys pasauliui – išlieka ne tie, kurie lipa per galvas.
Kažkaip taip.
Ai, dar tas oras! Argi ne Dievo dovana Lietuvai!?
Taip,galime didžiuotis,bet neprivalome.Aš nesididžiuoju savo tauta,kuri sugebėjo išsirinkti AMB ir dabar Karbauskį.
O ir seniausia pasaulyje kalba kažkaip nepadėjo susikalti jokios geldos ir atrasti nauju žemynu.Žinoma,pateisinama priežastis yra – Baltijos jūra šalta ir audringa,garbingieji žemaičiai bijojo kojas sušlapti?Bepigu dabar ispanams,anglams,portugalams atgailauti dėl koloniju – ju pačiu valstybės praturtėjo savo laiku.
Nieko nesakau,gražu išsikelti trispalvę prie namo ,bet to per maža klestinčiai valstybei sukurti.
Va tokie kuriems neprivaloma važiuoja toli , toli ir užmiršta , kad karvė teliuku mykė .
O dar deglų jūra. Ir LIETUVA YRA ČIA.
Tikrai,nežiūrint visų vargų,neteisybių ir kitų bėdų bėdelių,apima pasididžiavimo ir pakylėjimo jausmas,kai jauti,kad tokią dieną visi jaučia vienybę ir pagarbą,ir meilę savo tautai ir šaliai,ir mus vienija praeities prisiminimai ir,turbūt,Viltis