Pasaulio ekonomikos forumas skelbia:
- JAV nebebus didžiausia pasaulio supergalia
- Milijardas žmonių bus perkelti dėl klimato kaitos
- Mes turėsime labiau pasistengti priimdami ir intergruodami pabėgėlius
- Vakarų vertybės pasieks lūžio tašką...
Realiai rinkimų nėra,- sako teisininkė Rūta Visocnik. Aš jau anksčiau pastebėjau, kad iš mūsų atimama nuosavybė. Tačiau įsakinėjimas, kad aš būsiu laiminga nieko neturėdama, man yra žymiai baisesnis, negu nuosavybės atiminėjimas. Įsakymas man kaip jaustis, yra pati basiausia vagystė kokia gali būti.
Diktatūra – kai apribojama tavo veikimo laisvė.Totalitarizmas- kai apribojama ne tik judėjimo ir veikimo laisvė, bet ir ribojamos tavo mintys, formuojama tavo mąstysena,- sako Jurga Lago.- Jie užsiima ne kova su pandemija, o lyčių lygybe…
Daugiau apie tai sužinosite šiame pokalbyje:
Istryne normalius komentarus ir ikele psichiniu brieda. Tokio stiliaus kaip jos kazka mala, numala i sona, slykstu klausyt „visuomenes veikeju”.
Noriu pastebėti, jog klimato kaita, apie kurią dabar kalbama visame pasaulyje – tai yra klimato šilimas. Dėl ko karšto tropinio klimato zonose esanciose valstybėse jau dabar yra striuka su vandeniu, taip pat ir su geriamu. Taigi, mano nuomone, gerbiama advokatė Visocnik savo pasisakyme daro esminę klaidą, teigdama, jog ne klimato atšilimas, o geriamas vanduo bus pasaulio problema. Bet gi, gerbiamoji, pasaulio klimato atšilimas būtent yra priežastis vandens išteklių išsekimui. Išskyrus vandenyno lygio kilimą dėl ledynų tirpimo ( beje, vandenyno vandens kol kas negeriame…).
Tikrai idomi laida ir pokalbis nors negaliu sakyti kad su visais isvadais sutinku. Bet dalintis mintymis svarbu ir viesinti kas vyko World Economic Forum, ypac. Man irgi rupi „migrantu” skaiciai. Skaitau „The Blackening of Europe” apie tai kad tikslas yra sumaisyti zmones ir kulturas kad balti zmones nebesilaikytu istikimybe savom tautom. Globalization, New World Order, WEF.
Kas man buvo keista tai kad kalbejo apie islaikyma Lietuvos o daug zodziu kuriuos naudojo buvo Amerikoniski arba amerikonizmai (nesakysiu anglicismai nes Anglu kalba skiriasi nuo Amerikonu ir visur naudojama Amerikonu su kelom isimtim).
Kalba yra kultura ir jei neisaugosim tai ar busim lietuviai? Man ypac skaudu kai yra tu kurie skaito kad jau labai issilavine jei kalba Amerikonizimais. Gerai mokek savo prigimta kalba (vienas pavizdys-„komentarai’ ar netinka „pastabos”?) ir ismok kitas kalbas ypac Amerikonu nes yra „lingua franca”.
As nei gimiau nei augau Lietuvoj ir mums, dipuku vaikams, buvo isakyta, neuzmirsti savos, senos, brangios kalbos, nors apsupti Amerikonu. Prisipazinsiu, man sunku klausytis ar skaityti kaip dabar ta kalba darkoma. Juokauju – gerai kad moku Amerikonu (ir Anglu nes esu gyvenus Anglyjoj) arba nebesuprasciau siuolaikines Lietuviu kalbos. Lietuviu kalba turetu mum visiem buti brangi.
Labai geras komentaras (pastaba). Lietuva – mano gimtinė, o Vilnius – gimtasis miestas. Man taip pat dažnai tenka stebėti tokį vaizdą, kuomet vos iškeptus emigrantus staiga užklumpa sunki amnezija, kad vos sugeba rinkti lietuviškus žodžius. Ką jau bekalbėti apie visokiausius kalbos intarpus, būdingus anglakalbiams. Anksčiau ši amnezija ištikdavo menko išsilavinimo asmenis. Dabar gi matoma tarp gerą ir netgi puikų išsilavinimą turinčių žmonių. Tiesiog graudu… Kaip tad reikia negerbti savęs, savo valstybės ir tautos? Anądien norėjau pasiklausyti interviu apie pastarųjų dienų įvykius JAV, bet to nepadariau dėl tik ką paminėtos priežasties. Getisburgo koledžo asocijuotas profesorius staiga užmiršo lietuvis besąs. Negana to – tikras vilnietis ir tik pastaruosius keliolika metų dirbantis užsienyje. Vos slebizavoja, neapsieidamas be nuolatinio well. Vis knieti paklausti: „Ar tikrai tamstai negėda?”. Man visą laiką (tiek sovietmečiu, tiek atgavus Nepriklausomybę) nepaprastai imponavo ir žavėjo giminių, atvykusių iš JAV, lietuvių kalba ir pagarba savo kalbai. Jos nesugadino nei ilgi dešimtmečiai gyvenant svečiose šalyse, nei dirbant ir bendraujant su kitataučiais. Lietuvių kalbą, it brangiausią turtą, išsivežė iš Lietuvos ir sugebėjo išsaugoti nei kiek nepakitusią. Kodėl nūdienos Lietuvos lietuviams (ačiū Dievui, ne visiems) gimtoji kalba nėra svarbiausia vertybė – sunku atsakyti. Ko gero, gilios švietimo ir kultūros spragos. Stefai – mano pagarba, kad gimusi ir augusi svetur taip gražiai dėliojate mintis lietuviškai. Ne kiekvienas Lietuvos lietuvis tuo gali pasigirti.
D, dekoju Jums uz Jusu palaikyma, kartais galvoju kad vienintele kuri kreipe demesi. Esu pastebejus kad pati pradedu uzmirsti tikra lietuviska zodi kai girdziu zodi kuris, zinau, amerikonizmas. Siu dienu zodynai ne daug naudos, Gailiuos kad neturiu kokio seno zodyno!
Pridesiu-pries musu tevams atvykstant i JAV, buvo pirma banga, kurious vadimon „senaisais lietuviais”. Jie paprastai buvo neisilavine zmones kurie daugumoj dirbo angliu kasykluose arba skerdykluose. Nenoriu juos zeminti nes jie sunkiai dirbo ir buvo tie kurie pastate baznycias ir isteige bendrijas kurioms mano tevu banga remesi. Jie stengesi islaikyti lietuvybe ir kalba nors jau buvo uzmirse zodzius bet zinojo kad turi buti galunes. Mama sakydavo,”Vaikai, jei nekalbesit lietuviskai, busit kaip tie senieji lietuviai ir sakysit ‘kukina cikina kicine’ (cooking a chicken in the kitchen, kepa vista virtuveja) arba ‘eisiu su drese’ (dress, suknele). Neturiu lietuvisko srifto arba deciau visus pauksciukus, nosines, tt..
Kai atvykstu i Vilniu, jau nuo 1997 viena koja ten, viena cia. jausmas kad esu atvykus i koki Pennsylvania angliakasiu miesta- daug zodziu amerikoniski su galunem. Pastebejau kad tu zodziu daugeja!!
Ne viena karta esu sakius (ne visai juokais) gal nebedarkykim tos kalbos, uzmirskim tas galiunes, kalbekim amerikoniskai, bus paprasciau. Nors tie senieji lietuviai taip kalbejo stengdamies islaikyti kalba, or dabar Lietuvoj tikslas pasirodyti. Ir ar ne idomu kad tie buvo neisilavine, o kas siom dienom??
Prisipzinsiu kad man nelabai patinka ir Amerikonisku vardu darkymas. Prezidento vardas buvo John Kennedy, ne Dzonas Kenedis, Philadelphia ne Filadelfija, tt. Gal tas profesorius is Gettysburg College buvo Rimvydas?
Bet noriu ir pabriesti kad pokalbis apie „The Great Reset” labai svarbus, baiminantis.
Visa pažangioji žmonija, kaip mums nuolat kalbama, absoliučiai natūraliai pripažino homoseksualistus, jų subkultūrą, jų teisę tuoktis, įsivaikinti ir propaguoti savo seksualinę orientaciją mokyklose ir vaikų darželiuose. Mums kalbama, kad visa tai – natūralus procesas.
Tačiau mums meluoja.
Melą apie natūralumą paneigė amerikiečių sociologas Džozefas Overtonas, aprašęs technologiją, pagal kurią galima pakeisti visuomenės požiūrį į principinius tai visuomenei klausimus. Perskaitykite šį aprašymą ir jūs suprasite, kaip legalizuojamas homoseksualizmas bei incestas ir kaip šis procesas bus baigtas Europoje jau artimiausiais metais. Kaip ir vaikų eutanazija, beje.
Džozefas P. Overtonas (1960-2003), Mackinac Center visuomeninės politikos centro vyresnysis viceprezidentas, suformulavo modelį, pagal kurį galima pakeisti požiūrį į visuomenę jaudinančias problemas. Modelis, po to kai mokslininkas žuvo aviakatastrofoje, buvo pavadintas Overtono Langu. Jis aprašė, kaip visiškai svetimos visuomenei idėjos buvo ištrauktos iš visuotinio pasmerkimo atmatų duobės, „išplautos” ir galiausiai įteisintos įstatymais.
Pagal Overtono Galimybių lango principą, kiekviena idėja ar problema visuomenėje turi taip vadinamą galimybių langą. Šio lango ribose idėją gali arba negali plačiai aptarinėti, atvirai remti, propaguoti, mėginti įteisinti įstatymais. Lango matmenys keičiami, tuo pačiu keičiant galimybių ribas, pradedant stadija „tai visiškai neįsivaizduojama”, t.y. visiškai svetima visuomenės moralei, iki stadijos „aktuali politika”, kai problema jau yra plačiai aptarinėjama, tampa priimtina masinei sąmonei ir įtvirtinama įstatymais.
Tai nėra grynas smegenų plovimas, o kur kas subtilesnė technologija. Efektyvia ją padaro nuoseklus, sistemingas taikymas ir visuomenei-aukai nepastebimas patsai poveikio darymo faktas.
Žemiau panagrinėsiu kaip žingsnis po žingsnio visuomenė pradeda iš pradžių aptarinėti kažką nepriimtino, paskui laikyti tai priimtinu dalyku ir galiausiai susitaiko su naujais įstatymais, įtvirtinančiais ir ginančiais tai, ko dar visai neseniai buvo neįmanoma nė įsivaizduoti.
Kaip pavyzdį paimsiu ką nors visiškai neįsivaizduojamo. Tarkime, kanibalizmą, t.y. idėją legalizuoti žmonių teisę valgyti kitus žmones.
Akivaizdu, kad šiandien nėra galimybės išplėtoti kanibalizmo idėjos – visuomenė audringai pasipiktins. Tokia situacija reiškia, kad kanibalizmo legalizavimo problema šiuo metu yra nulinėje galimybių langų stadijoje. Pagal Overtono teoriją, ši stadija vadinama „Neįsivaizduojamu dalyku”. Dabar pamodeliuokime, kaip tas neįsivaizduojamas daiktas bus realizuotas, pereidamas visas galimybių stadijas.
TECHNOLOGIJA
Dar sykį pasikartosiu – Overtonas aprašė technologiją, kuri leidžia legalizuoti absoliučiai bet kurią idėją. Jis ne koncepciją pasiūlė, ne savo mintis tam tikru būdu suformulavo – jis aprašė jau veikiančią technologiją. Kitaip sakant tokią veiksmų seką, kurią atliekant, neišvengiamai pasiekiamas trokštamas rezultatas. Naikinant žmonių bendrijas ir visuomenes, tokia technologija gali būti efektyvesnė už termobranduolinį ginklą.
KAIP TAI DRĄSU!
Kanibalizmo tema kol kas vis dar yra atstumianti ir visiškai nepriimtina. Svarstyti šios temos nepriimta nei spaudoje, nei padoresnėje kompanijoje. Kol kas tai absurdiškas, neįsivaizduojamas ir draudžiamas reiškinys. Vadinasi, pirmas Overtono lango judesys – perkelti kanibalizmo temą iš neįsivaizduojamų dalykų kategorijos į radikalių reiškinių sferą.
Pas mus juk žodžio laisvė. Tai kodėl nepakalbėjus apie kanibalizmą?
Mokslininkams apskritai priimta kalbėti apie viską iš eilės, jiems nėra draudžiamų temų, jiems privaloma viską tyrinėti. O jeigu taip, tai surenkime etnologinį simpoziumą tema „Egzotiški Polinezijos genčių papročiai”. Aptarkime jo metu reiškinio istoriją, įveskime šį reiškinį į mokslo apyvartą ir gausime autoritetingų pasisakymų apie kanibalizmą faktą. Kaip matote, apie žmogėdras galima dalykiškai pasikalbėti ir išlikti mokslinio respektabilumo sferoje.
Overtono langas jau pajudėjo. Pozicijų peržiūrėjimas ir revizija jau prasidėjo. Tuo pačiu užtikrintas visuomenės pozicijos reiškinio atžvilgiu pasikeitimas nuo visiškai nepriimtino iki labiau pozityvaus.
Drauge su mokslinėmis diskusijomis neišvengiamai turi atsirasti kokia nors „Radikalių kanibalų draugija”. Ir tegu ji bus atstovaujama tiktai internete, radikalius kanibalus būtinai pastebės ir ims cituoti visoje žiniasklaidoje.
Pirmas dalykas – tai dar vienas viešo pasisakymo faktas. O antra – tokie marginalai reikalingi norint sukurti radikalaus baubo įvaizdį. Tai bus „blogi kanibalai” kaip atsvara kitam baubui – „fašistams, raginantiems deginti laužuose ne tokius kaip jie patys”. Tačiau apie baubus šiek tiek vėliau. Pradžiai pakanka publikuoti pasakojimus apie tai, ką apie žmogienos valgymą galvoja britų mokslininkai ir kokie nors kitos pakraipos radikalūs marginalai.
Pirmojo Overtono lango judesio rezultatas: nepriimtina tema įvesta į apyvartą, tabu desakralizuotas, įvyko problemos vienareikšmiškumo sunaikinimas.
KODĖL GI NE?
Sekantis Lango judesys perkelia kanibalizmo temą iš radikalios sferos į įmanomo dalyko sferą. Šioje stadijoje ir toliau cituojame „mokslininkus”, juk negalima gi ignoruoti jų žinių, teisingai? Žinių apie kanibalizmą. Bet kas, kas atsisakys tą temą svarstyti, turi būti apjuodintas kaip snobas ir veidmainis.
Smerkiant veidmainystę, būtinai reikia sugalvoti kanibalizmui elegantišką pavadinimą. Kad įvairaus plauko fašistai nedrįstų kabinėti ant kitaminčių etikečių, prasidedančių raide K.
Dėmesio! Eufemizmo sukūrimas – tai labai svarbus momentas. Kad legalizuotume neįsivaizduojamą idėją, būtina pakeisti jos tikrąjį pavadinimą.
Kanibalizmo daugiau nebėra. Dabar tai vadinama, tarkime, antropofagija. Tačiau ir šitą terminą visiškai greitai pakeisime dar sykį, pripažinę ir jį įžeidžiamu.
Naujų pavadinimų išsigalvojimo tikslas – nukreipti problemos esmę nuo jos įvardinimo, atplėšti žodžių formą nuo jų turinio, atimti iš ideologinių priešininkų kalbą. Kanibalizmas virsta antropofagija, o paskui į antropofiliją, panašiai kaip nusikaltėlis kaitalioja savo pavardes pase.
Lygiagrečiai su manipuliacijomis vardais vyksta atraminio precedento kūrimas – istorinio, mitologinio, aktualaus ar tiesiog išgalvoto, tačiau svarbiausia – legitimizuoto. Jis bus atrastas ar sugalvotas kaip „įrodymas” to, kad antropofilija gali būti iš principo įteisinta.
„Pamenate legendą apie pasiaukojančią motiną, pagirdžiusią savo krauju mirštančius iš troškulio vaikus?”
„O istorijos apie Antikos dievus, kurie apskritai rijo viską iš eilės – pas romėnus tai buvo įprastas dalykas”
„O artimesni mums krikščionys? Su antropofilija pas juos viskas gerai. Jie iki šiol per ritualus geria savo dievo kraują ir valgo jo kūną. Jūs gi nekaltinate krikščionių bažnyčios?”
Svarbiausias šio etapo metu prasidėjusio siautulio uždavinys – bent dalinai pašalinti kanibalizmą iš tos zonos, kurioje veikia baudžiamasis kodeksas. Bent sykį, bent kokiame nors istoriniame momente.
TAIP IR REIKIA
Po to, kai jau pateikti legitimizuojantys precedentai, atsiranda galimybė pastūmėti Overtono Langą iš galimo dalyko teritorijos į racionalaus dalyko sritį.
Tai – trečias etapas. Jame užbaigiamas vientisos problemos suskaldymas į dalis.
„Noras valgyti žmones yra nulemtas genetiškai, tai slypi žmogaus prigimtyje”;
„Kartais būtina suvalgyti žmogų, egzistuoja neįveikiamos aplinkybės”;
„Esama žmonių, kurie trokšta, kad juos suvalgytų”;
„Antropofilus išprovokavo!”;
„Uždraustas vaisius visada saldesnis”;
„Laisvas žmogus pats nusprendžia, ką jam valgyti”;
„Nereikia slėpti informacijos ir tada tegu visi patys nusprendžia, kas jie tokie – antropofilai ar antropofobai”;
„Ar daro antropofilija žalą? Žalos faktai neįrodyti”.
Visuomenės sąmonėje dirbtinai sukuriamas „mūšio laukas”, kuriame kaunamasi dėl šios problemos. Kraštutiniuose flanguose išdėstomos baidyklės – specialiai sukurti patys radikaliausi kanibalizmo priešininkų ir šalininkų judėjimai.
Realius priešininkus, t.y. normalius žmones, nenorinčius likti abejingais kanibalizmo legalizavimo klausimu, stengiamasi sutapatinti su baidyklėmis ir paskelbti radikalais. Šių radikalų vaidmuo – aktyviai kurti išprotėjusių psichopatų įvaizdį – agresyvūs, fašistuojantys kanibalizmo nekentėjai, raginantys deginti gyvus žmogėdras, žydus, komunistus ir negrus. Žiniasklaida aprašinėja visus ką tik išvardintus atvejus, išskyrus realius legalizacijos priešininkus.
Tokioje situacijoje patys taip vadinami antropofilai lieka tarsi tarp dviejų radikalių jėgų, „sveiko proto teritorijoje”, iš kurios su patosu, „iš sveiko proto ir žmogiškumo” pozicijų smerkia „įvairaus plauko fašistus”.
„Mokslininkai” ir žurnalistai šiame etape įrodinėja, kad per visą žmonijos istoriją žmonės karts nuo karto valgė vieni kitus ir kad tai yra normalu. Dabar antropofilijos temą galima perkelti iš racionalumo srities į populiarumo sritį. Overtono Langas juda toliau.
GERĄJA PRASME
Norint išpopuliarinti kanibalizmo temą, reikalingas populiarus kontentas, susijęs su istorinėmis ir mitologinėmis asmenybėmis, o esant galimybei – su šiuolaikinėmis įžymybėmis.
Antropofilija masiškai skverbiasi į naujienų ir pokalbių laidas. Žmonės valgomi filmuose, dainų tekstuose, video klipuose.
Vienas iš populiarinimo būdų vadinamas „Apsidairyk aplinkui”.
„Argi tu nežinojai, kad tasai žymusis kompozitorius yra antropofilas?”
„O vienas visiems gerai žinomas lenkų scenaristas visą gyvenimą buvo antropofilu, už tai jį netgi persekiojo valdžia”
„O kiek jų beprotnamiuose sėdėjo! Kiek milijonų buvo ištremti, neteko pilietinių teisių! Beje, o kaip jums naujas Lady Gaga klipas „Eat me, baby”?
Šiame etape eskaluojama tema įvedama ir aptariamų problemų topus ir ji pradeda autonomiškai daugintis masinės informacijos priemonėse, šou versle ir politikoje.
Kitas efektyvus triukas: problemos esmę aktyviai užplepa žurnalistai, TV laidų vedėjai, visuomenininkai, atkirsdami nuo diskusijų specialistus.
Paskui, kai visiems pasidaro nuobodu ir problemos aptarinėjimas pateko į aklavietę, ateina specialiai parinktas specialistas ir sako: „Ponai, iš tikrųjų viskas yra ne taip. Ir esmė ne tame, o štai tame. Ir daryti reikia štai tą ir aną” – ir nurodo konkrečią tendencingą kryptį.
Legalizacijos šalininkų pateisinimui naudojamas nusikaltėlių sužmoginimas, sukuriant teigiamą įvaizdį per charakteristikas, neturinčias nieko bendro su jų nusikaltimais.
„Juk tai kūrybingi žmonės. Na, suvalgė savo žmoną ir kas iš to?”
„Jie nuoširdžiai myli savo aukas. Valgo, vadinasi, myli!”
„Pas antropofilus žymiai didesnis intelekto koeficientas ir kitose srityse jie laikosi griežtos moralės”
„Antropofilai – patys yra aukos, juos taip elgtis gyvenimas privertė”
„Juos taip išauklėjo”
Tokio pobūdžio triukai labai populiarūs pokalbių laidose.
„Mes papasakosime jums tragišką meilės istoriją! Jis norėjo ją suvalgyti! O ji viso labo tenorėjo būti suvalgyta! Kas mes tokie, kad juos teistume? O gal tai buvo meilė? Kas jūs tokie, kad trukdytumėte jiems vienas kitą mylėti?!”
MES ČIA VALDŽIA
Į penktą etapą Overtono langai pajuda tada, kai tema jau pakankamai įkaitinta, kad galima būtų perkelti ją iš populiarių dalykų kategorijos į aktualios politikos sferą.
Pradedama rengti įstatyminė bazė. Lobistų grupuotės valdžioje konsoliduojasi ir išeina iš šešėlio į dienos šviesą. Publikuojamos sociologinės apklausos, atseit patvirtinančios didelį kanibalizmo šalininkų procentą. Politikai pradeda stumti bandomuosius projektus, viešai pasisako šio reiškinio įteisinimo įstatymais naudai. Į žmonių protus palaipsniui įvedama nauja dogma – „žmogienos valgymo draudimas yra draudžiamas”.
Tai firminis liberalizmo metodas – tolerancija kaip bet kokių tabu uždraudimas. Draudžiama kovoti su visuomenei pražūtingais iškrypimais.
Paskutiniame Overtono langų judėjimo etape, kai reiškinys perkeliamas ir kategorijos „populiaru” į kategoriją „aktuali praktika”, visuomenė jau būna palaužta. Patys energingiausi dar kažkaip lyg ir priešinasi mėginimams iškrypimą įteisinti įstatymais, tačiau dauguma žmonių jau palūžę. Visuomenė jau susitaikė su savo pralaimėjimu.
Įstatymai priimti, žmogiškumo normos pakeistos ir sugriautos, vėliau šita banga neišvengiamai pasieks mokyklas ir vaikų darželius, vadinasi, nauja karta užaugs apskritai be jokių šansų išgyventi. Taip viskas vyko legalizuojant homoseksualizmą. Dabar mūsų akyse Europa pagal šią technologiją legalizuoja incestą ir vaikų eutanaziją.
KAIP SULAUŽYTI SCHEMĄ
Lengviausiai aprašyta technologija veikia tolerantiškoje visuomenėje. Toje visuomenėje, kuri neturi idealų ir, kaip pasekmė, neegzistuoja aiški gėrio ir blogio atskirtis.
Jūs norite pakalbėti apie tai, kad jūsų motina yra šliundra? Norite parašyti apie tai straipsnį į žurnalą? Sudainuoti apie tai dainą? Įrodyti, galų gale, kad būti šliundra – tai normalu ir netgi būtina? Va čia ir yra aukščiau aprašyta technologija. Jos pagrindas – visaleidžiamumas.
Nėra jokių tabu.
Nebėra nieko švento.
Nebėra sakralinių sąvokų, kurias netgi nagrinėti draudžiama, o jų išniekinimas baudžiamas akimirksniu ir negailestingai. Viso to nebėra. O kas tada lieka?
Lieka taip vadinama žodžio laisvė, paversta nužmoginimo laisve. Mūsų akyse, vieną po kitos naikina ribas, saugančias visuomenę nuo susinaikinimo. Dabar kelias į bedugnę laisvas, kliūčių nebeliko.
Manai, pavieniui tu negali nieko pakeisti? Tu visiškai teisus, pavieniui žmogus nė velnio nieko negali.
Tačiau asmeniškai tu privalai išlikti žmogumi. O žmogus pajėgus rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Ir ko nesugebės vienas – padarys žmonės, kuriuos vienija bendra idėja. Apsidairyk aplinkui.
Nuosirdus padekojimas Jums.
Zaviuosi jaunu zmoniu mastymu.Man 77 metal.
dvi pusgalves vistas with no brain-
Kviečiame elgtis etiškai ir nevartoti kitus asmenis įžeidžiančių žodžių
Didziulis Dekui !
Nuostabi laida !!!
Puikus pokalbis!! Nekantriai laukiame tęsinio.