Mėgstu šią vietą.
Ant stačių skardžių pastatytą akmeninę tvirtovę, žiūrinčią atviromis langų akimis į visada neramų Atlantą. Pilis šimtus metų saugojo Ispanijos, o ir Europos sienas. Už langų – tik okeanas ir švyturys – matę dešimtis karų ir kartų. Matę ir 1918-ųjų ispanišką gripą.
Šįryt čia tuščia. Niekada taip nebuvo, bet okeanas ošia taip pat – esam mes, ar nesam. Pilis švenčia dar vienus metus.
Ir dar. Visas pasaulis ir ateitis šiandien ne Kažkieno Kito, ne tolimų ir nepažįstamų, ne įgaliotų ir paskirtų, ne galingų ir turtingų, o tavo rankose. Taip. Rankose ir mintyse. Nes taip, kaip norėsi – taip ir gyvensi. Tikėjimas ir mūsų norai yra svarbūs. Rytojus – šiandienos pasirinkimų vaisius.
Jeigu pasitikėsi savimi, nes esi tobulas – sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir viskas, ko reikia išgyvenimui mums yra duota. Kad ir kaip norėtų mums įteigti, jog esam maži ir bejėgiai – yra atvirkščiai!
Jeigu nepasimesi kelyje, kaip kvaila avis- kvailas avis suvalgo vilkas ir gamtoje taip yra teisinga. Gamta neklysta milijonus metų – ji nesuklydo nei šiemet, nei pernai.
Eiti prieš gamtą – tai kaip eiti prieš save patį – rezultate nusipjausi galvą, arba kitą kokią svarbią detalę.
Jeigu saugosi šeimą ir netapsi “namų ūkiu” – turėsi ne tik šiandieną, bet ir rytojų.
Jeigu laisvė bus tavo saugumo garantija; nes “kas iškeičia ją į saugumą – netenka abiejų”.
Jeigu tauta bus vienijantys namai (o namus reikia puoselėti ir ginti), turėsi ne tik šaknis, bet ir ką valgyti. Tėvynė yra tėvų žemė – čia šiandien gyveni su iPhonu, nes tavo tėvai ir seneliai buvo neištižę – geriausi iš geriausių – padovanojo tau gyvenimą, Tėvynę ir visas šiandienos geroves.
Jeigu pinigai neįpirks meilės. Jo. Nes tauta, statanti pinigus prieš meilę – ilgoje perspektyvoje visada konvertuosis prastu kursu. Valdantieji ateina ir išeina, visokios svarbenybės – irgi. Mados, kaip ligos keičiasi, o mums reikės gyventi.
Santarvėje su savo kaimynais. Savo namuose. Savo gyvenimus.
Kažkaip taip.
Sveikinu visus šį džiaugsmingą rytą! Nes Kristus gimė, gamta jau įjungė šviesą – dienos ima ilgėti.
Siunčiu šias dvi egles – jos kasmet būna dvi: viena papuošiama žemei, kita – kaip švyturys – jūrai ir jūreiviams. Kad visi išplaukę rastų kelius namo! Kur šilta nuo meilės ir arbatos.
Kad būtume laimingi! Su šv. Kalėdom!
,Labai gražus, romantiškas ir paprastas tekstas. Ačiū, miela Jurga. Čia telpa visa mūsų gyvenimo filosofija ir meilė mūsų Tėvynei Lietuvai. Nėra jokios globalios Lietuvos. Lietuva yra čia – prie Baltijos jūros arba jos nėra
Kai, naudodamiesi tautos abejingumu, ateistokomuniagoliberastiniai masonai yra užvaldę žiniasklaidą, Lietuvos informacinio portalo „Pozicija” spausdinami straipsniai- gaivus oro gurkšnis. Paimkim, kad ir tos, taip vadinamos, žiniasklaidos prieškalėdinį turinį. Jame agresyviai peršamas dovanų, maisto pirkimas, valgių gaminimas, o pagrindinė priežastis- kūdikėlio Jėzaus gimimas beveik visai neminimas, peršama mintis, kad Kūčių vakarienė, Šventos Kalėdos- dovanų dalinimo ir maisto rijimo šventė. Ačiū autorei už straipsnį.. Gaila, kad jos ir kitų autorių straipsniai- mažai prieinami (gyvenam panašiai kaip knygnešių gadynėje), nes beveik nespausdinami kituose leidiniuose. Matomai masonams- naudingiau, kai-” ein Volk, ein Reich (mūsų atveju ES diktatas), ein Fürer.
Gerai, Gediminai, pradėjai, bet užbaigei kažkaip „fokiškai”. Visi šio portalo komentatoriai, manome, turi knygiasnukę (facebook) ir daugybę joje draugų bei pažįstamų, todėl galėtų tokius str. paplatinti jų tarpe ir paprašyti, kad ir šie savo ruožtų paplatintų ir t.t. Tada ir be Soršo bei emdžiBoltik finansuojamų žydiasklaidos priemonių būtų galima apsieiti!
Padėka ir pagarba Jurgai Lago! Jeigu visi LIETUVĄ mylėtų taip kaip JI, mūsų TĖVYNĖ LIETUVA klestėtų ir kai kurie valdžios atstovai ir jų padlaižiai bei kai kurie išvykėliai kitur gėdytųsi LIETUVĄ juodinti!!!
Ačiū Jurgai! Su Šv. Kalėdomis visus, kurių tėvynė yra Lietuva!
Kai, pvz., Liudvikui užkliuva vardai ar pavardės, o nemato darbų ir teisingų kalbų, ką galima pasakyti? Jedem das seine – kiekvienam – savo.
Kažkaip panašiai protavo ir Lietuvos šlėktos, o kas iš to išėjo visi, kas domisi istorija, puikiai žino!!! Sušlėktėjo, sulenkėjo Didžioji Lietuva ir jos bajorijos dauguma, o po to ir neliko net ženklo apie Lietuvą, kol lietuvių kalbą ir papročius išsaugoję valstiečiai atkūrė valstybė, tik, deja, nedidelėje jos teritorijos!!!
Labai keista, kad Jurga Lago ir Ryšard Maceikianec visai ne lietuviškomis pavardėmis rašo lietuviškai ir sutinka, kad jų tauta yra „maža”!!! Įdomu, kokios jie tautos atstovai? Gal vėl Lietuva ir lietuviais rūpinsis kitataučiai, o lietuviai drybsos ir miegos?
Autorė absoliučiai tiesi. Ypač liūdna, kada kai kurie skundžiasi, kad mes maža Tauta, kad mes ir tt. Viskas priklauso nuo mus pačių – laisvai ir nepriklausomai mąstančių.