Hasta siempre, Juan Carlos I !
Raudonas fonas stiprėja ir visi jaučiam, kaip „lygybė su brolybe” apima Ispaniją. Kaip jos auga ir pučiasi, kaip sulig diena tinsta valdiškas sektorius, kaip valdininkai įgauna neregėtus įgaliojimus, kaip kuriasi krūvos iš mokesčių mokėtų išlaikomų nevyriausybinių organizacijų, kaip visokio plauko raudonieji kelia galvas, o šalyje įsigali komunistai – ima lįsti į privačius žmonių gyvenimus, užsiiminėti cenzūra ir persekiojimais.
Šis karalius, tiesa, nėra sektinas pavyzdys. Nesu jo didelė gerbėja ir nelyginu jo nepavyzdingo šeimyninio gyvenimo su jaunuoju paveldėtoju Phelipe ir Letizia, bet tiesa ta, kad nepaisant visų šio senojo monarcho klaidų, Ispanijai jis davė daug. Sutikau jį tik porą kartų – gyvas įspūdis buvo stipraus, bet nuoširdaus žmogaus.
Juanas Carlosas I nevogė pinigų iš Ispanijos žmonių – dalykas, kurio negali pasakyti apie politines partijas ar raudoną tvarinį – profsąjungas. Mąstė apie savo šalį strategiškai, o ne kaip partinis – po keturių metų, kad ir tvanas.
Gavo komisinius nuo multimilijoninių transakcijų, kai tarpininkavo sandoriams su kitomis šalimis? Taip. Kaip kiekvienas išmintingas tarpininkas.
Kad buvo neištikimas ir nemylėjo išrinktos jam karalienės? Kad jie su karaliene Sofia gyveno atskirai? Kad paslydo ant meilės ir savo mylimąjai dovanojo ne Rafaelo ar Roche dėžutę, o kur kas solidesnes dovanas?
Ir net žinant visas jo silpnybes, jis buvo geresnis 90% už visus šiandienos politikus kartu sudėjus. Kurie irgi nėra išrinkti – tik vaidina rinkimus, nes seniai pralenda pagal partinius sąrašus ir ateina priėsti keturiems metams bei užsigarantuoti pensijoms.
Ispaniją apima oligarchinė partokratija. Raudonuoja valandomis ir monarchija politikams ima maišyti – stengiamasi ją dergti ir žeminti.
Nieko neprimena? Raudonuoja ir visa Europa – mums reikia būti atidiems, nes Rytų Europai ateina išminties valanda.
Nepasimaukim ant gudriai užsimaskavusios naujosios „gerovės.”
Taigi. Oficialu – nebeapsikentęs persekiojimo, Ispanijos karalius-tėvas paliko šią šali „ant visai”.
¡Viva el Rey!
Taip, ponia Jurga. Raudonasis užkratas labai atsparus. Jis niekur nedingo – tik pakeitė pavidalą ir toliau plinta. Pirmą kartą Ispanijoje jis išplito (visi gerai žino, kas jį ten pasėjo) praeito amžiaus 4-to dešimtmečio pabaigoje. Trejetą metų ispanai skerdė vieni kitus. Vyko žiaurus pilietinis karas. Galiausiai buvo atkurta Ispanijos karalystė. Deja, ne visiems ji patinka, nes raudonasis maras niekur nedingo. Pakeitęs formą, mutavęs jis plinta ne tik per Europą…Dėl to ir senasisi Ispanijos karalius turi bėgti iš savo tėvynės…
gražių paveiksliukų galerija:
liaudiesmenas.livejournal.com
Vaizdelis toks, kad pildosi pranašystė apie pasaulio pabaigą, t.y. antikristo atėjimas, lydintis gamtos kataklizmais.
O kur ta vieta, kur galima pabėgti? Manau, kad greitai visas pasaulis taps pabėgeliais.