Jeigu jūs, lietuviški šventieji vaikų teisių specialistai išgirstumėte, kaip kartais kalbama mano šeimoje…
Todėl čia, viešoje erdvėje, aš jus raginu imtis tyrimo – jūs tiesiog privalote imtis veiksmų. Nes aš mėgstu keiktis namuose. Vaikams girdint. Moku 6 kalbas. Keikiuosi visomis. O ypač trimis ir net moku vieną graikišką keiksmažodį, kažkada gyvenime pravertusį bendravime. Malakas.
Lago šeimoje yra keikiamasi taip, kaip jūs, apsimetėliai, savo paraleliniuose gyvenimuose bijote keiktis sapnuodami. Ispanai keikiasi net per žinias. Vaikai žiūri ispaniškus filmus, kur nėra mums įprasto filtro, kuris jautriam leftistuko protui padeda neišmušti kamščių, kad nepadegtų šiaudų makaulėje.
Mano vaikų kultūringi ir išmintingi, pakankamai aristokratiški seneliai keikiasi rinktiniais keiksmažodžiais. Yra sukaupę tikrą keiksmų aukso fondą! Bijau juos versti į lietuvių kalbą, nes mane Vilniaus oro uoste suimtų.
Ir nė vienas iš jų vaikų ar anūkų nepavirto į tarakoną. Ir jokia peršerta valdiška boba su pozityvaus auklėjimo kursais tašėje nebuvo atvykusi. Rimčiau pagalvojus, nė vienas šventu apsimetęs vaikginys nerizikuotų peržengti ispanų šeimos namų slenksčio. Girdėjau, kaip bandė Arcadėje ir girdėjau, kaip baigėsi: suėjo visas miestelis – valdiška boba pamiršo tą adresą. Policija ten irgi keikiasi, nėra išeities. Spauda apie tai nerašys, tik knygos.
Nekenčiu apsimetėlių šventeivų. Net jei nesikeikčiau, prie tokio tiesiog sąmoningai pramuštų! Nekenčiu suvaidintos kultūros. Negaliu pakęsti to institucinio gėrio ir viešo valymo, kuris vyksta ant Lietuvos – imant skirstyti žmones į „teisingus”. O trumpai – negaliu pakęsti nelaisvės. Neduok, Dieve, vaikginys peržengtų mano namų slankstį…
Tik nepasakokite man APIE KULTŪRĄ. Ten tų visokių pamokslyčių. Ir net nebandykit sukti į šoną, falšyvai dejuodami, kad skatinu keiktis. Nes manęs viešai besikeikiančios neišvysit. Kaip ir mano vaikų, ko gero. Tam yra auklėjimas ir sveika nuovoka. Bet šiandien ir kultūra yra toksiška… į Venecijos Bienalę išsiųstos menininkės viešai …myža atsistojusios ir tai yra “feminism. Woman’s enpowerment. #Nebegėda”. Kaip ir beribės kalbos apie antrą galą! Bet užtat nuo keiksmažodžio toms jautrioms širdims kyla … infarktas!
Kokia moralinė dviveidystė! Nauja „žmogaus teisių” religija, pakeitusi „…kas be nuodėmės, tegu pirmas meta į mane akmenį„…
Ir nerašykit, koks Selas antrarūšis, koks oldskūlas, koks gaidys! Nes aš nesu jo gerbėja ir akyse nesu jo mačiusi, bet apsimetus šlangomis plauti svetimus gyvenimus?! Nes „pro šalį prabėgo vaikas„, kuomet jis keikėsi?
Lithuania! Alio! Kokius nupezusius vištyčius mes ruošiamės paleisti į ateities pasaulį – pas kinus, indus ir arabus? Kokia bus ES po 10 metų?
Atsipeikėkit gi pagaliau, kokį debesį užsileidote ant savo galvų VTAT pavidalu? Ar suvokiame, į kokį nekokybišką farsą krentame, kokiame tamsiame vandenyje plauko mūsų vaikai?
Moraline prasme tai negesinamas Alytaus gaisras, komunistinis santykių Černobylis, skandinaviška jausmų dezinfekcija. Vienatvės, išsigimusios meilės, baimės ir melo fone užaugs stiprūs žmonės?
Grybai. Taip auga tik grybai.
Ne spaudai, ne portalams. Tiesiog nesusilaikiau. Tam ir reikalingi menininkai – matyti viską kitu kampu. Šiandien aš sakau, kad mes leidžiame savo valstybei per daug. Ir kodėl man vis tenka taip rašyti, blia blia…
