Institucinis terorizmas – taip, ką šiandien valstybė daro su jų šeima, įvardija trijų sūnų mama Vilma (pavardė redakcijai žinoma). Bandymas visus paversti vienodais, o nepaklusus, grėsmės lygio lentelės užpildymas šeimą privertė pasirinkti emigraciją, o savo teises ginti teisme.
Namuose saugiau
Į viešumą Vilma kreipėsi pagalbos tuomet, kai išgirdo iš tarnybų ultimatumą – arba jų 8 metų sūnus pakeičia mokymosi namuose formą, arba šeimai bus pradėta teikti institucinė pagalba, nustatytas grėsmės lygis ir pradėta atvejo vadyba. Taip valstybė ketina ginti vaiko interesus.
„Vakaro žinioms“ Vilma pasakojo, kad jų šeimoje jau daug metų taikoma tradicija vaikus ugdyti namuose. „Ši mokymosi forma mūsų šeimai yra patraukli todėl, kad leidžia vaikui įsigyti išsilavinimą saugioje namų aplinkoje, nekyla problemų dėl mokyklos tolumo, maitinimo, vaikai auga sveikesni, nėra streso, mokymosi rezultatai geri. Taip mokėsi vyresni mūsų vaikai. Vyriausiasis sūnus šiuo metu yra savarankiškas programuotojas. Vidurinis mokosi pagal nuotolinio mokymo programą dvyliktoje klasėje, turi piešėjo talentą. Vyresnieji vaikai neturi mums jokių priekaištų, kad parinkome jiems tokį mokymosi būdą. Mes taip pat esame patenkinti jais kaip asmenybėmis. Mūsų vyriausiasis sūnus šiuo metu turi įsteigęs individualiąją įmonę, kurią sudaro trijų žmonių komanda. Savo kuriamus produktus jie pardavinėja internetinėje parduotuvėje. Jo praėjusio mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius parduotuvei, valstybei ir sumokėjus procentus komandai, yra 3000 Eur. Tokios pajamos leidžia jam pačiam save išlaikyti, nors jam tik 23-eji. Be to, jis neturi žalingų įpročių ir bendrauja su panašių pažiūrų jaunuoliais. Nenuostabu, kad to paties linkime ir kitiems savo vaikams ir manome, kad tai lėmė mūsų pasirinkimas lavinti savo vaikus netradiciniu būdu“, – pasakojo Vilma.
Artimiausia mokykla nuo šeimos namų yra už šešių kilometrų. Mokyklinis autobusas atvažiuoja tik iki kaimelio, o iki autobuso dar reikia eiti tris kilometrus pėsčiomis. Kaip pasakoja Vilma, kelias iš vienkiemio yra sunkiai pravažiuojamas rudens ir pavasario sezonais, žiemą viskas priklauso nuo to, kiek yra sniego, ant kelio dažnai aptinkami vilkų pėdsakai. Paklausta, ar bando apsaugoti vaikus nuo mokyklose įsigalėjusių patyčių, Vilma atvira: „Mūsų vaikas skiriasi nuo kitų bendraamžių – jis yra švelnus, draugiškas, nėra susipažinęs su gatvės leksika, todėl gali pasirodyti kitiems vaikams keistas, o vaikai mėgsta šaipytis iš kitokių nei jie.“
Gabesnis už bendraamžius – blogai
Šeimos stiprinimo įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtinta teisė tėvams pasirinkti mokymąsi nuotoliniu būdu. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą Mokymo organizavimo tvarkos aprašą, tam reikalinga teritorinio Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriaus rekomendacija, kuri iki šiol nebuvo problema, nes šeima suteikia visas ugdymui reikalingas sąlygas. Tačiau šiemet Vilkaviškio vaiko teisių specialistai vietoj rekomendacijos paprašė šeimos kreiptis į Kazlų Rūdos Pedagoginę psichologinę tarnybą. Ši, įvertinusi situaciją, nenustatė, kad vaiko pasiekimai prasti, priešingai – gali būti, kad jis gabesnis nei jo amžiaus vaikai. Tad buvo rekomenduota palaipsniui pakeisti mokymosi formą ir imti lankyti mokyklą. Taigi, vaiko teisių skyrius rekomendacijos pratęsti mokymą nuotoliniu būdu nesuteikė.
Vilma tokio specialistų sprendimo nesupranta: „Mūsų vaikas mokykloje rinko tik geriausius įvertinimus, o Pedagoginės psichologinės tarnybos vertintojoms pasirodė, kad vaiko kalba per daug sudėtinga tokiam amžiui, buvo įvertinta, kad kalba atitinka trečioko lygį, iš to padaryta išvada, kad vaikas gali būti autistas. Teko papildomai tikrintis pas psichiatrą, kuris autizmą paneigė. Mes dažnai lankomės vaikų žaidimų vietose, dalyvaujame renginiuose, stovyklose, nuo šių metų vaikas lankys stalo teniso būrelį, kur galės pabendrauti su bendraamžiais. Užtikriname pakankamą socializaciją vaikui. Manau, kad problema yra vaiko teisių specialistų nepasitikėjimas kitokių pažiūrų šeima ir noras priversti elgtis kaip visi.“
Negavus rekomendacijos iš vaiko teisių skyriaus, mokykla neturi teisės teikti paslaugų nuotoliniu būdu, tad oficialiai jauniausias Vilmos sūnus buvo pašalintas iš mokinių sąrašų, o dėl to jam nustatytas I grėsmės lygis. Tėvams buvo paaiškinta, jog atsisakius vaiką vesti į mokyklą, situacija gali būti pervertinta ir bus nustatytas II grėsmės lygis. Suprask, tada jau vaikas bus paimtas.
Vilma neslepia, kad dėl jų pasirinkimo vaikus ugdyti nuotoliniu būdu, ne kartą yra susilaukę neigiamo vertinimo iš aplinkinių: „Ypač jaučiama reakcija iš švietimo sistemos darbuotojų, mus įkalbinėja išbandyti mokyklą. Tačiau mums tai atrodo pagalbinė priemonė, jei neturi kur padėti vaiko. Mes su vyru ūkininkaujame, tad galime daug laiko skirti vaikams. Gydytojai nemato nieko blogo, kad vaikai mokosi nuotoliniu būdu, jie būna nustebę, kad mūsų vaikai tokie draugiški, gyvybingi ir komunikabilūs. Tiesa, kartą viena ilgametė specialistė psichiatrė, kai vyras lankėsi dėl teisių, pasakė, kad auginame tarzanus.“
Argumentai logiški
„Vakaro žinių“ kalbintas Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos, kurioje iki šios istorijos sėkmingai mokėsi Vilmos sūnus, direktorius Kęstutis Šaltis priekaištų šeimai neturėjo. „Viskas buvo gerai. Mano pareiga yra vadovautis teisės aktais, kurie sako, kad pažyma turi būti. Turime tokių mokinių, kuriems rekomenduojama mokytis namuose dėl vienų ar kitų priežasčių. Šiuo atveju rekomendacijos negavome. Visada sakau, jeigu yra galimybė vesti vaiką į mokyklą, vaikas gali gauti daugiau, nei mes siūlome nuotoliniame mokyme. Nors tuo pat metu galiu pasakyti, kad visos pamokos, kurios vyksta mokykloje, vyksta ir nuotoliniu būdu. Vaikas gauna tą patį, ką gautų mokykloje. Nuotolinis mokymas yra išsigelbėjimas tiems, kurie yra išvykę į užsienį laikinai ir nesimoko pagal vietos programas. Tokių mokinių mes turime“, – situaciją komentavo direktorius.
Jis sako suprantantis, kokiais argumentais vadovaudamiesi tėvai skeptiškai žiūri į vaikų mokymąsi mokykloje: „Vienas iš argumentų yra ligos. Kol vaiko imuninė sistema nesusiformavusi, eidamas į mokyklą, jis gali susirgti ligomis, kuriomis nesusirgtų, jei imunitetas būtų jau sustiprėjęs. Kitas argumentas – socialinės problemos – alkoholis, narkotikai, rūkymas. Kol vaikas jaunas, lengviau gali susidomėti šiais dalykais. Šie argumentai yra logiški. Tačiau aš, kaip mokyklos vadovas, neturiu teisės kvestionuoti ministerijos, kuriai priklausau, sprendimo.“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakartojo, kad mokymosi būdą tėvai savo vaikams parinkti turi teisę, kuri numatyta įstatymų. Tam reikalinga vaiko teisių skyriaus išvada. „Be to, mokyklos ar savivaldybės Vaiko gerovės komisija gali rekomenduoti gauti išvadą iš Pedagoginės psichologinės tarnybos“, – paaiškino ministerija. Keista, tačiau Vilmos šeimos atveju, į tarnybą juos nukreipė ne gerovės komisija, o pats vaikų teisių skyrius.
Pasirinko emigruoti
Tačiau Vilma tikina, kad jų šeima tokiam spaudimui pasiduoti neketina, o savo teises gins teisme. Deja, iki tol, teko pasirinkti ne patį maloniausią problemos sprendimo būdą – emigraciją. „Nuo sausio 7 d. aš su sūneliu išvykstu į kitą šalį, kad vaikas be kliūčių galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Bendraujame su advokatu, ketiname surasti nepriklausomus psichiatrus, kurie įvertintų vaiko socialinę raidą. Prieš mūsų šeimą toliau vykdomas institucinis teroras, nes norėdami išvengti persekiojimo, deklaravome išvykimą iš Lietuvos, kol būsime teisiškai apginti. Tai mūsų vaikui ir šeimai didžiulė trauma, nes vaikas bus priverstas gyventi atskirtas nuo mylimo tėvo. Mes patiriame stresą ir kreipėmės į medikus dėl mūsų sveikatos sutrikdymo, vaikas naktimis pradėjo sapnuoti košmarus. Bandoma vaizduoti, kad teikiama pagalba šeimai, nors iš tiesų verčiama pasirašinėti, kad vaikas lankytų mokyklą ir brukama psichiatro pagalba. Nepasiduosime, bandysim įrodyti teisme, kad turime teisę parinkti vaikui mokymo formą. Jei teisingumas Lietuvoje neegzistuoja, visa šeima emigruosime visam laikui“, – sakė Vilma.
Tarnyba žino geriau
„Vakaro žinios“ susisiekė su Vilkaviškio vaiko teisių skyriaus vedėja Rasa Blažaitiene. Tačiau ši, išgirdusi, kad skambina žurnalistai, suskubo patikinti, kad „reikia laikytis vidinės tvarkos“ – specialistai neturi įgaliojimų bendrauti su žurnalistais ir atsakinėti į jų klausimus. Vidinė tvarka – paprasta – klausimai siunčiami raštu tarnybos, bet ne skyriaus atstovams. Pasiteiravus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, kodėl Vilkaviškio specialistai neleidžia tėvams pasinaudoti savo teise, į klausimus, siųstus gruodžio 20 d., atsakymai tarnybos vardu buvo atsiųsti gruodžio 31 d.
Laiške rašoma, kad „Teikiant rekomendaciją dėl vaiko mokymosi nuotoliniu būdu, Skyrius turėtų atsižvelgti į šeimoje susiklosčiusią situaciją, įvertinti dėl kokių priežasčių tėvai (globėjai) pageidauja, kad jų vaikas mokytųsi nuotoliniu būdu ir kiekvienu individualiu atveju pateikti rekomendaciją dėl nuotolinio mokymosi tik tuo atveju, jei vaikas neturi galimybės lankyti ugdymo įstaigos dėl svarbių priežasčių: minėtos įstaigos lankymas darytų įtaką jo sveikatos būklei, vaikas turi specialiųjų poreikių, mokymosi sunkumų, specifinių bendravimo problemų ir kt.“ Tarnyba tikina, kad apsilankymo šeimoje metu nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių vaikas negalėtų lankyti bendrojo ugdymo įstaigos.
„Pažymime, kad Skyriaus rekomendacija nėra privaloma ugdymo įstaigai ir kiekvienu konkrečiu atveju pati ugdymo įstaiga įvertina mokinio ir jo šeimos situaciją, jo galimybes mokytis pagal nuotolinio ugdymo programą ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias vaiko teisės į mokslą užtikrinimu“, – rašoma atsakyme. Tačiau panašu, kad tėvų noras šioje situacijoje galios neturi, jeigu tarnyba galvoja kitaip. „Tarnybos nuomone, šiuo konkrečiu atveju mokymasis nuotoliniu būdu neatitinka vaiko teisių ir geriausių interesų dėl aukščiau nurodytų aplinkybių“, – paaiškina tarnyba.
