Vakar Seimo žmogaus teisių komitete vyko parlamentinės kontrolės posėdis tema „Šeimos ir valstybės vaidmuo užtikrinant geriausius vaiko interesus“. Į jį Seimo nariai pakvietė ne tik vaiko teisių apsaugos srities institucijų atstovus, bet ir įvairias nevyriausybines organizacijas, šeimų atstovus. Posėdyje užvirė arši diskusija, deja, jėgos buvo nelygios.
10 metų apie seksualines vaikų patyčias tylėjęs psichiatras Linas Slušnys dabar dalyvauja vaiko teisių apsaugos parlamentinėje kontrolėje. Ir sėdi įsitaisęs prie vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Vienam pirmųjų posėdyje žodis buvo suteiktas su šeimomis, iš kurių buvo paimti vaikai, dirbančiam advokatui Sauliui Dambrauskui. Jo buvo prašoma iš praktinės patirties papasakoti, kaip veikia prieš pusmetį startavusi vaiko teisių apsaugos reforma. „Šiuo metu įstatyme teismui sprendžiant dėl vaiko paėmimo iš šeimos yra paskirtas rašytinis proceso nagrinėjimas. Kiekvienam teisėjui turėtų būti aišku, kad žiūrint į Vaiko teisių konvenciją, išklausytos turi būti abi pusės. Tačiau tai turi būti nustatyta įstatymu. Tik tuomet nebus reikalo nei žmonėms, nei advokatams ginčytis su teismais. Mes turbūt suvokiame, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra tam tikra bausmės forma tiek vaikui, tiek tėvams. Galime galvoti, kad gelbstime vaiką, tačiau visada egzistuoja nekaltumo prezumpcija. Ir tai yra trauma visam gyvenimui. Todėl manau, kad šiais atvejais turėtų galioti 48 valandų terminas, kai vaikas paimamas. Per šį terminą turėtų būti gautas budinčio teisėjo sprendimas, kaip elgtis toliau.
Atvejais, kai asmenys iki tol nesusidūrė su vaiko teisių tarnybomis, didelė tikimybė, kad jiems tai bus pamoka ir jie savo klaidos nebekartos. Pagal dabartinį įstatymą šeimai, kuri patenka į tarnybų akiratį, mes nepaliekame jokių šansų vėliau tapti normalia šeima. Šiandien visas reguliavimas nukreiptas į pavojų statant šeimas, o ne išskiriant socialiai pavojingas grupes“, – kalbėjo advokatas.
Po advokato kalbėjusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įstatymuose spragų nematė: „Tai, kas yra reglamentuota šiandien, man ir taip aišku. Pagal dabartinį įstatymą vaiko paėmimas yra kraštutinė priemonė ir jis paimamas tik tada, kai yra pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei.“ Viename iš Seime užregistruotų įstatymo projektų „saugumą“ siūloma išbraukti, o vaiką būtų galima paimti tik esant realiam ir tiesioginiam pavojui vaiko sveikatai ir gyvybei.
Šalia kontrolierės įsitaisęs vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys kritikavo S.Dambrausko poziciją. „Visada jautriai reaguoju, kai man pradeda kalbėti, kad smurtas yra vienkartinis ar mažiukas. Pasakysiu gerbiamam advokatui, kad esu matęs istorijų, kai vaikai 15 metų gyvena nemušami, bet tokiom sąlygom, kad galų gale jie neturi nieko: nei pasitikėjimo savimi, nei savivertės. Jie nieko negali gyvenime pasiekti, nes atrodo, kad pasaulis prieš juos susimokė. Dabar tai, ką kalbėjo advokatas, yra ne vaiko gynybos klausimas, o gynimas suaugusiųjų. Lietuvoje tai klasika ir man tai yra žinoma. Dirbu 30 metų šioje sferoje, todėl galiu drąsiai pasakyti: niekas nesikeičia – kol kas giname suaugusius, ne vaikus“, – sakė L.Slušnys. Priminsime, kad prieš kelerius metus išaiškėjo, kad L.Slušnys 10 metų tylėjo apie tai, kas dedasi tuometinėje jo darbovietėje Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, kur buvo seksualiai tyčiojamasi iš auklėtinių. „Specialistas“ viešai prakalbo tik tada, kai Lietuvą sukrėtė skandalas, paaiškėjus, kad šio centro auklėtinės pardavinėjo nepilnametes mergaites jų seksualinių paslaugų pageidavusiems vyrams.
Vakar komitete kalbėdamas L.Slušnys, išgirdęs apie įstatymo pakeitimo siūlymus, buvo kategoriškas. „Visiška nesąmonė, kad įstatyme atsisakius smurto prieš vaikus padarome nusikaltėliais. Man liūdna klausyti, kai taip kalba išsilavinęs žmogus. Mes turime šito atsisakyti, kaip atsisakėme su suaugusiais. Aš negaliu trenkti jums antausio už pasakytą nesąmonę ir likti nenubaustas. Staiga vaikams mes norime daryti išlygas“, – sakė į advokatą S.Dambrauską žvelgdamas L.Slušnys. Ir pridėjo: „Mano manymu, saugumas yra kertinis dalykas. Kai išgirdau, kad saugumo sąvoka gali būti pašalinta iš įstatymo, pagalvojau apie emigraciją. Man nesaugu tampa čia su savo vaikais.“
Tačiau L.Slušniui kontrargumentą turėjo Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė. „Šeimos jau emigruoja dėl susidariusios situacijos. Į šeimą per daug kišamasi. Tokie vertinami kriterijai kaip „nesaugi aplinka“ ir „nepriežiūra“ gali būti plačiai interpretuojami. Vietoj to, kad stiprintume šeimą, keliame jai grėsmę“, – sakė ji.
Žurnalistės įspūdžiai iš posėdžio
Nors vakar komitete svarstytas klausimas buvo pristatytas kaip parlamentinė kontrolė, ar tai buvo kontrolė – diskutuotina. Iš šalies stebint, labiau tai priminė gerų draugų, pažįstamų ar bent jau puikiai sutariančių bendradarbių susibūrimą. Vaiko teisių sritį kontroliuojančių institucijų atstovai buvo apsupti bendraminčių nevyriausybininkų.
Tai vienu metu pastebėjo ir advokatas Saulius Dambrauskas. „Čia visi vardais vieni kitus vadina, aš taip nemoku“, – sakė advokatas, prie kurio iš abiejų pusių buvo tuščios kėdės. Kitoje stalo pusėje kolegos sėdėjo daug meiliau.
Apie prie vaiko teisių apsaugos kontrolierės įsitaisiusį psichiatrą Liną Slušnį jau minėta. Kitame stalo kampe susispietė likusios posėdyje dalyvavusios dailiosios lyties atstovės: „Nacionalinio mamų sambūrio“ atstovė Rasa Žemaitė įsitaisė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė ir šalia jos sėdėjusi Žmogaus teisių centro vadovė bei Seimo nario Juliaus Sabatausko dukra Birutė Sabatauskaitė vis persimesdavo pastebėjimais apie kolegų pasisakymus. Netoliese poziciją užėmė „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. Protarpiais rodėsi, kad ne tik ponui L.Slušniui, bet ir šiam dalyvių flangui posėdis buvo gana linksmas. Vienu metu komiteto pirmininkas net sudrausmino įsijautusias koleges, kaip pamokai trukdančias mokinukes. Skaitytojams tik priminsime, kad šios minėtos nevyriausybinės organizacijos neseniai išplatino pareiškimą Parlamentui nepriimti Seimo narių grupės įstatymo pataisų. Ar dabar jos vykdo ir parlamentinę kontrolę?
Beje, R.Dičpetrienė šiuo metu dalyvauja Tarpžinybinėje vaiko gerovės komisijoje prie SOCMIN. Komisijoje, kurioje buvo svarstomi ir teikiami siūlymai ministerijos parengtiems ir pristatytiems įstatymo pakeitimams. Tai ta pati specialistė, kuri buvo įrašyta Seimo narės Dovilės Šakalienės sąraše, kuris buvo išsiųstas žiniasklaidai, siekiant pamokyti žurnalistus, kaip rengti reportažus, kad būtų palaikomos įstatymo pataisos, įvedusios plačią smurto sąvoką. R.Dičpetrienės organizacija, beje, Vilniuje turi įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos šeimoms procesus. O pati R.Dičpetrienė, pasirodo, yra globėja. Kaip, beje, ir B.Sabatauskaitė. Klausimas dėl globėjų gebėjimų posėdžio metu nuskambėjo, tačiau plačios diskusijos iš nevyriausybininkų taip ir nesulaukė. Tegul skaitytojai patys nusprendžia, kodėl.
