Justina Gafurova. Pasmerkta Lietuvos pilietybė

Dvigubos pilietybės idėjos taip susuko politikams galvą, kad šie imasi keisti įstatymus. Metų pradžioje užsienio reikalų ministras tikino, kad nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, jį valdžia pasiruošusi kartoti. Suprask, kol piliečiai nubalsuos tinkamai. O kad daug kartoti nereikėtų, Seime jau pateiktos Referendumo įstatymo pataisos, nuleidžiančios referendumo kartelę. To ėmėsi premjeras Saulius Skvernelis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir neseniai įsikūrusios socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Šie trys politikai visiškai rimtai siūlo išskirtinai referendumui dėl dvigubos pilietybės suteikti patogesnes sąlygas nei iki šiol vykusiems referendumams. Dabar Konstitucijoje ir Referendumo įstatyme numatyta, jog norint keisti Konstitucijos pirmąjį skirsnį, kurio 12 straipsnyje kalbama apie Lietuvos pilietybę, reikalinga organizuoti referendumą. Jis laikomas įvykusiu tuo atveju, kai už pakeitimus pasisako daugiau kaip 50 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Politikai nė neslepia, kad tai sunkiai įsivaizduojama, todėl siūlo nuleisti kartelę. Siūloma, kad tik šį kartą pakaktų, jei dvigubai pilietybei pritartų daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau, kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių asmenų. Lietuvoje šiuo metu balso teisę turi apie 2,5 mln. žmonių. Vadinasi, užtektų apie 830 tūkst. žmonių balsų, o jeigu kartelė nebus nuleista – reikėtų bent 1,25 mln. pritariančiųjų balsų. Šiuo metu siūloma, kad teisę į dvigubą pilietybę turėtų NATO ir ES valstybėse gyvenantys lietuviai, įgiję tų šalių pilietybes. Svarstoma, kad referendumas galėtų būti organizuojamas kartu su Prezidento rinkimais 2019 m.

„Vakaro žinių“ kalbintas R.Karbauskis atvirai prisipažino, kad valdžios tikslas – įvykęs referendumas dėl dvigubos pilietybės: „Tikrai labai sudėtinga būtų pasiekti rezultatą pagal dabartinę normą. Jeigu Seimas priims įstatymą, kad galima pakeisti tą normą, bus gerokai paprasčiau. Žinant, koks yra reikalavimas, be politikų palaikymo tokio rezultato pasiekti praktiškai neįmanoma.“

Paklaustas, kodėl nenori Tautai leisti laisva valia eiti ir išreikšti savo nuomonės, R. Karbauskis sakė manantis, kad nedalyvaujantys rinkimuose piliečiai tiesiog neturi tokios galimybės: „Siūlymas, kad sprendimą nulemtų tie, kurie atėjo. Nes dabar praktiškai nulemia tie, kurie neateina. O jie neateina ne tik dėl to, kad turi kitą nuomonę. Didžiosios dalies jų tiesiog Lietuvoje nėra. Daugelis žmonių yra emigravę.“

Kad dviguba pilietybė sumažins emigraciją, netiki ir pats valstiečių lyderis. Tačiau, jo nuomone, nesuteikdami galimybės turėti dvigubą pilietybę užsienyje gyvenantiems lietuviams, prarandame ryšį su jais. Politikas taip pat pridūrė, kad jeigu siūlymas būtų priimtas, jo autoriai patys kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar pataisymas neprieštarauja Konstitucijai. Lieka tik spėlioti, kam teikiamas įstatymo projektas, kurio atitikimu Konstitucijai jau dabar abejoja patys jo autoriai.

***

– Neatrodo sąžininga, kai politikai visos Tautos vardu prastūminėja referendumą dėl dvigubos pilietybės, keisdami įstatymus, – „Vakaro žinios“ pradėjo pokalbį su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku.

– Kai imamasi įstatymo leidybos, akivaizdu, kad viskas vyksta pagal užsakymą. Šiandien reikia dvigubos pilietybės, kitą dieną gal reikės jau panaikinti dalį dėl nesijungimo į postsovietines erdves. Kiekvienam referendumui taip galima pritaikyti atskiras išlygas. Bet Konstitucija todėl ir yra pagrindinis valstybės teisės aktas, nes užtikrina teisinį stabilumą. Todėl yra numatyti saugikliai, užtikrinantys, kad Konstitucija nebūtų kaitaliojama vos pasitaikius progai. Nes jei taip elgsimės, šis įstatymas tiesiog praras prasmę.

Turime nepamiršti, Konstitucijoje yra numatyta, kad Tauta yra suverenas. Tauta ir turi nuspręsti, kas jai svarbiau. O ne grupė politikų. Tai, kas Tautai yra svarbiausia, Tauta yra įtvirtinusi Konstitucijoje, kurią, beje, priėmė referendumu. Persigalvoti dėl vertybių ar prioritetų Tauta gali, tai referendumu vėl patvirtindama Konstitucijoje. Negali grupė žmonių pakeisti to, už ką pasisakė visa Tauta.

– Politikai neslepia, kad referendumo kartelė šį kartą mažinama būtent dėl išskaičiavimo, kad net ir atėjus daugiau nei 50 proc. rinkėjų, jie nebūtinai visi pritars dvigubai pilietybei. Tai reiškia, kad jų tikslas – ne išklausyti Tautos, o bet kokia kaina „prastumti“ dvigubą pilietybę?

– Dabartinė iniciatyva tėra politikų užgaida. Tai jau nebėra demokratija. Kai kurie politikai demagogiškai tikina, kad be dvigubos pilietybės prarasime savo piliečius. Galiu tik priminti – mokslininkai nustatė, kad tie, kurie išvažiavo, jau tikrai nebegrįš. Nebent kokie 5-10 proc. Štai mes gyvename Lietuvoje, murkdomės savo varguose, tačiau rinkimuose savo balsą išreikštų ir kiti piliečiai, gyvenantys už jūrų marių, nė nesuprantantys mūsų šalies gyvenimo aktualijų. Gal jie į Lietuvą nebegrįžta dešimtmečiais, bet kažkodėl galėtų dalyvauti renkant mums valdžią.

– Pilietybė jau lieka tik pavadinimu, pamirštant piliečiams priklausančias pareigas?

– Tai nerūpi politikams. Jie tiesiog nori susirinkti daugiau balsų per rinkimus. Štai tikrasis politikų siekis – bet kokia kaina išsilaikyti valdžioje. Ir visiškai nesvarbūs tampa žmonės.

Aš suprantu, kad labai svarbu išlaikyti ryšį su išvykusiais žmonėmis. Bet pakaktų, jeigu mes jiems suteiktume Lietuvos piliečio pasą, o ne pilietybę su visu jos turiniu. Pilietis turi teisę dalyvauti rinkimuose ir būti renkamas, bet taip pat jam nustatytos pareigos – mokėti mokesčius, ginti šalį. Kitoje šalyje gyvenantys rinkėjai mokesčius moka ten, o karo atveju, tikrai į Lietuvą nevažiuos. Tad jiems lieka tik teisės. Būtų sąžininga, jog tokiam piliečiui, kuris gali atlikti tik ribotą dalį savo pareigų, priklausytų ribota dalis teisių. Pavyzdžiui, grįžęs į Lietuvą jis galėtų studijuoti, naudotis sveikatos sistema, bet jo pasas nesuteiktų teisės dalyvauti rinkimuose ar būti išrenkamam.

– Teisiškai atsiveria galimybė ne tik dviem, bet ir trims, keturioms ir kiek tik norėtum pilietybių.

– Taip, labai teisingai. Reikia kalbėti ne apie dvigubą pilietybę, o apie pilietybių daugetą. Nėra tokio mechanizmo, kuris kontroliuotų, kiek Kanadoje gyvenantis Lietuvos pilietis turi kitų šalių pilietybių. Gal jis turi dar 3 ar daugiau. Kam jam tada Lietuvos pilietybė? Greičiausiai tik dėl naudos, pavyzdžiui, teisės į turtą. Kam toks pilietis reikalingas? Be to, nepasivarginama pagalvoti apie gilesnius dalykus. Pavyzdžiui, lietuvių šeimoje, gyvenančioje Kanadoje, gimus vaikui, jam taip pat būtų suteikiama pilietybė. Nors jis Lietuvoje niekada nebuvo ir lietuvių kalbos nemoka. O jo vaikai taip pat galės paveldėti pilietybę? Taip prasidėtų pilietybės tiražavimas. Pilietybė taip prarastų prasmę ir galiausiai išnyktų, dalinant ją bet kam, kas užsigeidė.

– Jeigu jau dabar pradedama žongliruoti įstatymais, kaip būtų galima tikėtis sąžiningų referendumo rezultatų?

– Matome, kad kalbama ir apie elektroninį balsavimą, kuriuo galima įvairiai manipuliuoti. Manau, to ir trokštama. Mes jau turime patirties. Dar nesurinkus parašų dėl žemės referendumo, jau buvo aiškiai sakoma, kad jis neįvyks. Dabar galima suprasti, kad mums neatėjus į referendumą dėl dvigubos pilietybės, jis vis tiek bus įvykęs, o sprendimas bus toks, kokio reikia.

Jeigu valdžia atmeta demokratinius instrumentus, valstybėje įsigalioja autoritarinis valdymas. Bet Konstitucinis Teismas jau ne kartą pasisakęs, kad dvigubos pilietybės įteisinimas galimas tik referendumu. O Konstitucijos keitimas dėl referendumo „kartelės nuleidimo“, taip pat įmanomas tik referendumu, kuriame ne tik dalyvautų, bet ir formuluotei pritartų daugiau kaip 50 proc. visų rinkėjų. Tad reikėtų rengti referendumą dėl šio straipsnio pakeitimo. Tai praktiškai neįmanoma, todėl politikai ieško landų.