Donatas Puslys
„Kadaise Dievas paaiškindavo visas paslaptis. Dabar Jo vietą užėmė sąmokslo teorijų kūrėjai. Jie yra mūsų amžiaus eretikai“, – teigia kardinolas Bellinis – Roberto Harriso knygos „Konklava“ personažas. Ko jau ko, tačiau sąmokslo teorijų šiandieniniame pasaulyje netrūksta. Jos puikiai pasitarnauja norintiems supaprastinti pasaulio vaizdą, kad šis būtų lengvai suprantamas, paaiškinamas. Be to, ypač socialiniuose tinkluose įvairios sąmokslo teorijos tapo populiariu įrankiu pritraukti dėmesį, usžidirbti like’ų ir followerių, kitaip tariant, tai yra kaip įrankis pasijausti reikšmingam, matančiam giliau, įžvalgiau, užčiuopiančiam tai, kas slypi po paviršiumi ir ko kiti nemato ar, kaip kad populiaru sakyti, dėl politkorektiškumo ir nenori matyti.
Po teroristinio išpuolio Berlyne tokių sąmokslo teorijų taip pat netrūksta. Atsiremiant į stilių „o kas galėtų paneigti?“ jau kalbama, kad Vokietijos teisėsauga specialiai neranda išpuolio vykdytojo, nes tai būtų labai nepatogu kanclerei Merkel. Pasigirsta kalbų, kad valdantiesiems tokie išpuoliai yra naudingi siekiant pasinaudoti baime ir sugriežitnti visuomenės kontrolę.
Taip pat pasigirsta įvairiausių siūlymų užverti sienas, įvesti papildomą patikrą atvykstantiems musulmonams ar sugriežtinti jau atvykusiųjų stebėjimą. Kai kas siūlo deportuoti visus afganus ar pakistaniečius vien dėl jų kilmės. Dažniausiai šie radikalūs sprendimai yra ne kas kita kaip naivus galvojimas, kad yra vienas raktas, kuriuo galima atrakinti susikaupusias problemas. Kaip portalui „Deutsche Welle“ kalbėjo Vokietijos parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas, tie, kurie po tokių išpuolių kaip Berlyne skuba besti pirštu į kaltininkus, dažniausiai nėra suinteresuoti rasti sprendimą, o tik siekia instrumentalizuoti problemą savo pačių naudai.
Vokietijos Vyskupų konferencijos pirmininkas Reinhardas Marxas taip pat perspėjo, kad dėl to, kas nutiko Berlyne, kur žuvo 12 žmonių, nevalia kaltinti visų pabegėlių. „Būtų žalinga, jei mes tartume: „Aha! Dabar viskas yra aišku – pabėgeliai yra problema.“ Mes negalime leisti teroristams pasiekti didesnių laimėjimų imdami puldinėti vieni kitus, nelikdami vieningi ir imdamiesi sprendimo paieškų su nuožmumu ir neapykanta mūsų širdyse“, – kalbėjo kunigas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel po išpuolių ragindama visuomenę laikytis rimties ir nepasiduoti teroristų peršamai neapykantai, ragino žmones nepamiršti skirties tarp pabėgėlių ir teroristų. Kitaip tariant, ne kiekvienas pabėgelis yra teroristas. Savo straipsnyje leidinyje „Foreign Policy“ Paulas Hockenos akcentavo, jog būtina suvokti, kad didžioji dalis visų į Vokietiją atvykstančių pabėgėlių bėga nuo to paties religinio fundamentalizmo, kuris ir motyvuoja išpuolius Europoje rengiančius teroristus. Paversti juos visus teroristais visuomenės akyse būtų tolygu padėti teroristams siekti savųjų tikslų.
Taip, kaip pripažįsta terorizmo ekspertas Rolfas Tophovenas, egzistuoja problema, kad pabėgėlių krizės pradžioje žmonių srautai buvo tokie milžiniški, kad patikrinti visų atvykstančiųjų buvo tiesiog neįmanoma. Tačiau žurnale „Der Spiegel“ rašantys Severinas Weilandas ir Philippas Wittrockas akcentuoja, kad, nors visų atvykėlių gretose veikiausiai yra užsislėpusių teroristų, tačiau būtų pavojinga visus atvykusiuosius pakišti po viena bendra esktremistų, keliančių pavojų nacionaliniam saugumui, etikete. Jie rašo, kad daugelis pabėgėlių į Vokietiją atvyko ne tik dėl saugumo, tačiau ir tikėdamiesi iš naujo pradėti savo gyvenimus ir užsitikrinti orų pragyvenimą. Tad jų marginalizavimas tik padėtų teroristiniams tinklams, siekiantiems verbuoti žmones grupėse, kuriose vyrauja atskirtis, nusivylimas, pyktis. Kitaip tariant, dera veikti vardan integracijos, o ne segregacijos, kuri tik pastūmėtų į radikalizaciją.
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel artimiausioje ateityje teks atsakyti į kelis esminius klausimus, kurie gali lemti jos likimą artėjančiuose Vokietijos parlamento rinkimuose…
