Lidžita Kolosauskaitė
Žmogus su protu, bet be padorumo yra pats didžiausias pavojus visuomenei.
Deja, visuomenėje, kuri vis labiau valdoma per primityviausius instinktus (pagerti, paėsti ir pasikedenti) padorumo sąvoka daugeliui nė nepažįstama, o protas (ypač šaltas, ciniškas, atjautos nepažįstantis protas) laikomas vertybe.
Problema ta, kad žmogus be stiprios, emociniais ir socialiniais ryšiais susietos visuomenės yra pasmerktas žlugti. Visą žmonijos evoliuciją ir išlikimą, neturint nei stiprių nagų, nei aštrių dantų, lėmė žmonių solidarumas ir pagalba vieni kitiems.
Bet visuomeniškumas lygiai kaip padorumas yra raunami su šaknimis, o pirmose gretose tokie pionieriai kaip Andrius Tapinas, kurie, apsišarvavę aštriu protu, meistriškai kursto visuomenės neapykantą vieni kitiems, kuriant „lygių“ ir „lygesnių“ sistemą.
Turiu pripažinti, kad mane nustebino jo noras pašaudyti į Rasos Juknevičienės kojas, nes gi, kaip žinia, su TS-LKD p. Tapinas palaiko kuo gražiausius santykius. Ir ji lygiai tokia pat rusofobė, ištisai rėkianti apie tai, kad va, rusų tankai jau kerta sieną. Maždaug trisdešimt metų.
Teisingasis ponas Tapinas piktinasi „rasiste“ Rasa Juknevičiene.
Visgi, ar tarp jų kokių asmeninių nesutarimų esama, ar tiesiog suveikė noras eilinį kartą pabūti „tautos teisuoliu„, populistiškai žongliruojant „rasizmo“ tema, bet baigėsi ši istorija juokingai kaip niekad – ginklas išsprūdo Maestro iš rankų ir jis… susivarpė savo paties kojas, nes…
Paaiškėjo, kad ne taip jau seniai baisėjosi „tamsaus gymio vyrukais“ Europos didmiesčiuose beigi lygiai kaip p. Juknevičienė tvirtino, kad 99 iš 100 prašančių išmaldos yra „tamsaus gymio“.
O, be to, jo draugų rate galima rasti net ir tokį Ramanauską Algį, kuris be skrupulų tam tikros tautybės žmones priskiria gyvuliams ar… šūdams.
Ramanauskų Algio išminties perlai apie „gyvulius“ indus ir kitokius „šūdinus“ žmones.
Jei kam nors įdomi mano nuomonė, tai aš nesutikčiau, kad juodo pavadinimas juodu arba balto pavadinimas baltu yra rasizmas. Lygiai kaip nesutikčiau, kad rasizmas yra įvardinimas reiškinio, jog atvykėliai iš kitų šalių arba tamsiaodžiai asmenys užsiima išmaldos prašymu ir gyvena gatvėse.
Kaip suprantu, rasizmu to nelaiko ir pats p. Andrius, kuriam tiesiog norėjosi įpilti žibalo į ugnį ir eilinį kartą pašokti savo gerbėjams nuogam su karūna.
Visgi, šįkart dėmesio susilaukė ne jo karūna ir „tautos teisuolio“ titulas, o begėdiška veidmainystė, kai jis pats panašiai pakalbėjęs su tipu, kuris indus įvardina gyvuliais, puolė siūlyti atimti pasą iš Rasos Juknevičienės, idant ji nedarytų gėdos.
Ir jei bet kuris nors lašą padorumo turintis žmogus prisipažintų, kad pasielgė kaip visiškas maušas ir nuoširdžiai atsiprašytų dėl savo neadekvačios reakcijos, tai p. Tapinas, kuriam padorumas aiškiai nėra pažįstamas, dar bandė gelbėti savo reitingus lėkštais juokeliais apie karmos taškus ir ISIS atakas, ko pasekoje visi tie, kurie jau seniai stebėjo jo populistišką žygį į rinkėjų širdis per mokinių galvas, ėmėsi nuoširdžiai jį spardyti jo paties Facebook profilyje.
P. Tapinui rasizmas nebeatrodo rimta. Jis sau smagiai pokštauja, užuot susideginęs pasą.
Ir, spėkite, ar daug atsirado jį ginančių?
Man įsidėmėjo tik vyrukas, nevykusiai juokavęs, kad jo mulkiai gerbėjai neprisimins po savaitės ir užtat nevertėjo teisintis. P. Tapinas džiaugėsi šiuo komentaru, tvirtindamas, kad pasidalino įrašu tik dėl karmos taškų.
Visi kiti jo gerbėjai, kaip paaiškėjo, yra drąsūs užspardyti su minia ir mesiju priešakyje kokią nors mokytoją iš Telšių, tačiau, kai į patį mesiją lekia akmenys, tik pasislėps kur interneto kampučiuose ir stebės, kuo tai baigsis.
Nes žmonės be padorumo nepažįsta ištikimybės jausmo. Gražiausios ir tauriausios žmogaus savybės kyla toli gražu ne iš proto, o būtent iš padorumo.
Todėl diplomais ginkluota minia, kuri neturi jokių vertybinių orientyrų, yra pats nepatikimiausias sąjungininkas, kuri tuoj pat tave išduos vos tik suuos, kad tai naudinga.
Aš neabejoju, kad, jei dauguma jų net nesiryžo parašyti kokio garbinančio komentaro savo mesijui, tai ir iki balsadėžių nenusivilks.
Tai su tuo ir sveikinu, p. Tapinai.
Tavo armija – kariai be šovinių.
Veidaknygė
Jeigu gerai išgirdau ponas-draugas Tapinas šiandien prezidentės buvo apdovanotas medaliu (ar ordinu?). Už ką? Kai tai išgirdau, tai tai ir stabtelėjau ištikta stabo. Vis tik rimtas klausimas. Nors iš pradžių Tapino rašiniai atrodė įdomūs ir informatyvūs, tačiau, kuo toliau tuo labiau jų turinys ėmė panėšėti į janutienės laidas. Čia aš galiu klysti, nes tų laidų nežiūriu gal dešimt metų, ir apskritai gal dvi-tris esu žiūrėjus. Bet tam tikra kategorija žmonių jas žiūri su pasigėrėjimu, ir kartais pasiseka nugirsti jų „komentarus”. Kodėl Tapinas vistik nuvažiavo „nuoi bėgiu”? Aš atsakymą turiu, bet jo nerašysiu, tai per daug rimta. Pasakysiu tik tiek : APLINKA KALTA.