Remdamasi Britanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pranešė, kad šalies Vyriausybė imsis reikalingų pokyčių tam, kad Anglijoje bei Velse ir heteroseksualios poros (ne tik homoseksualios) galėtų sudaryti civilines partnerystes. Tikėtina, kad toliau sektų Škotija.
Kai 2004 m. Jungtinėje Karalystėje atsirado civilinių partnerysčių galimybė tos pačios lyties poroms, Anglijos ir Velso vyskupai tam neprieštaravo, kadangi Vyriausybė garantavo, kad jos aiškiai skirsis nuo santuokos. Partnerystės turėjo spręsti pagrįstus vienos lyties porų nusiskundimus, ypač dėl lankymo ligoninėje teisių ir atleidimo nuo paveldėjimo mokesčio, kai vienas kitam palieka pinigų. Manyta, kad tai pašalins vienos lyties porų santuokų poreikį.
Tačiau viskas gavosi ne taip. Nustačius principą, kad valstybė yra suinteresuota vienos lyties porų santykius reguliuoti tokiu būdu, kuris yra analogiškas santuokos reguliavimui, 2014 m. atsirado vietos vienalytėms santuokoms.
Anomaliją dėl to, kad įstatymai heteroseksualioms poroms numato tiek civilinę partnerystę, tiek santuoką, tik padidina faktas, kad civilinė partnerystė suteikia „civilinei santuokai identiškas teises ir pareigas“. Partnerystės nutraukimo procedūra taip pat yra identiška santuokos nutraukimo procedūrai. Teisinis šių institutų skirtumas gali tebūti toks, kad vienas vadinamas civiline partneryste, o kitas – santuoka.
Tačiau šis skirtumas vis dėlto turi pasekmių. Vyriausybei ieškinį iškėlusiai porai – Rebeccai Steinfeld ir Charlesui Keidanui – buvo svarbu išvengti santuokos teisinės kategorijos, nes dėl istorinių priežasčių jie santuoką laiko iš prigimties patriarchaline: „santuoka amžiais moteris traktavo kaip nuosavybę. Norime savo vaikus auginti kaip lygūs partneriai ir jaučiame, kad civilinė partnerystė – modernus, simetriškas institutas – jiems parodys geriausią pavyzdį.“
Nortamptono vyskupas Peteris Doyle‘as yra teisus norėdamas išsaugoti santuokos terminą siekiantiems teisinio jų santykių pripažinimo. Kanonų teisės specialistai mano, kad […] poros santuokos siekia tokios, „kokia ji iš tikrųjų yra“, o ne „kokią jie įsivaizduoja esant“. Net šalyje, kurioje seniai egzistuoja skyrybų kultūra, galima daryti prielaidą, kad pora siekia visą gyvenimą trunkančios santuokos (kas dera su Santuokos sakramentu). Tai būtų neįmanoma, jeigu pora sąmoningai rinktųsi teisinį statusą, kuris netgi nesivadina santuoka.
Taigi civilinės partnerystės instituto prieinamumas heteroseksualioms poroms, tikėtina, privestų prie mažiau santuokos siekiančių porų: ne tik teisinio statuso pavadinimo, bet ir intencijų prasme.
Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) primena, kad Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo yra pritaręs susitarimo dėl bendro gyvenimo (toliau – Susitarimas) įteisinimui Civiliniame kodekse. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas taip pat turėtų joms pritarti svarstymo ir priėmimo stadijose.
Susitarimu dėl bendro gyvenimo siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kyla praktinės problemos (pavyzdžiui, informacija ligos atveju, paveldėjimas, turto dalybos asmenims skiriantis). Tačiau pagal Susitarimą kartu gyvenantys asmenys, kurie nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, nebūtų laikomi šeima.
LVI direktorės Salomėjos Fernandez Montojo teigimu, susitarimas dėl bendro gyvenimo nuo partnerystės skiriasi iš esmės. „Susitarimas dėl bendro gyvenimo spręstų praktines asmenų problemas, bet kitaip nei partnerystė nekurtų teisinių šeimos santykių. Reikia pastebėti, kad partnerystės įteisinimas yra santuokos sampratos pakeitimo, į ją įtraukiant vienos lyties porų santuokas, strategijos dalis. Pasaulinė praktika rodo, kad nuo partnerystės įteisinimo iki galimybės sudaryti homoseksualų santuokas valstybėse praeina vidutiniškai 8–9 metai. Tuo tarpu susitarimas dėl bendro gyvenimo nekurtų šeimos santykių, nekeistų santuokos sampratos ir taip apsaugotų prigimtinę šeimą, nes neprilygintų kitų bendro gyvenimo formų išskirtinei susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų sąjungai“.
parengta pagal How allowing ‘civil partnerships’ for gays has eroded real marriage in UK
