Kaip įvardyti politinį chaosą Lietuvoje?

Edvardas Čiuldė

„Kadaise, – pagaliau ištarė Netikras vėžlys sunkiai atsidusdamas, – aš buvau tikras Vėžlys“.(Alisa stebuklų šalyje)

Pavadinimai, įvardijimai tvarko chaotišką gyvenimą ir padeda susikurti kosmosą. Tačiau, kaip atrodo, politinė padangė Lietuvoje jau yra taip sujaukta ir neatpainiojama, kad seniesiems pavadinimams nelieka vietos kur įsiterpti.

Tikriausiai net ir naivesnis už šių eilučių autorių žmogus gerai supranta, kad politinių partijų ir valdančiųjų koalicijų grupavimas į cento dešinę ir cento kairę žiauriai prasilenkia su tikrove, kai ne tik stipriai mutavo dešiniosios ir kairiosios partijų pavadinimai, bet galiausiai neliko ir to mitologinio centro.

Taigi imkite ir išbandykite savo išradingumą, keldami klausimą – kaip būtų galima apibendrintai pavadinti naujai besitelkiančią koaliciją, susidedančią iš Lietuvos socialdemokratų partijos, Skvernelio demokratų „Vardan Lietuvos“ ir Karbauskio žaliųjų valstiečių.

Kaip atrodo, lengviausiai pagal politinio spektro išsidėstymo pavadinimus čia yra atpažįstami socialdemokratai, ar ne? Tačiau, regis, tokia identifikacija yra akivaizdi ir paprasta tik tiek, kiek socialdemokratų partija yra siejame su Vilijos Blinkevičiūtės veidu, kai drauge, nedidelė paslaptis, šioje partijoje labai aktyviai neršia ir visiškai kitokios prigimties personažai, plaukioja net tokios slidžios žuvys, kurios akivaizdžiai minta Armonaitės partijos „vertybių“ maita. Skvernelio demokratus nesunkiai būtų galima pavadinti kraštutiniais liberalais, tačiau anas, manding, tokio pavadinimo kratosi, kai savo ruožtu žalieji valstiečiai prikišamai rodo visokius ženklus ir grimasas, rodančias, kad jie norėtų būti vadinami prokonservatyvia partija, užimančia ideologiškai ir politiškai atsilaisvinusią nišą Lietuvoje. Kaip būtų galima tokią įvairovę subendravardiklinti bent pagal pavadinimą, a?

Ar sakote, kad keliu kvailą klausimą, nes visiems akivaizdu, jog naujoji koalicija telksis į krūvą antikonservatoriško nusiteikimo pagrindu, taigi ją, nežiūrint akį rėžiančių skirtumų, bus galima pavadinti antikonservatoriška koalicija? Tačiau toks kalbėjimas dar labiau terminiologiškai sujauktų aptariamą dalyką, nesunkiai pastebint, kad Tėvynės sąjunga, iš inercijos neretai pavadinama konservatoriais, ir anosios satelitai, padėję tokiems pseudokonservatoriams suformuoti valdančiąją koaliciją, jau seniai neturi nieko bendro su konservatizmo ideologija ir politinėmis nuostatomis, o greičiau atstovauja diametraliai priešingą vadinamojo pažangizmo kryptį.

Taigi šioje keblioje situacijoje, ieškant patikslinto įvardijimo, noriu nusilenkti talentingai žurnalistei Linai Dūdaitei-Kralikienei, kuri neseniai pastebėjo, kad Lietuvoje galiausiai susiformavo ir lengvai yra identifikuojamas košerinės politinės partijos ir žiniasklaidos tipas. Kadangi aš pats čia pirmiausiai ieškau pavadinimų, kurie leistų pakeisti prasilenkiančius su tikrove pavadinimus, dėkoju šiai autoriai, pasiūliusiai pavadinimą, pataikantį į šiandien Lietuvoje susiformavusios politinės tikrovės centrą.

Trijų moterėlių vadeliojama koalicija buvo košerinė koalicija valdžioje, kitaip nepasakysi. Kitas dalykas, kad tokio įvardijimo balansas per opozicinį įvardijimą negali būti išlaikomas, nes antikošerinės partijos pavadinimas nelimpa niekam, net Remigijaus Žemaitaičio partijai, atsiradusiai kaip „konservatorių“ parazitinė atauga, pasiteisinusi bendrame fone nebent tik kaip košerinės partijos sparingo partneris šešėlių teatre. Kas be ko, naujai besiformuojančios koalicijos niekam nepavyks įsprausti į košerinės/ antikošerinės opozicijos ribas, tačiau neprarandu vilties, kad, nusisukusi nuo košerinės partijos vertybių, naujoji koalicija galėtų pagaliau atsisukti į Lietuvos pusę, tokia galimybė taptų dar labiau tikėtina, jeigu, tarkime, antrame rinkimų ture laimėtų Vytautas Sinica ir prisijungtų (?) prie valdančiosios koalicijos, parodydamas, kad ir vienas karys gali pakeisti dislokacijos kryptį mūšio lauke. O jeigu sakote, kad autorius, prabilęs apie naujosios koalicijos atsisukimo į Lietuvos pusę galimybę, nesveikai įsisvajojo, leiskite pastebėti, kad naudojuosi proga, kol svajoti dar niekas nedraudžia ir svajonių neapdeda mokesčiais.

Kaip atrodo bent man, košerinės partijos pavadinimas yra proaktyvaus pobūdžio kaip galintis lietuvišką populiaciją pažadinti iš svajingo snaudulio ir pastūmėti link klausimo: kodėl Lietuvoje įvairiausių fondų pavidale vis dar sukasi dešimtys ar net šimtai milijonų, nutaikytų į giluminio antilietuviškumo Lietuvoje subkultūros suvešėjimo palaikymą, su pertekliniu dosnumu patręšiantys dirvą antilietuvizmo plėtotei Lietuvoje, kai lietuvybės niekinimo užkratas purvinomis rankomis ypač yra platinamas tarp mano tautiečių.

Kažkada juokais esu prasitaręs, kad Lietuva galimai yra ruošiama tapti atsarginiu Izraeliu, o šiandien jau turiu progą kartas nuo karto pagalvoti, kad tokia tarsi ir juokais išsakyta prielaida yra pateisinama kaip racionalizacijos būdas, siekiant paaiškinti kitaip nepaaiškinamus, iš pirmo žvilgsnio iracionalius dalykus ir faktus. Ta galiausiai paaiškina ir tai, kodėl dabar jau bijau pajuokauti, matydamas kaip nešvankūs juokeliai ima ir pradeda pildytis su paspartėjusiu tempu, padės atsakyti į klausimą – kodėl tapau toks liūdnas, jog jau drąsiai galite vadinti savo nuolankų tarną ašaringuoju Edvardu.

Kitas dalykas, kad košerinis maistas yra ne visiems naudingas vienodai, kaip atrodo, toks rijimas, neatsirenkant, ypač netinka neapsipjausčiusiems vyrams. Geriausias iš to kylančios katastrofos personalizuotas pavyzdys, kas be ko, yra Rimvydas Valatka, kadaise, sunkiai atsidusdamas, pastebėsiu – pirmo ryškumo žurnalistas ir redaktorius, dabar – nuo košerinio apsirijimo sparčiai į pamišimo liūną grimztantis žmogus. Norėtųsi paglostyti jo plikę ir paklausti – kaip Tu, mielas Rimvydai, nusiritai iki tokios pašlemėko būklės?..

 ***

 kebezynas plerpso taip išsikerojęs šabakštynas

 susibėgę pėdsakai kryžiuojas: žebenkštynas

 stagarai kažkokie kopiantys visur aukštyn

 nepažįstama vietovė jau tikrai: tai bent!

 pralaimėdamas tari „.. ta flora fauna“

 neįvardytų žolelių vabalėlių kraštas tyras

 čia neguodžia mitas, kad kadais gyveno faunas

 kanopinių pėdos atstumia įvaizdį satyro

 ten per properšas dangus kažkur nutolęs

 išsitrynę pavadinimai – kiaurymių kosmas

 visos gėlės tapusios jau užmirštuolėm

 jeigu kalbasi kažkas tai rodos jog žodžius atkosti