Kalba pagerbiant Sausio 13-ąją žuvusius: nuosekliai ir kryptingai kuriama Lietuva be lietuvių

NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO KREIPIMASIS

1991 metų sausio 13-ąją buvo apginta pasiryžusios susigrąžinti laisvę Tautos valia atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Prieš trisdešimt vienerius metus dėl jos buvo sudėta didžiausia – Vilniaus Televizijos bokštą gynusių didvyrių gyvybės auka.

Tokia kaina buvo sumokėta už tai, kad iš pasaulio politinio žemėlapio okupantų ištrinta Lietuvos valstybė prisikeltų naujam gyvenimui. Tomis herojiškomis dienomis ją gynę ir dėl jos mirę lietuviai rodė drąsą ir ryžtą sugrįžti į savo pačių istoriją kaip savarankiška, ori ir savo ateitį laisvai kurianti tauta.

Susigrąžinti pavergėjų norėtą išplėšti tautinę savastį ir atkurtoje valstybėje netrukdomai plėtoti savo kūrybines galias ir išlikti protėvių žemėje per amžius. Atgimti ir vėl tapti savivaldžia ir susitelkusia politine bendruomene, pasiruošusia tęsti šimtmečius trunkančią istorinę kelionę ir atkurti svetimos jėgos prievarta nutrauktą buvusių, esamų ir būsimų kartų dvasinės, kultūrinės ir politinės bendrystės ryšį. Tokios buvo 1991 metų sausio 13-ąją išsaugotos Laisvės prasmės už Nepriklausomybę kovojusiems ir pareigą savo valstybei vykdžiusiems Lietuvos gynėjams ir dėl jos žuvusiems didvyriams.

Ši vienintelė tikra – moralinė ir politinė – tautos ir kiekvieno Lietuvos piliečio Laisvė suteikė tikslą bei prasmę prieš tris dešimtmečius vykusiai išsivadavimo kovai ir įkvėpė jos dalyvius nemirtingam žygdarbiui.

Tačiau šiandien ji vis dar gyvena tik jos idealo neišsižadėjusių šalies patriotų atmintyje ir ateities svajonėse. Valstybės lygmeniu ji yra išduota ir sutrypta. Lietuvos valdantieji jos ne tik išsižadėjo, bet stengiasi ištrinti Ją, o kartu Sausio 13-osios žygdarbio prasmę, iš visuomenės atminties.

Įpratę nuolankiai tarnauti ne savo tautai, o svetimiems, jie pavertė tada apgintą valstybę tik butaforinio valstybingumo dekoracijomis apkamšyta administracine teritorija.

Vykdant globalistinių galios centrų planus Lietuva – jos tauta ir valstybė – yra naikinama ir sparčiai nyksta. Lietuvos valstybė baigia prarasti paskutinius suverenumo likučius. Iš tautos atimama teisė į valstybinę kalbą, tikrąją jos istoriją, religiją ir prigimtinę šeimą. Konstitucinės piliečių teisės ir laisvės tolydžio siaurinamos, naikinamos ir vis labiau darosi tik fomalios.

Sugrįžta visam laikui turėję pranykti ir būti pamiršti ideologinės prievartos ir neototalitarinės politinės diktatūros šešėliai. Nuosekliai ir kryptingai kuriama Lietuva be lietuvių ir šitaip stumiama išnykimo link. Lietuviai verčiami kultūrinę savastį ir istorinę atmintį prarandančia, tautinės ir valstybinės jausenos neturinčia, XXI a. globalių bastūnų ir vergų visuomene.

Šios Laisvės idealo išdavystės simboliu tapo Neužmirštuolė – valdančiųjų apgaule ir prievarta Sausio 13-ąją brukama gėlė. Jos paskirtis – pakeisti tikruosius Lietuvos valstybingumo ženklus ir skatinti šalies piliečius užmiršti, kokią Laisvę šimtmečius gynė jų tėvai ir protėviai ir dėl kokios Laisvės buvo kovota ir pasiaukota tą didingą ir šlovingą dieną.

Prisikėlę iš kapo arba žvelgdami iš Aukštybių Laisvės gynėjai negalėtų patikėti savo akimis matydami, kad jų gintoje valstybėje nėra vietos jų kovą turėjusios įprasminti suverenios Valstybės aikštei ir Vyčiui, su kurio ženklu būdavo stojama kovoti už Tėvynę.

Tegul Sausio 13-oji primena ir įpareigoja: metas atkurti Lietuvos valstybę. Lietuviai, raskime savyje drąsos ir jėgų kilti į dar vieną kovą už savo Tėvynę. Kova turi tęstis tol, kol bus laimėta ir Sausio 13-osios svajonių Lietuva taps Valstybe.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas

P.S.

Sausio 12-ają 17:00 valandą Lukiškių aikštėje per šimtą žmonių susirinko ir susikibo už rankų.

Kur šiandien plevėsuoja, o lemtą dieną ir stovės Vytis, kur palaidotos laisvės kovų relikvijos. Iškelta galva ir į ateitį nukreiptu žvilgsniu paminėkime Laisvės gynėjų dieną. Jie kovojo ir mirė už Lietuvą, kurios šiandien nėra. Mūsų pareiga – tęsti jų šventą kovą tol, kol tą kritusių didvyrių svajonėse gyvenusi Lietuva taps kūnu. Tokia Lietuva išsaugos mėginamą ištrinti iš mūsų atminties jų kovos tikslą ir prasmę. Įkūnydama tai, ką jie gynė, ji taps laikui nepavaldžiu jų nemirtingo žygdarbio įprasminimu ir dėl jos sudėtos aukos neirstančiu paminklu.

Kaune tą valandą laužų liepsnose spindėjo balta vėliava su Vyčio ženklu.