Kalbininkų išvada: lyčiai neutralių pavardžių projektas prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams ir pažeidžia lygias galimybes

alkas.lt

Rugsėjo 14 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto (LKI) Mokslo taryboje buvo apsvarstyta darbo grupės parengta išvada „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2700“ ir pritarė šio įstatymo projekto įvertinimui.

Darbo grupė, kurią sudarė LKI mokslininkai dr. Laimutis Bilkis, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (grupės vadovė), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė ir dr. Daiva Murmulaitytė, įvertino projekto siūlymą papildyti dabar galiojantį Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, įrašant galimybę moterims įgyti pavardę su galūne ‑(i)a, jeigu vyro pavardė baigiasi tokia pat galūne.

Išvadoje apibūdinti esminiai projekto trūkumai ir kai kurie prieštaringi su juo susijusios sklaidos momentai, taip pat nurodyti galimi neigiami padariniai lietuvių kalbos gramatinei sistemai.

LKI Mokslo taryba priėjo prie išvadų:

1) įstatymo projektas Nr. XIVP-2700 yra lingvistiškai ydingas;

2) projekto aiškinamajame rašte pateikiama klaidingos ir prieštaringos informacijos;

3) projekto siūlomos moteriškos pavardės su galūne -(i)a nepritampa prie lietuvių kalbos sistemos, nes bendrinėje lietuvių kalboje su galūne -(i)a nėra daromi asmenų pavadinimai pagal lyties skirtumą;

4) dirbtinai kuriamas naujas moteriškų pavardžių atsiradimo būdas – pavardės perėmimas iš vyro – ir tokiu būdu naikinamas gramatinis vyrų ir moterų pavardžių skirtumas, siekiant lietuvių pavardes ilgainiui paversti lyčiai neutraliomis (kad iš pavardės nebūtų suprantama, vyras tai ar moteris);

5) silpninamas lietuvių pavardžių sistemos gramatinis funkcionalumas ir apsunkinamas vartojimas;

6) naikinamas istoriškai natūraliai susiklostęs lietuvių pavardžių sistemos savitumas, nes kai kurios lietuvių moterų pavardės supanašėtų su slavų kalbų pavardėmis;

7) projektas sukuria prielaidas nelygioms galimybėms ir ilgainiui neišvengiamai vestų prie išimčių dauginimo, o tai lietuvių pavardžių sistemą padarytų nestabilią, nenatūralią ir nefunkcionalią.

Visa LKI Mokslo tarybos išvada čia.

APIBENDRINIMAS 

Įstatymo projekto Nr. XIVP-2700, kuriuo norima „suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia“, formuluotės, jo aiškinamasis raštas, Projekto rengėjos Seimo narės Ievos Pakarklytės teiginiai žiniasklaidoje ir pristatant Projektą Seime rodo, kad Projektas parengtas neapgalvotai, remiantis klaidingomis, su kalbos mokslu prasilenkiančiomis prielaidomis ir nuostatomis, o pateikiami argumentai yra lingvistiškai nepagrįsti.

1. Projekte numatyta išimtis daryti moterų pavardes su galūne -(i)a neparemta natūraliai susidariusiais lietuvių moterų pavardžių darybos, raidos polinkiais. Bendrinėje lietuvių kalboje su galūne -(i)a nėra daromi asmenų pavadinimai pagal lyties skirtumą. Taigi ir siūloma moterų pavardžių daryba su tokia galūne iš vyriškų pavardžių prieštarauja lietuvių kalbos gramatikos dėsniams. Be to, Projekte siūlomas atvejis apskritai laikytinas ne moteriškų pavardžių daryba, o nauju moteriškų pavardžių sudarymo būdu – vyriškos pavardės formos perėmimu.
2. Dabartinė lietuvių moterų pavardžių darybos sistema yra visuotinė, t. y. apima visas Projekto siūlymas sukurtų nelygias galimybes: ne visos moterys galėtų turėti pavardę su galūne -(i)a. Taip pat būtų sudarytas precedentas kai kurioms moterims perimti nepakeistą vyro pavardę. Visa tai ilgainiui neišvengiamai vestų prie išimčių dauginimo ir pavardžių sistemą padarytų nestabilią, nenatūralią ir nefunkcionalią, apsunkintų komunikaciją. Pastangos naikinti gramatinį vyrų ir moterų pavardžių skirtumą ir lietuvių pavardes paversti lyčiai neutraliomis (kad iš pavardės nebūtų suprantama, vyras tai ar moteris) būtų tolygios kėsinimuisi į lietuvių kalbos gramatinės sistemos savitumą, kuris susiklostė per šimtmečius.
3. Jeigu būtų įteisinta Projekto siūloma nuostata, kai kurios lietuvių moterų pavardės supanašėtų su slavų kalbų pavardėmis. Tai būtų akivaizdus lietuvių moterų pavardžių sistemos ardymo veiksnys ir grįžimas į pavardžių slavinimo laikotarpį.
4. Nepriesaginių moterų pavardžių darybos su galūne -ė įteisinimas buvo sociokultūriniu aspektu motyvuota reforma, išsitenkanti lietuvių kalbos sistemoje, nors ir sukurianti išimtį (gana retais atvejais moterų ir vyrų pavardės su šia galūne formaliai sutampa).Šios išimties negalima laikyti precedentu ir jau nemotyvuotai, iš esmės remiantis tik subjektyviais estetiniais ir pan. kriterijais, toliau perdarinėti moterų pavardžių sistemą, neatsižvelgiant į natūraliai susiklosčiusią lietuvių kalbos sistemą ir savitumą.Priemonė pavarde nerodyti moters šeiminės padėties jau turimà ir naudojama, ši sociokultūrinė reikmė patenkinta.Rūpintis savo individualia tapatybe, ignoruojant visos tautos sukurtą kalbos tapatybę, yra nepriimtina, jei suvokiame save kaip tautą, visuomenę, o ne kaip paskirus individus.