Kalbomis prezidentai dar skiriasi. O darbais?

Olava STRIKULIENĖ

Nors nuo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos praėjo beveik trys mėnesiai, visuomenė jau pastebi jo ir pirmtakės Dalios Grybauskaitės panašumus bei skirtumus. Kokie jie – klausėme signatarų, politologų, verslininkų.

Pastaruoju metu viešumoje vėl pasirodžiusi D.Grybauskaitė jau pagyrė jai patikusią griežtesnę G.Nausėdos retoriką. Buvusiai šalies vadovei, matyt, įspūdį paliko G.Nausėdos kalba, pasakyta Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asambėjoje. Savo kalboje Lietuvos prezidentas priminė Rusijos agresiją Sakartvele 2008 metais ir 5 metus besitęsiančius pasibaisėtinus Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą. „Rusija kol kas nepadarė nieko, kas verstų ja pasitikėti“, – kalbėjo JT G.Nausėda.

Ši retorika, primenanti ir D.Grybauskaitės retoriką, Kremliui labai nepatiko. Kita vertus, G.Nausėda ketina siekti artimesnio dialogo su Baltarusija. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, jau pradėjęs megzti artimesnius ryšius su baltarusiais diplomatais, sulaukė konservatorių kritikos. Tačiau G.Nausėda tokį priešrinkiminį konservatorių politikavimą sukritikavo. Galų gale, artimesnių ryšių su Baltarusija ir jos prezidentu Aliaksandru Lukašenka savo pirmosios kadencijos pradžioje ieškojo ir D.Grybauskaitė. Tačiau baltarusiams ne žodžiais, bet darbais pradėjus statyti Lietuvos pašonėje atominę, abiejų valstybių santykiai gerokai atšalo.

Artimesnis verslininkams

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pirmiausiai pabrėžė D.Grybauskaitės ir G.Nausėdos bendravimo skirtumus:

„G.Nausėda daug atviresnis, komunikabilesnis, šiltesnis. Prie D.Grybauskaitės susitikimų prezidentūroje su verslo atstovais praktiškai nebuvo arba tik ypatingais atvejais. O G.Nausėda, nors tiek mažai laiko praėjo nuo jo inauguracijos, jau kelis kartus yra susitikęs su verslo organizacijomis. Ar tokie susitikimai buvo naudingi? Dialogas yra visada naudingas. Prezidentas išgirsta mūsų nuomonę, mes išgirstame jo nuomonę, per susitikimus gimsta galimybė subalansuoti nuomones. O jei nesišneki, nediskutuoji, rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą sunkiau. G.Nausėda nebijo išreikšti savo poziciją. Jo pozicija dažnai pakankamai tvirta, bet yra nusiteikęs su verslo organizacijomis bendrauti.“

Kaip bebūtų, G.Nausėda nebijo lietuviško kapitalo įmonių ir nepravardžiuoja jų savininkų oligarchais. Bet ar neišsiskiria verslo ir šalies prezidento pozicijos dėl to vadinamojo „gyvulių ūkio“? Mokestinių lengvatų painiavos. G.Nausėda linkęs kai kurias lengvatas naikinti ir mokesčius suvienodinti?

„Dėl „gyvulių ūkio“ – tą sakiau ir susitikimuose su prezidentu ir dabar sakau, kad einama ne tuo keliu. Kalbame ne apie augimo valstybę, bet apie perdalijimo valstybę. Jei tikslas – perdėlioti iš vienos kišenės į kitą, tai galiausiai visas kišenes tuščias turėsime. Ekonomiškai eisime ne aukštyn, bet žemyn. Įmonės jau dabar iš Lietuvos išsikelia, pajudės ir fiziniai asmenys. O su pertekliniu viešuoju sektoriumi nieko nedaroma.

Alytaus rajone vienoje mokykloje mokytojai mokslo metų pradžioje susirinko, o mokinio – nė vieno. O juk tokią mokyklą reikia ir apšildyti, ir mokytojams algas mokėti. Reikėtų iš pradžių vidinius resursus susiskaičiuoti, kad būtų sąžininga. Kas tada norės mokesčius mokėti, jei pinigai paleidžiami vėjais.“

Džiugina dialogas

Signatarė, Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė sakė, jog D.Grybauskaitės ir G.Nausėdos savybės net labai skiriasi:

„Visų pirma, G.Nausėda nedirba viešajai nuomonei. Turi tikslą aiškų – gerovės valstybę ir kad jį pasiektų, kalbasi Seime ir su valdančiaisiais, ir su opozicija, ir su visuomene tariasi dėl to tikslo.

Antras dalykas, kuo G.Nausėda skiriasi nuo D.Grybauskaitės, tai jo priartėjimas prie žmonių.

Panašumai užsienio politikoje? Užsienio politika nėra toks dalykas, kad gali vienu mostu keisti jos kryptį. Tai mūsų valstybės egzistencijos klausimas.

Bet gerai, kad G.Nausėda nori kalbėtis su kaimynais, nes Astravo atominė jau akivaizdžiai stovi. Galime grasinti, jog nepirksime jos pagamintos elektros energijos, G.Nausėda irgi taip kalbėjo, bet tie įstatymai natūroje yra apeinami. Mums turi rūpėti ne ambicijos, bet rūpėti Astravo atominės saugumas. Nes tai mūsų saugumas. O saugumo klausimai sprendžiami, kai kalbamasi. G.Nausėda ne tiek lankstus, jo lankstumo netikrinau, kiek moka giliau analizuoti ir įvertinti, ką mes, Lietuva, turime daryti. Turi gerą patarėją, buvusį energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių? D.Grybauskaitei energetikai irgi viską aiškino, bet kitas dalykas – ar prezidentė sugebėjo išgirsti ekspertus.“

Politologų nuomonės

VDU profesoriaus, politologo Algio KRUPAVIČIAUS komentaras:

G.Nausėda užtruko formuodamas savo komandą, kol palaimino Vyriausybę. D.Grybauskaitės atveju šis procesas buvo sklandesnis, nes 2009 metais tuometinė valdančioji koalicija veikė be didesnių perturbacijų viduje. Dėl ministro pirmininko ir ministrų atrinkimo nebuvo tiek didelių diskusijų kiek dabar. O šįkart buvo kitaip. Ministras pirmininkas ilgai buvo neapsisprendęs, ar liks premjeru.

Vidaus politikoje tiek D.Grybauskaitė, tiek G.Nausėda labai greitai apsisprendė dėl naujo Lietuvos kariuomenės vado kandidatūros.

Užsienio politikoje G.Nausėda pirmo vizito vyko į Lenkiją, o D.Grybauskaitė – į Švediją. G.Nausėda jau kelis kartus susitiko su Baltijos šalių lyderiais, stengsis, kuo artimiau bendradarbiauti. D.Grybauskaitės darbotvarkėje buvo ir santykių su Baltarusija stiprinimas. G.Nausėdos darbotvarkėje santykiams su Baltarusija taip pat skirta reikšminga vieta. Tik D.Grybauskaitė diskusijose dėl Baltarusijos buvo uždaresnė, o G.Nausėda – atviresnis. Tema ta pati, tik kitais būdais sprendžiama. Tada buvo uždarumo ir atsiribojimo kultūra, o G.Nausėda elgiasi priešingai. Keliauja į užsienį, bet nepamiršta ir Lietuvos. Lankosi renginiuose. Atvirumo prasme G.Nausėda daug atviresnis. 2009-2010 m. priimtas sprendimas artimiau bendradarbiauti su Baltarusija nebuvo įgyvendintas, nes keitėsi tarptautinė situacija. Baltarusija iš pradžių labiau bendravo su Europos Sąjunga, o paskui jai durys prisivėrė. Dvišaliai santykiai labai priklauso nuo abiejų šalių veiksmų.

Šiandien yra daugiau galimybių turėti su Baltarusija tvarią politiką. Yra labai įvairių priežasčių, kodėl santykiai keičiasi. Pavyzdžiui, kai Rusija ir Baltarusija vykdo bendras karines pratybas. Rusija irgi yra veiksnys, dėl ko kinta ES pozicija. Kuo Baltarusija labiau gravituoja Rusijos link, tuo mažiau šiuo kaimynu pasitikima“.

VDU docento, politologo Bernaro IVANOVO komentaras:

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas pastebėjo, kad ir D.Grybauskaitė, ir G.Nausėda pozicionuoja save kaip Lietuvos patriotus ir intelektualų gynėjus:

„Retorika jų ta pati, o formos prasme skiriasi. G.Nausėda stilistiškai nuosaikesnis, jis korektiškesnis, vengia grubesnių teiginių, gludina savo kalbą, nestato savęs aukščiau kitų. O D.Grybauskaitė pozicionavo save aukščiau kitų, vaizdavo aukščiausią hierarchijoje, didžiavosi savo pranašumu, nors tokio nebuvo.

Rusijos atžvilgiu G.Nausėda išlaiko tą pačią liniją kaip ir D.Grybauskaitė. Tai įrodo Rusijos reakcija po Jungtinių Tautų Asamblėjos.

O Baltarusijos atžvilgiu daromos tos pačios klaidos. Stojama ant to paties grėblio. Nori bendrauti su Baltarusija kaip su valstybe, bet tokios valstybės nėra. Tai iliuzija. Tai Rusija nori, kad pasaulis galvotų apie Baltarusiją kaip apie savarankišką valstybę, nors ši valstybė visiškai kontroliuojama Rusijos. Laikydami Baltarusiją valstybe, mes palaikome Rusijos norimą, brukamą požiūrį. Baltarusija gali tapti Rusijos Trojos arkliu į Lietuvą.“