Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Pateikiame birželio mėnesio apžvalgą.
Tarptautinė politika
Galimai naujuoju Baltųjų rūmų šeimininku tapsiantis D. Trumpas siunčia žinutes, jog „užbaigs karą iki metų galo“ ir esą „Ukraina šio karo laimėti negali“. Taip, kalbos rinkimų metu yra viena, o realūs darbai yra kita, tačiau tokias žinutes girdi ne tik Ukraina, bet ir agresorius.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskyi sureagavo į šiuos žodžius teikdamas, kad teritorijų atidavimas agresoriui nėra išeitis. Tačiau pats Ukrainos vadovas visą birželį kalbėjo, kad reikalingi diplomatiniai sprendimai užbaigti karą Ukrainai naudingiausiu būdu ir esą ukrainiečiai tokį planą ruošia. Tiesa, birželio viduryje surengta tarptautinė konferencija Šveicarijoje neįnešė aiškumo nei koks tas planas galėtų būti, nei kokioje rengimo stadijoje jis yra.
Sunku pasakyti, kaip į šį planą įsipaišo galima Ukrainos narystė ES ir NATO. Jei dėl ekonominės bendrijos kol kas yra daugiau pozityvo, tai aljanso valstybėms ruošiantis liepos 9–11 d. vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, šį mėnesį visais lygmenimis buvo transliuota žinia, kad pilnaverte nare Ukraina artimiausiu metu netaps.
Agresorius siekė demonstruoti, jog kremlius nėra izoliuotas tarptautinėje arenoje, tačiau realiai bendradarbiaujama tik su tokiais pat paraštėse esančiais režimais. Geriausias to įrodymas – v. putino vizitas š. korėjoje, kur abi diktatūros pasirašė karinio bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos sutartį. Iki šiol agresiją atsargiai stebėjusi Pietų Korėja ėmė rimtai svarstyti tiekti ginkluotę Ukrainai.
Tuo tarpu Ukraina, birželio 28 d. duomenimis, pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimus su 19 transatlantinės bendruomenės valstybių bei Europos sąjunga.
Rezervas ir resursai
Didžiausia Ukrainos problema išlieka rezervinių vienetų trūkumas, o tiksliau, gebėjimas surinkti žmones, paruošti juos (kovinis rengimas, aprūpinimas) ir pristatyti į kontaktinę liniją. Brigadose vyksta „vietinės reikšmės“ rotacija, t.y. dalis padalinių išvedami į užnugarį ilsėtis, kol kiti vykdo kovines užduotis kontaktinėje linijoje, atvyksta tam tikras papildymas, bet tai tik esančio vieneto kovinės galios palaikymas. Tačiau, brigados lygmeniu nėra formuojami nauji vienetai. Taip yra ne tik dėl ginkluotės trūkumo, bet ir dėl personalo bei vadų stokos.
Agresorius taip pat sunkiai geba kompensuoti gyvosios jėgos nuostolius. Tai įrodo atskirų rusijos regionų administracijų sprendimai didinti išmokas asmenims, nusprendusiems sudaryti kontraktą su kariuomene ir vykti į frontą. Be to, fronte daugėja rusijos pusėje besikaunančių samdinių iš Azijos ir Afrikos valstybių. Tiesa, jų skaičius vis dar yra simbolinis. Įdomu tai, kad okupantų karo propagandistai ragina teisiškai įpareigoti į karą siųsti rusijoje dirbančius migrantus. Naujos mobilizacijos koziriu agresorius kol kas naudotis nedrįsta pirmiausia dėl ekonominių priežasčių. Kaip ne kaip po jau paskelbtų mobilizacijos bangų iš rusijos galimai išvyko apie 6 mln. gyventojų.
Nors birželį F-16 dar Ukrainos danguje neišvydome, tačiau Danija įsipareigojo jiems tiekti ginkluotę. Taip pat, prasidėjo kalbos apie Mirage 2000-5 galimą perdavimą Ukrainai, o Italija perdavė naują Storm Shadow raketų paketą.
Birželio mėnesį Vakarų valstybės didžiausią dėmesį skyrė stiprinti Ukrainos galimybes apsiginti nuo agresoriaus aviacijos ir raketų smūgių. Šalį turėtų pasiekti papildomos Patriot, NASAMS ir SAMP/T sistemos. Negana to, Nyderlandai Europoje žada įkurti ir Patriot oro gynybos sistemų surinkimo liniją, kuri ateityje palengvintų šių sistemų pristatymą Ukrainai.
Vakarai padidino Ukrainos artilerijos galimybes. Be pažadėtų haubicų ir MLRS, Ukrainą jau pasiekė „čekiškos“ artilerinių šaudmenų iniciatyvos pirmosios siuntos.
Deja, bet nematyti aiškių Ukrainos veiksmų siekiant atkurti savo karinę pramonę ir bent iš dalies nepriklausyti nuo Vakarų karinės pagalbos. Savos karinės pramonės įdarbinimas didesniais mastais, nemaža dalimi padengtu kritiškai svarbias sritis Ukrainos pajėgose (ne tik amunicija, bet ir tam tikra technika). Išimtis – dronų pramonė, kurią ukrainiečiai sėkmingai vysto.
Situacija fronte
Deep strike.
Skaičiuojant kompleksinius smūgius, agresoriaus deep strike aktyvumas išliko panašiame lygmenyje. Jei gegužės mėnesį priskaičiuota 15 tokių smūgių, tai birželio mėnesį – 13. Tiesa, lyginant su praėjusiu mėnesiu, Ukrainos gynėjai numušė kiek daugiau raketų (84 vs 97), o rusų dronų nuostoliai nereikšmingai sumenko (1070 vs 1033). Esminiai rusų taikiniai liko nepakitę – Ukrainos energetinė infrastruktūra, kariniai oro uostai bei civilinė infrastruktūra.
Lyginant su gegužės mėnesiu, birželį ukrainiečių smūgių intensyvumas kiek sumenko. Sumažėjo ne tik jų skaičius (17 vs 13), antai gegužę buvo gerokai daugiau smūgių agresoriaus okupuotoje teritorijoje (Pietų, Doneck, Luhansk, Zaporizhia kryptys). Šį mėnesį didžioji dalis smūgių buvo nutaikyta į rusijos teritorijoje veikiančią degalų gamybos ir saugojimo infrastruktūrą. Agresorius supranta, kad JAV davus sutikimą Ukrainos pajėgoms smūgiuoti į rusijos teritoriją su amerikietiškais ginklais, tik laiko klausimas, kada ATACMS raketos atskris į rusų karinius oro uostus ar kitus objektus. Dėl to v. putinas sušaukė Saugumo tarybos posėdį bei jame galimai nurodė sustiprinti šių objektų oro gynybą.
Persvaros ugnimi balansas.
Tai, kad „čekiškos“ iniciatyvios artileriniai šaudmenys pasiekė Ukrainą rodo agresoriaus nuostolių dinamika. Pavyzdžiui, gegužę sunaikinta 1151 rusų artilerinė sistema, o birželį – 1438. Taip pat, gerokai išaugo agresoriaus oro gynybos sistemų netektys (35 vs 56). Žinoma, tai irgi yra susiję su JAV leidimu ukrainiečiams smūgiuoti rusijos teritorijoje, dėl ko Ukrainos pajėgų taikiniu tapo rusiškos oro gynybos sistemos Belhorod srityje. Neatmestina, kad sumažėję agresoriaus manevrinių vienetų nuostoliai sietini su sumenkusiomis rusų galimybėmis vykdyti puolimo operacijas Kharkiv kryptyje.
Ukrainos gynėjams sunkiai sprendžiama problema vis dar išlieka rusijos aviacija bei jos mėtomi KAB‘ai. Šį mėnesį ji tapo dar opesnė, kadangi po ilgų bandymų rusijos pajėgos iš laisvo kritimo senos sovietinės FAB3000 (rusai sandėliuose jų turi dideles atsargas dar nuo sovietmečio) padarė KAB‘ą (koreguojamą aviacinę bombą). Taigi, ši 1,2 tonos sprogstamosios medžiagos turinti bomba gali iš toliau ir tiksliau pasiekti taikinį. Pirmą kartą išbandyta prie Vovchansk, mėnesio pabaigoje ji imta naudoti ir Toretsk ruože. Kol kas šių bombų nešėjus (pvz. Su34) galinčių numušinėti oro gynybos sistemų ukrainiečiai šiuose ruožuose neturi. Žvelgiant į bendrą okupantų orlaivių nuostolių dinamiką, matome, kad ukrainiečių pajėgumas juos numušinėti sumenko (10 vs 3).
Kontaktinė linija.
Pagrindinių pastangų kryptis.
Agresorius visą mėnesį sistemingai stūmėsi į priekį Pokrovsk – Vuhledar sektoriuje ir artėjo prie savo operacinių tikslų įvykdymo: kelio Pokrovsk – Kostyantinivka (ta kuri prie Chasiv Yra) kirtimas, aukštumų Prohres – Karlivka – Kurahove užėmimas, kelio Vuhledar – Konstyantinivka (ta kuri prie Novomykhailivka) kirtimas. Mėnesio antroje pusėje pradėjęs pajėgų pergrupavimą, paskutinę birželio savaitę agresorius puolimą atnaujino su nauja jėga.
Chasiv Yar sektoriuje ukrainiečiams pavyko išlaikyti status quo. Tačiau, galimai pasinaudodamas neapdairiai įvykdyta ukrainiečių pajėgų rotacija, agresorius įvykdė sėkmingą puolimo operaciją Toretsk ruože. Tai gali turėti neigiamą dinamiką ne tik ukrainiečių gynybinėms operacijoms Chasiv Yar ruože, bet ir atverti okupantams galimybių langą siekiant nupjauti Toretsk pleištą iš vakarų (Pokrovsk – Vuhledar šiaurinis flangas).
Remiančių pastangų kryptys.
Nuo metų pradžios rusai siekė sustiprinti Pokrovsk – Vuhledar sektorių ir Kupjansk sektorių, Lyman sektoriuje veikusių pajėgų sąskaita. Nepaisant to okupantai ilgą laiką sumenkusiomis pajėgomis tęsė puolimo operacijas Lyman link, kol birželio mėnesį jų kovinis pajėgumas galimai pasiekė kritinę ribą. Sumaniai išlaukę ukrainiečiai tuo pasinaudojo. Terny – Yampolivka, Kuzmine pietinėse prieigose bei Severskyi Donets upės pakrantėje jie sugebėjo nustumti rusus į rytus. Tai gali turėti neigiamas pasekmes agresoriaus pastangoms pasiekti operacinius tikslus Luhansk kryptyje: pasiekti Oskil upę, užimti Syversk ir likviduoti Ukrainos pajėgų pleištą Bilohorivka.
Ukrainos vienetams pavyko stabilizuoti situaciją Kharkiv kryptyje. Dėl galimybės nevaržomai atakuoti agresoriaus užnugarį ir papildomų rezervų pritraukimo, ukrainiečiai siekė perimti iniciatyvą sektoriuje ir išstumti agresorių atgal už sienos. To jiems padaryti neleidžia ne tik užimtose pozicijose įsitvirtinę okupantai, bet ir aktyviai veikianti jų aviacija.
Apibendrinimas
Nors Vakarų karinė parama Ukrainai įgauna pagreitį, tačiau neaiškumą įneša prezidento rinkimai JAV, neaiški Ukrainos narystės NATO perspektyva bei Ukrainos kalbos apie ruošiamą diplomatinių veiksmų planą užbaigti karą. Neatmestina, kad tai rusija priims kaip silpnumo ženklą ir bandys maksimaliai tuo pasinaudoti diplomatinėje bei karinėje srityse.
Ukrainos augančios galimybės atakuoti objektus agresoriaus užnugaryje dar nekuria tokio efekto, kad būtų galima pasiekti persilaužimą kare. Tačiau, neišvengiamai artėjantis vakarietiškų orlaivių perdavimas bei neišsemtas vakarietiškų oro gynybos sistemų ir ilgo nuotolio raketų perdavimo ukrainiečiams potencialas, nuteikia optimistiškai.
Kontaktinėje linijoje Ukraina vis dar pajėgi sustabdyti agresoriaus veiksmus pagrindinėje pastangų kryptyje, tačiau norint perimti iniciatyvą kare reikalingas efektyvus rezervinių vienetų ir resursų papildymo mechanizmas.
