Locked N’ Loaded 
Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų sekretorius D.Cameron pareiškė, kad Ukraina turi teisę smogti JK teikiama ginkluotę rusijos teritorijai. Tuo pačiu jis anonsavo didžiausią iki šiol 3 mlrd. svarų karinės paramos paketą per metus, tad tikėtina Storm Shadow (o gal ir dar ko nors) bus daugiau. Panašu, kad ruošiama dirva pilnaverčiam F16 panaudojimui. Olafai, ką tu?
Luhansko kryptis.
Kupjansk. Agresorius tęsia puolimo operacijas centriniame ruože ir pietiniame flange. Jiems kiek pavyko pasigerinti savo padėtį prie Kyslivka, tačiau nieko daugiau nuveikti rusams ukrainiečiai neleidžia. Šiauriniame flange rusai intensyvina operacijas – vakar/užvakar pradėję atakas Petropavlivka link, dabar jie atnaujino seniai primirštos Synkivka atakas. Tvirtinasi gana akivaizdus rusų veiksmų eigos variantas, kuris tikėtina pilna apimtimi dar neaktyvuotas. Tikėtina ateityje atakos tik aktyvės, o ilgai netrukus gerokai turėtų išaugti rusų aviacijos veikimas, t.y. KAB‘ų smūgiai. Neatmestinas ir intensyvesnis raketų ir Shahedų panaudojimas ukrainiečių užnugaryje, siekiant sugriauti besiginančiųjų galimybes aprūpinti ir rotuoti pajėgas per Oskil upę. Neatmestinos ir rusų ribotos puolimo operacijos Kharkiv ar Sumy apylinkėse, siekiant sukaustyti ukrainiečių rezervus. Toks savotiškas ukrainietiško puolimo išlaisvinant dešinįjį Dniepro krantą 2022 m. rudenį atkartojimas. Toks matymas nuo sofos, o kaip bus iš tiesų – pamatysime.
Lyman. Tęsiasi susidūrimai šiauriniame ir pietiniame flange. Taip pat atsinaujino rusų bandymai pasistūmėti Terny – Torske ruože, jie siekia atsiimti prieš keletą dienų prarastas pozicijas prie Yampolivka. Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas.
Syversk. Rusai tęsia nesėkmingus bandymus lokaliomis atakomis pralaužti ukrainiečių pozicijas Bilohorivka ir Vesele ruožuose.
Donecko kryptis.
Chasiv Yar. Rusai bando stumtis link kanalo, tačiau Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas. Nors ukrainiečiams pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau padėtis išlieka sudėtinga. Rusai vienareikšmiškai pabandys išvarginti Ukrainos vienetus, išsekinti jų resursus, tuo pačiu labai tikėtina kaups rezervus ir pabandys perlaužti įvykius sau naudinga linkme.
Pokrovsk – Vuhledar:
Šiaurinis flangas
Rusai iš trijų pusių bando užimti Arhangelske. Teoriškai ukrainiečiai dar gali atsitraukti šiauriau už vandens kliūčių ir įsitvirtinti dominuojančiose aukštumose, tačiau rusų sėkmė prie Novoaleksandrivka suteikia jiems galimybę smūgiuoti ukrainiečiams į flangą ir užnugarį.
Agresorius suintensyvino operacijas Sokil- Novopokrovsk – Umansjke ruože, ukrainiečiai išlaiko pozicijas.
Centras. Rusai koncentruoja pastangas Pervomaiske pietuose ir su tikslu pasiekti Nevelske. Ukrainos pajėgos išlaikė pozicijas, tačiau situacija nėra gera.
Pietinis flangas. Sunkūs mūšiai kontaktinėje linijoje.
Zaporizhia kryptis.
Rusams šiek tiek pavyko pasistūmėti prie Urozhaine. Jie keletą kartų pastarąją savaitę mažais žingsneliais pasistūmėjo priekin. Nors esmingai situacijos tai nekeičia, tačiau tendencija nėra gera. Rusai akivaizdžiai nusiteikę judėti abiem upės Mokry Yali krantais į šiaurę link Velyka Novosylka.
Tęsiasi susidūrimai Robotyne pleište, esminių pakitimų nėra. Rusai soc.tinkluose „praregėjo“. Propagandistų teigimu čia jų operacijos yra šabloniškos, o ir iš vis tas Robotyne ne taip jau ir reikalingas (vadinamas mūšiu dėl babos ar miškininko trobos). Kalbama, jog reikėtų jį apeiti, tačiau ir arkliui aišku, kad tai vargu ar ką pakeis. Neatmestina, jog tai bandymas sukurti paaiškinimą, kodėl iš sektoriaus planuojama išvest dviejų desantininkų divizijų vienetus.
Pietų kryptis. Be pakitimų.
*******************************
Visai šalia Časiv Jaro
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
PARYŽIUS GRASINA IŠLAIPINTI KARIUS UKRAINOJE (2024 05 03)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Emanuelis Makronas vėl sėdo ant kovos žirgo. Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad svarsto galimybę įvesti sausumos pajėgas į Ukrainą, jei Rusijos kariuomenė pralaužtų fronto liniją.
„Prancūzija yra šalis, kuri vykdė karines intervencijas, taip pat ir neseniai. Keletą tūkstančių karių dislokavome Sahelyje (regionas Afrikoje), kad kovotume su terorizmu, galinčiu kelti mums grėsmę. Tai darėme suverenių valstybių prašymu. Jei rusai būtų prasiveržę pro fronto liniją, jei būtų buvęs Ukrainos prašymas – o šiandien tokio prašymo nėra – mes teisėtai turėtume kelti šį klausimą“, – teigė prancūzų lyderis leidiniui „The Economist“.
Makronas Vakarų politikams užmynė ant skausmingos nuospaudos, primindamas, jog 2022 vasarą šių šalių sprendimų priėmėjai atsisakė tiekti Ukrainai tankus, lėktuvus ir kitą sunkią ginkluotę, tačiau šiandien tai vyksta pilnu tempu. Todėl nereikėtų atmesti ir būtinybės dislokuoti pajėgas Ukrainoje.
Mes apie priešakinės ginkluotės tiekimą Ukrainai kalbėjome nuo pat pirmos invazijos dienos. Nuo tos pačios dienos nenuilsdami raginome ir raginame dislokuoti taikdariškas, gynybines, medicinines, humanitarinių koridorių pagalbos misijas Ukrainoje ir saugoti miestus, civilių, vaikų, motinų gyvybes nuo masinių žudynių. Tą juk deklaruoja vakarietiško gyvenimo vertybės. Esame tikri, jog NATO narių dalyvavimas Ukrainos karo veiksmuose neišvengiamas. Nenorime vaidinti pranašų ir skelbti, jog raginame savo šalies piliečius siųsti į mirtį Ukrainoje, tačiau mūsų, kolektyvinių Vakarų įsikišimas paprasčiausiai neišvengiamas. Jei ordos nesustabdysime dabar – ją teks stabdyti savo namuose.
Prancūzijos vadovas tuo pačiu pabrėžė, kad Putinas neturėtų manyti, kad tai tik žodžiai. „Nemanykite, kad mes sustosime, jei jūs nesustosite“, – pabrėžė Makronas.
Emanuelis Makronas, matydamas lyderystės Europoje vakuumą, didina Prancūzijos įtaką. Ne veltui primenamos karinės misijos, šalies interesai, pagalba partneriams. Paryžius tuo teigia, kad Vakarai turi ne tik vienintelę pasaulio „policininkę“ – JAV. Tuo tarpu Volodymyras Zelenskis be reikalo atsisako arba tyli, reaguodamas į tokius pareiškimus. Noras „susitvarkyti patiems“ ir savarankiškai įveikti priešą šiuo atveju nėra racionalus, o veikiau siekis įeiti į istoriją kaip 21 amžiaus Leonidui. Mūsų matymu, tiesiog būtina skatinti ir kviesti NATO šalių dalyvavimą misijose Ukrainoje. Tai ir tik tai išgelbėtų ukrainiečių gyvybes.
Kremlius jau sureagavo į Paryžiaus ėjimą, pareikšdamas, kad Ukrainoje jau yra 1 500 Prancūzijos karių, pagrasindamas nedelsiant smogti užsienio kovotojams.
Tik nedrebinkim kinkų. Kas bus, jei NATO šalys įsivels į ordos sulaikymo ir išvalymo misiją? Nieko nebus. Jokio branduolinio, jokio Trečiojo pasaulinio nebus. Metas tai visiems suvokti ir nustoti leisti galvažudžiams terorizuoti visa pasaulį.
Reaguodama į Paryžiaus pareiškimus, Rusijos FSB ant scenos užkėlė naują klouną – išgalvoto judėjimo „Kita Ukraina“ vadovą Viktorą Medvedčiuką. Pastarasis pareiškė, kad JAV stumia Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją ir Prancūzijos gyventojus „į karo ugnį“. Šįkart FSB psichoperantai surezgė prastą tekstelį, kuriame akcentuojamas Vašingtono noras mesti į ugnį europiečius ir pelnytis iš jų mirčių. JAV politika prilyginta Musolinio fašizmui, vadovaujantis principu – „mano draugams – viskas, mano priešams – įstatymas“.
Nevykusių kliedesių rinkinys, kuriame visos žinutės – politinė šizofrenija, išskyrus vieną: grasinimus Baltijos šalims, Vokietijai, Lenkijai ir prancūzams. Tai beveik atviras Maskvos grasinimas karu, šįkart ne tik Rytų Europos kaimynėms, bet ir Vokietijai. Kas turite draugų Vokietijos politikų tarpe, nusiųskit šią žinutę, kad ji pasiektų politinę virpančio Šolco aplinką. Kas geriau – raketų „Taurus“ pagalba Ukrainai ar „Taurus“ lekiančios į Vokietijos miestus užplūdusią ordą?
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Sakartvele tęsiasi riaušės dėl „užsienio agento“ įstatymo projekto, kuris nukopijuotas nuo analogiško Rusijos dūmos įstatymo. Tbilisio centre policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką, keli žmonės buvo sužeisti. ES perspėja, kad tokie veiksmai gali pakenkti Tbilisio ketinimams prisijungti prie bloko. Vakar JAV pareiškė, kad įstatymo projektas kelia grėsmę žodžio laisvei.
Gruzija žingsnis po žingsnio dreifuoja Maskovijos link.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikuoja JAV požiūrį, teigiantį kad neverta griauti tiltų su Putinu. „Nustokite žiūrėti į Ukrainą per santykių su Rusija prizmę. Žinau, kad vis dar vyrauja nuomonė, jog bet kokia šio karo baigtimi JAV bus priverstos palaikyti santykius su Rusija, todėl neturėtų „deginti tiltų“, teigia ministras. D. Kuleba klausia, kokių santykių su Putinu, kurio tikslas vienintelis – karas, siekia JAV.
Ukrainos ministras visiškai teisus. Vašingtonas vis dar naiviai tikisi, jog Putinas kažkada pasisotins, kažkada nurims ir sustos. Tada derėsis ir bus sukalbamas. Deja, tai neįvyks nei dabar, nei vėliau, nei Putiną pakeitus Putinu Nr. 2. Karą tęsia ne Putinas. Kariauja ir žudyti bei miestų griauti su didžiuliu užsidegimu veržiasi jau šimtai tūkstančių Rusijos piliečių. Orda pati nesustos. Šiaurės Osetijos ar Krymo blickrygas nepasikartos. Rusija pradėjo žygį į Vakarus.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pasiūlė sukurti ES „sunkiąją brigadą“, kuri leistų greitai reaguoti į bet kokias grėsmes Europai. Ministras pažymėjo, kad ES neužtenka vien sankcijų Rusijai, reikia didinti pastangas gynybos, kibernetinio saugumo ir „kieto“ atgrasymo pajėgumų kūrimo srityse.
Labai teisingas požiūris, kalbant apie specialios paskirties pajėgų kūrimą Europoje. Tačiau ir vėl – tai tik kalbos. Kada ant politinės scenos matysime politikus, kurie žino, kaip žodžius paversti kūnu, o ne tik penu portalų antraštėmis?
↞ Veiksmai ant žemės ↠
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo Vadimo Skibytskio teigimu, Rusija ruošiasi pulti Charkovo ir Sumų regionus. Manoma, kad puolimas planuojamas gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Sudėtingiausia situacija Avdijivkos kryptyje, čia rusai, užėmę Očeretinę, didina pleištą ir stumiasi pirmyn.
Vakar fronto linijoje įvyko 94 susirėmimai.
Skelbiama, jog laukianti JAV paramos Ukrainos kariuomenė po truputį traukiasi. Po uraganine rusų ugnim sunkiai sekasi įrengti įtvirtinimus. Nors šiems įtvirtinimams skirtas beveik milijardas eurų, ukrainiečių gynėjai esą teigia, kad tokius įrenginius reikėjo statyti pernai, kai Ukraina turėjo pranašumą mūšio lauke. Nors užsienio žiniasklaida skelbia, kad Ukraina visiškai neturi gynybos linijų užnugaryje, jos iš tiesų egzistuoja. Tačiau kur kas toliau – šalies gilumoje.
