Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Rengiame jums visai nemažą ir tikėkimės įdomią agresoriaus vasaros–rudens kampanijos analizę Bus daug skaičių, žemėlapių ir lyginimų. Skelbsime gruodžio pradžioje. O šiandien pateikiame spalio mėnesio apžvalgą.
Tarptautinis frontas.
Visą mėnesį tarptautinėse diskusijose dėl rusijos – Ukrainos karo perspektyvų, „drambliu kambaryje“ buvo JAV prezidento rinkimai. Jų rezultatai, o tiksliau – naujojo Baltųjų rūmų šeimininko ar šeimininkės darbai, bus esminis ateinančių metų atsako į rusijos agresiją variklis.
Pasirodė informacija, kad Ukraina ir rusija buvo pradėjusios derybas dėl abipusio smūgių prieš energetinę sistemą nutraukimo. Nors abi pusės oficialiai paneigė tokius gandus, tačiau visgi ši informacija išplaukė į paviršių. Taip pat skelbiama, kad rusija atsisakė tęsti derybas dėl Ukrainos pajėgų operacijos Kursk srityje. Tiesa, tą patį teko girdėti ir rugpjūčio mėnesį, todėl sunku pasakyti ar tai tik seni atsisakymų derėtis atgarsiai, o galbūt negalėdami išspręsti Kursk problemos karinėmis priemonėmis, rusai bando įjungti diplomatinius įrankius ir tam tikrą spaudimą.
Ukrainos prezidentas V. Zelensky partneriams ir savo šalies parlamente pristatė „Pergalės planą“, kurio neįslaptinti penki punktai plačiai aptarti ir viešoje erdvėje:
Esminis plano punktas – oficiali Ukrainos narystė NATO, kuri būtų aiškus signalas Rusijai apie Ukrainos suvereniteto palaikymą ir sustiprintų regiono saugumą. V. Zelensky akcentuoja, kad tai būtinas žingsnis siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą. Kaip alternatyvą Ukrainos narystei NATO, V. Zelensky įvardino branduolinį ginklą. Ar tai tikrai geriausias būdas įtikinti Vakarų politikus spartinti integraciją į transatlantinę bendruomenę? Minčių kyla įvairių, bet dar anksti spręsti.
Gynybos stiprinimas. Tai apima Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimą, siekiant užtikrinti, kad Ukrainos kariuomenė galėtų atremti Rusijos pajėgas. Taip pat pažangios ginkluotės, oro gynybos sistemų įsigijimą ir papildomą sąjungininkų karinę pagalbą, siekiant efektyviai priešintis agresijai ir apsaugoti šalį. Pats V. Zelensky kalbėdamas Aukščiausioje Radoje pabrėžė leidimo poreikį vakarietiškomis sistemomis smūgiuoti agresoriaus teritorijoje ir paminėjo sausumos operacijų tęstinumą rusijos teritorijoje.
Rusijos atgrasymo strategija. Šis punktas numato „nebranduolinės atgrasymo strategijos“ įdiegimą Ukrainoje, siekiant užkirsti kelią būsimiems Rusijos išpuoliams. V. Zelensky akcentavo, kad ši strategija turi būti veiksminga ir padėti sumažinti Rusijos grėsmes Europoje. Kai kurie šios strategijos aspektai pateikiami tik sąjungininkams slaptais kanalais. New York Times paskelbė daugiau galimų detalių. Neva prezidentas turėjo omenyje Tomahawk raketas (šūvio nuotolis 2500 km), bet V. Zelensky vėliau nepaneigė tokį prašymą. Praktine prasme, esminis klausimas yra nešėjai. Tai iš jūrinių platformų (pvz. povandeninių laivų) paleidžiama raketa. Kur Ukrainoje būtų galima gauti tokių nešėjų, arba kaip partneriai galėtų tokius perduoti – štai kur klausimas? Ar ne paprasčiau visomis išgalėmis spausti gauti tai kas realu, pvz. daugiau F16 su JASSM raketomis? O gal tai būtent tokia strategija – prašyti neįmanomo, kad kaip nuolaidą gauti bent jau tai kas realistiška?
Ekonominio stabilumo užtikrinimas. Šis punktas apima Ukrainos ekonomikos apsaugą ir atkūrimą, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant apsaugoti šalies gamtos išteklius ir infrastruktūrą nuo Rusijos atakų. Taip pat, įtraukiant Vakarų investicijas į pokario Ukrainos atkūrimą ir ekonomikos vystymą.
Europos saugumo užtikrinimas po karo. Po karo Ukrainos prezidentas siūlo, kad Ukrainos pajėgos galėtų sustiprinti Europos saugumą ir dalinai pakeisti JAV kariuomenę Europoje, kad būtų išlaikytas stiprus NATO gynybos pajėgumas regione. Pasak V. Zelensky, tai padėtų užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą Europoje.
Kaip bebūtų planas įdomus, bet iš pirmų reakcijų neatrodo, kad partnerių tarpe ir šalies viduje šis Pergalės planas buvo sutiktas labai jau palankiai.
Į rusijos – Ukrainos karą tiesiogiai įsijungė š. korėja. Pagal įvairius vertinimus jos kariai jau pasiekė operacijų rajonus Kursk kryptyje, o kai kuriais duomenimis jau yra ir nukautų. Nors pajėgų kol kas nedaug (viso gali būti apie 12 tūkst. karių), tačiau blogiausia, kad Vakarai nenori ar negali užkirsti kelio tokiems procesams. Maža to, net ir po šios faktinės informacijos pasirodymo nėra aiškaus atsako – leidimo smūgiuoti į rusijos teritoriją vakarietiškais ginklais, daugiau ginkluotės perdavimo ir „ilgesnių rankų“ suteikimo (pvz. viešoje erdvėje jau linksniuotos ir prieš tai minėtos JASSM raketos). Tikėtina tai ukrainiečiams atvers tiesioginį ir gerokai intensyvesnį karinį bendradarbiavimą su Pietų Korėja (derybos jau vyksta), tačiau reikia tikėtis praktiniai aspektai bus sklandesni nei su Vakarų partneriais.
Rezervai ir resursai.
Rezervai:
Agresorius. Gyvosios jėgos nuostoliai spalio mėnesį buvo didžiausi per visą vasaros – rudens kampaniją ir siekė 41 980 karių. Atsižvelgiant į tai, kad oficialiai deklaruojamas rusų kasmėnesinis pajėgų papildymas siekia apie 30 tūkst. karių, tai vien per šį mėnesį fiksuojamas beveik 12 tūkst. gyvosios jėgos deficitas. Mažesnė, tačiau minusinė tendencija fiksuojama ir ankstesniais mėnesiais. Pajėgų trūkumo išraišką matome ir padažnėjusiuose viešuose rusijos taktinių vienetų atsisakymuose vykdyti karštligiškai rezultatų siekiančių ir gerokai „ugninio vandens“ padauginusių vadų įsakymus.
Ukraina. Nors valdžia deklaruoja, jog po mobilizacijos įstatymo priėmimo mobilizuotųjų skaičius auga, tačiau kontaktinėje linijoje jaučiamas tiek kiekybinis, tiek kokybinis papildymo trūkumas. Tai atsispindi ir padėtyje fronte. Prie to prisideda ir vis dar neišspręstos sąveikos tarp šalia veikiančių ir priskirtų vienetų problemos, dažnėja karių ir vadų viešas nepasitenkinimas aukščiausios karinės vadovybės operacijų planavimu ir vadovavimu vykdymo metu.
Resursai:
Agresoriaus pajėgos:
Spalio mėnesį rusijos pajėgos neteko 1203 šarvuotos technikos vienetų, kas yra ne tik daugiau lyginant su rugsėjo mėnesiu, bet ir didžiausias rodiklis per visą vasaros – rudens kampaniją. Taigi, per mėnesį okupantai neteko tiek šarvuotos technikos, kiek jie per metus sugeba pagaminti arba modernizuoti. Rusus vis dar gelbsti milžiniškos nuo sovietmečio likusių senienų atsargos.
Artilerijos nuostoliai išliko labai aukšti, panašiame lygmenyje kaip ir rugsėjį (1247 vs 1224). Atsižvelgiant į gamybos šioje srityje mastus (apie 700 sistemų per mėnesį), ilgalaikėje perspektyvoje tendencijos rusams taip pat nėra šviesios.
Kalbant apie nešarvuotos (logistinės) technikos nuostolius, tai šį mėnesį agresoriaus nuostoliai taip pat pasiekė nematytas aukštumas – sunaikinti 2417 automobiliai.
Nors rusijos pajėgos neteko gana ženklaus oro gynybos sistemų kiekio (31), tačiau dėl Ukrainos pajėgų silpnos ir nuolat atakuojamos oro gynybos, rusijos orlaivių nuostoliai yra minimalūs.
Viešoje erdvėje pasirodė pozityvios žinios apie Rheinmetall gamyklų įsikūrimą Ukrainoje, ukrainietiškų haubicų Bohdana vystymą, prancūzų pažadą Mirage naikintuvus Ukrainai perduoti 2025 m. pradžioje bei naujus Vakarų valstybių paramos paketus. Tačiau kol kas tai daugiau žodžiai ir popierius, nei konkreti geležis kontaktinėje linijoje. Ypatingai didele problema išlieka oro gynybos sistemų trūkumas. Tai leidžia agresoriui ne tik naudoti KAB‘us, bet ir gana saugiai eksperimentuoti šioje srityje, vystant šį pajėgumą (KAB‘ai jau pasiekia taikinius 100 km atstumu).
Situacija fronte.
Deep strike smūgiai.
Rusijos pajėgos be jau įprastų teroristinių smūgių prieš civilius objektus, savo pastangas koncentravo atakuojant Odesą sritį. Siekdama karinių efektų, rusija čia vykdė naikinti radarus skirtų raketų Kh31P smūgius, siekiant naikinti ukrainiečių oro gynybą. Taip pat, šiam regionui teko didelė dalis rusų balistinių ir sparnuotųjų raketų, kuriomis siekta sugriauti tikėtino karinio tiekimo iš Rumunijos grandines (Izmail – Odesa). Išaugo rusų Shahed dronų smūgių skaičius. Rugsėjį smūgiuota 1340, iš kurių numušta 1 107 (efektyvumas 82 proc.). Spalį atakuota 2023 dronais, o numušta buvo 1 129 (55 proc.). Tai indikatyvūs duomenys apie senkantį ukrainiečių oro gynybos pajėgumą.
Rugsėjo mėnesį labai sėkmingai smūgiuodami rusų strateginiams šaudmenų sandėliams, spalio mėnesį ukrainiečiai šias operacijas pristabdė. Neatmestina, kad viena to priežasčių – netikėtumo efekto praradimas po pirmų sėkmingų smūgių. Tikėtina, kad šie smūgiai atsinaujins. Tačiau aktualiausia problema – Krymo pusiasalyje veikiančios rusų Iskander M raketos. Šios problemos Ukrainos gynėjams savo „deep strike“ pajėgumais ir toliau nepavyksta išspręsti. Pirma kregžde buvo sėkmingas smūgis Shahedų saugyklai Krasnodar srityje. Tada atrodė, kad netrukus ši gera banga atsiris ir iki Krymo, bet tai neįvyko.
Kontaktinė linija.
Pagrindinių pastangų kryptis. Koncentruodamas rezervus ir resursus Pokrovsk – Vuhledar sektoriuje, rusija artėja prie vasaros – rudens kampanijos tikslų įgyvendinimo.
Agresoriaus pajėgos:
Užėmė Selydove – Vyshneve ruožą ir sutvirtino kairįjį flangą būsimai operacijai Pokrovsk link.
Iš esmės užėmė Ukrainos vienetų gynybos rajoną Tsukuryne – Hirnyk – Kurahivka, išstūmė ukrainiečius iš rytinės Vovcha upės pakrantės bei pradėjo operaciją Kurahove link. Šiais veiksmais rusijos pajėgos kuriasi tinkamas logistines sąlygas artėjančiam Pokrovsk šturmui.
Pralaužė ukrainiečių gynybą Vuhledar ruože, taip sukomplikavo Kurahove, Velyka Novosylka gynybą bei stumdami Ukrainos gynėjus į šiaurę, rusai kuriasi sąlygas įveiklinti Volnovakha geležinkelio mazgą tolimesnėms operacijoms.
Remiančių pastangų kryptys:
Ukrainos operacija Kursk kryptyje. Rugsėjo 10 d. pradėję savo kontrpuolimą, rusai tikėtina siekė suspausti ukrainiečių flangus ir apsupti Ukrainos pajėgas Liubimovka – Russkoe Porechnoe – Sudzha trikampyje, arba priversti ukrainiečius atsitraukti į Ukrainos teritoriją. Šias operacijas rusai vystė visą spalio mėnesį, Ukrainos vienetai savo ruožtu atsakė pradėję operaciją Glushkovo rajone, su tikslu atitraukti rusų pajėgas nuo savo kairiojo flango. Abi pusės dar nepasiekė savo tikslų, tačiau ukrainiečiai ne tik prarado teritoriją, bet svarbiau yra tai, kad jie jau nebeturi iniciatyvos. Žinoma, rusai priversti šioje kryptyje laikyti nemažas pajėgas (apie 40 tūkst. karių), tačiau kol kas šis pajėgų telkimas neįtakoja agresoriaus operacijų kitose kryptyse.
Spalio mėnesį rusai gerokai suintensyvino operacijas Luhansk kryptyje. Koncentruodami pastangas Kupjansk sektoriaus centriniame ir pietiniame flange jie sugebėjo pasiekti Oskil upę, tokiu būdu perskeldami Ukrainos pajėgas į dvi dalis, kas leidžia rusams pradėti pasiruošimą Kupjansk šturmui. Be to, agresorius pasigerino savo situaciją prie Zherebec upės, tačiau tai dar nesudaro sąlygų ruoštis operacijai Lyman ar iš šiaurės griauti Ukrainos gynėjų pleištą Syversk.
Chasiv Yar sektoriuje okupantai sugebėjo persikelti per kanalą bei susikurti tvarius placdarmus mieste, kurių išvystymas grėstų Chasiv Yar gynybos rajono suskaldymui. Toretsk – Niu Jork ruože agresoriaus operacijos įstrigo, tikėtina dėl pajėgų ir resursų stygiaus bei jų prioritetinio skyrimo pagrindinei pastangų krypčiai.
Kitose kryptyse ir sektoriuose dominavo mažesnio intensyvumo mūšiai.
Apibendrinimas.
Vakarai atsilieka ne tik karinės paramos tiekimo Ukrainai srityje, bet ir užkardant konflikto eskalaciją, kai įtraukiama daugiau valstybių (š. korėja). Tai tik didina agresoriaus pastangas sėkmingai užbaigti vasaros – rudens kampaniją ir JAV rinkimų kontekste susikurti palankią sau derybinę poziciją.
Atsižvelgiant į ženkliai išaugusius agresoriaus nuostolius ir dinamiką kontaktinėje linijoje, rusai forsuoja užbaigti jau minėtą vasaros – rudens kampaniją sau naudinga linkme. Nors okupantai nepasiekė galutinės sėkmės dar nei viename iš operacinių taškų, tačiau sąlygas tam pasiekti susikūrė Kupjansk – Lyman ir Pokrovsk – Vuhledar sektoriuose. Tuo tarpu, tikslas pasiekti Slovyansk – Kramatorsk ir toliau rusams lieka labai miglotas.
Gerokai suintensyvėjusio rusų puolimo kontekste, Ukrainos pajėgose pasireiškė ne tik resursų (ypač oro gynybos sistemų) ir rezervų trūkumas, tačiau ypatingai aštriai matosi vadovavimo ir valdymo pajėgomis spragos. Jungtinei vadavietei sunku valdyti kelioliką ar net keliasdešimt brigados – bataliono lygmens vienetų, o sąveika taktiniu lygmeniu (brigada – batalionas) taip pat neretai būna chaotiška. Šios problemos ypač paaštrėjo kai pradėjo trūkti kompetentingo ir motyvuoto personalo.
