unian.net
Kinijos pozicija karo Ukrainoje klausimu yra teisinga ir objektyvi, atitinka daugumos valstybių siekius, o Kinijos pusė nuosekliai gynė pasaulio taiką. Laikas parodys, kad Kinijos padėtis yra teisingoje istorijos pusėje, sakė užsienio reikalų ministras Wang Yi, komentuodamas Kinijos ir JAV lyderių Xi Jinpingo ir Joe Bideno vaizdo pokalbį kovo 18 d., rašo „Xinhua“.
„…svarbiausia yra tai, kad Kinija visada buvo jėga, ginanti taiką pasaulyje…“ – sakė Wang Yi.
Anot jo, Kinija pasisako už opoziciją karui ir už taikos apsaugą, o tai yra nuosekli valstybės užsienio politika, įsišaknijusi istorinėse ir kultūrinėse valstybės tradicijose.
„Kinija ir toliau objektyviai ir sąžiningai priims sprendimus, pagrįstus klausimo esme“, – sakė užsienio reikalų ministras.
*****
Veidaknygė
Egidijus Papečkys
Dvidešimt ketvirta diena (kovo 19, šeštadienis)
Fronte – nieko naujo. Nesiliaujantys susirėmimai, be jokių užmojų prasiveržti gilyn, nes abi pusės tiesiog neturi tam jėgų. Todėl ir toliau labiausiai remiamasi artilerijos ir raketų ugnimi. Rusijos pajėgos čia turi pranašumą, nes gali raketomis ir aviacija atakuoti tolimiausią ukrainiečių užnugarį. Nors tokie smūgiai iš toli negali pakeisti karo eigos, bet jie terorizuoja visuomenę, iššaukia civilių aukas ir griauna Ukrainos ūkį, kurį vėliau reikės atstatyti.
Rusijos ekonomiką griauna Vakarų sankcijos. Ir būtent tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurio Kremlius sutiko sėstis prie derybų stalo, ir, kaip nekeista, kol kas tos derybos vyksta sėkmingiau, nei buvo galima tikėtis. Blogai yra tai, kad derybose nekalbama apie tai, kaip už savo nusikaltimus ir padarytą žalą atsiskaitys Rusija, o tik apie tai, ko sutiks atsisakyti Ukraina. Bet be derybų karas nesibaigs.
Rusija toliau primityviai ir meluoja, kurdama išsigalvotas istorijas apie klastingus ukrainiečių planus vykdyti diversijas prieš savo pačių gyventojus ir prieš užsienio šalių ambasadas. Tame tarpe ir prieš JAV ambasadą Lvive.
Karas darosi vis žiauresnis, okupantai daro vis daugiau nusikaltimų prieš gyventojus. Rusijos okupacinės pajėgos vis aktyviau imasi slopinti ukrainiečių pilietinį pasipriešinimą okupuotose teritorijose, bet Ukrainos piliečių ryžto kol kas nuslopinti nesiseka.
Vis aštriau slopinami ir protestai Rusijoje. Jauni mokytojai išdrįsta atsisakyti pasakoti vaikams kremliaus sukurtą melą apie karą Ukrainoje. Protestai vis dėl to silpni ir reti, tačiau vyksta ir nesibaigia.
Ukrainai labai reikia Vakarų pažadėtų ginklų. Rusijos pajėgos savo kailiu tikrai pajus, kai ukrainiečius pasieks ką tik pažadėta amerikietiškų ginklų partija – iš karto padidės okupantų nuostoliai.
Nors jau ir buvo gandų, kad pirmos sovietinės oro gynybos sistemos S-300 jau įvežtos į Ukrainą, kol kas tebevyksta pokalbiai apie jų perdavimą. Amerikiečiai pasiryžę sumokėti ir vietoje jų pateikti kitos ginkluotės. Nesu didelis S-300 gerbėjas, nes sistema nėra tokia efektyvi kaip teigia rusiška propaganda, tačiau Ukrainoje būtent tokios sistemos reikalingos apginti užfrontės miestus nuo aviacijos ir raketų atakų.
Rusiją itin nervina būsimas S-300 tiekimas, vakar viešai pagrasino atakuoti jas, jeigu bus transportuojamos iš Slovakijos į Ukrainą (su slovakais jau kaip ir susitarta dėl S-300PMU perdavimo ukrainiečiams).
Pasikartosiu – didelis S-300 privalumas yra tai, kad ukrainiečiai jas seniai naudoja ir nereiks laiko apmokyti karius, sistemos galės iš karto keliauti į ugnies pozicijas.
UPD.: rusai giriasi panaudoję viršgarsinį ginklą – raketą “Kinžal”, kuri “sunaikino didelį ginklų sandėlį”. Tiesą sakant, kol kas niekas neaišku – nei ką panaudojo, nei ką pasiekė. Bet ukrainiečiai viską tvarkingai surinks po dalelę, ir sužinosim. Tačiau viena galiu pasakyti tiksliai – visa šita istorija su “Kinžal” labiausiai primena antro pasaulinio karo pabaigą – tada nacistinė Vokietija irgi gyrėsi visokiais “wunderwaffe” (stebuklingais ginklais), tačiau visa tai tebuvo mėginimas reaguoti į pralaimimą karą fronte. Ar Putinui dėl irgi jau reikia slėptis už “wunderwaffe”?
Jeigu fronte ir toliau bus tokia padėtis “nei pirmyn, nei atgal”, galėsime kiek daugiau padiskutuoti apie kare naudojamus ginklus ir taktiką. Šiandien aiškiai matoma, kiek Rusijos rublių buvo paleista vėjais į orą nesibaigiančiose didelio masto pratybose, kurios buvo skirtos ne karių rengimui, o generolų džiuginimui. Tų pačių Rusijos generolų, kurie dabar vienas po kito ištiesia kojas Ukrainoje.
Geros kloties visiems, šiandien su ginklu rankoje ginantiems Ukrainą.
Nuotraukoje – slovakų S-300PMU.
*****
Linas Kojala
Ukraina. 24-oji invazijos diena
– Ukraina laikosi. Šalies kariuomenės atstovai mano, kad okupacinės pajėgos šiuo metu persigrupuoja ir rengiasi naujam Kyjivo puolimui. Toliau niokojamas Mariupolis, taip pat rusai pirmą kartą panaudojo viršgarsines raketas apšaudant vakarinę Ukrainos dalį. Anot Jungtinės Karalystės, rusus “nustebino” Ukrainos priešinimosi mastas ir ryžtas.
– Kinijos užsienio reikalų viceministras Le Yuchengas šeštadienį pareiškė, kad kaltė dėl situacijos tenka NATO – esą tai šaltojo karo laikų karinis aljansas, ir, jei Rusija mano, kad jis kelia grėsmę, pasekmės gali būti tragiškos. Jis taip pat kritikavo Rusijai taikomas sankcijas.
– Gindami Ukrainą žūsta ir žinomi šalies žmonės: aktorius Pasha Lee, aktorė Oksana Shvets, šokėjas Artemas Datsishinas ir kiti.
– Kreipdamasis į minią Berne, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė Šveicarijos vyriausybės blokuoti visų Rusijos oligarchų banko sąskaitas. Šveicarija prisideda visa apimtimi įgyvendinant Vakarų šalių paskelbtas sankcijas, tačiau tebėra su Kremliumi siejamų žmonių, kurie neįtraukti į sankcionuojamųjų sąrašus.
– Ukrainos prezidento patarėjas Olehas Ustenko teigia, kad šalis turi pakankamai grūdų atsargų vieneriems metams, tačiau dėl karo gali sustabdyti eksportą. Ukraina yra penkta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje.
– Buvę britų premjerai Gordonas Brownas ir Johnas Majoras kviečia kurti specialų karo nusikaltimų tribunolą – to reikia, mat Rusija turi galimybę vetuoti sprendimus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Per kelias dienas šią politikų peticiją pasirašė daugiau nei 750 tūkst. žmonių, tarp jų buvę politikai, teisininkai, žmogaus teisių gynėjai.
– Ukrainą pastarosiomis dienomis pasiekė tik 500 zenitinių raketų Strela iš Vokietijos, nors kovo pradžioje pažadėta 2700, skelbia Die Welt.
– Bulgarija neketina pratęsti dujų tiekimo sutarties su Gazprom, kuri baigia galioti šių metų pabaigoje.
– Indijoje viešintis Japonijos premjeras Fumio Kishida ragina Indiją aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkti Rusijos agresiją. Iki šiol Indija vengė tai daryti ir nepalaikė Kremlių smerkiančių balsavimų Jungtinėse Tautose, taip pat planuoja iš Rusijos toliau pirkti ginkluotę, naftą.
– Karo situacija apsunkina galimybes gauti patikimą ir kontekstualizuotą informaciją apie įvykius, todėl vertinimai turi būti atsargūs.
*****
Locked N’ Loaded
Kyivo kryptis. Padėtis iš esmės nepakitusi. Šiaurės vakariniame ir vakariniame sektoriuose priešas stiprina gynybos pozicijas, vyksta artilerijos dvikovos, veikia agresoriaus aviacija ir raketos(juos ukrainiečiai toliau sėkmingai skabo). Agresorius vėl pabandė persikelti per Irpen upę (prie Moschun), tačiau eilinį kartą nesėkmingai. Šiaurės rytiniame sektoriuje agresorius daugiausia pastangų deda, siekdamas blokuoti Chernihiv, tačiau ir čia orkams diena baigėsi nesėkmingai. Atmuštos net trys atakos, kuriomis priešas bandė įsitvirtinti didžiausiuose keliuose į Chernihiv (vakarai – Trisviatska Svoboda, šiaurė – Polubotky, rytai – Berezanka). Atrodytų, kad vienas koordinuotas didesnis smūgis būtų efektyvesnis, tačiau tikėtina orkai ukrainiečiams pabandė sukurti netikėtumo efektą ir nustebino patys save. Tuo pačiu toliau ginasi Sumy, o šiame sektoriuje aktyviai veikiančios ukrainiečių pajėgos prisideda prie šios sėkmės.
Charkivo kryptis. Agresorius suintensyvino apšaudymus artilerija, tačiau daugiau padėtis be pakitimų.
Donbaso kryptis. Ukrainiečiai toliau kietai gina Izyum, ir neprileidžia orkų prie kelio link Slaviansk. Tuo pačiu padėtis Severodonetsk darosi vis labiau komplikuota. Panašu, agresorius kontroliuoja Rubizhne, tad tikėtina ukrainiečiai neturės kitos išeities, kaip atsitraukti į Severodonetsk. Tuo labiau, kad RF pajėgos šį miestą „čiupinėja“ iš rytų (t.y. gynėjų pajėgos, likusios Rubizhne gali būti atkirstos). Orkų priešakinės pajėgos pasirodo Shedrysheve, t.y. pietinėje Borova upės pusėje, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Severodonetsk. Tiesa, kol kas bandymai iš čia pulti nebuvo labai sėkmingi. Tai lemia ne tik tvirta ukrainiečių gynyba, bet puolimui nedėkinga vietovė (nedaug kelių, pelkėta vietovė).
Pietų kryptis. Kol kas dėmesio centre Chersonas. Jo apylinkėse ukrainiečiai tęsia aktyvias operacijas. Antai prie Snihurivka sunaikinta dar viena orkų kolona.
Tokios tokelės. Tuo pačiu turime jus nuliūdinti ar pradžiuginti (priklausomai nuo to – patinka šios mūsų apžvalgos ar ne). Savaitgalį dėl įvairių priežasčių neturėsime galimybės prisėsti prie išmaniųjų įrenginių, tad kita apžvalga jus pasieks pirmadienį ryte.
Rusijos kariniuose plakatuose populiari frazė: “kas ateis su kardu, kris nuo kardo”. Tačiau jo galiojimą labiausiai jaučia patys okupantai.
*****
Egidijus Papečkys
Dvidešimt antra ir trečia dienos (kovo 17-18, ketvirtadienis-penktadienis)
Rusijos pajėgos ir toliau trypčioja vietoje, nepajėgdamos prasilaužti pro ukrainiečių gynybą. Todėl intensyvina Ukrainos gilumoje esančių taikinių apšaudymą raketomis iš sausumos paleidimo įrenginių, iš karo laivų ir naudojant karo aviaciją. Vis dažniau taikomasi į karo pramonės įmones, remontuojančias karinę techniką, tame tarpe ir mūšiuose atimtą iš rusų, bei karių parengimo centrus. Tokiu būdu mėginama ukrainiečiams sutrukdyti didinti savo pajėgas formuojant naujus dalinius ir papildyti karine technika kovojančius fronte. Mėginama, bet kol kas nesiseka. Kaip jau esu minėjęs, vis dažniau naudojamos seno tipo, dar sovietinės raketos, kadangi naujų raketų turėjo pasigaminę nedaug – nes išvogė tam skirtas lėšas. Senas raketas lengviau numušti, bet pataikę į gyvenamuosius kvartalus jos civiliams padaro tiek pat žalos, kaip ir Iskanderai bei Kalibrai. O štai kariniams objektams didelės žalos nepadaro. Šiandien pas mane paklausė – ar daug dar tų senų raketų liko. Nežinau. KOL KAS dar jų sandėlių tikrinti neteko. Bet niekada nesakyk niekada.
Kol ukrainiečiai tvirtai laiko frontą, Rusijoje ir pasaulyje vyksta svarbūs dalykai.
Pirma, tai keisti Rusijos karo aviacijos specialaus būrio keleivinių avialainerių skrydžiai iš Maskvos į skirtingus miestus Sibire ir pakeliui į Kiniją apsisukęs ir grįžęs lėktuvas su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu.
Kalbos apie atleidžiamus karinių ir represinių žinybų, propagandos šaltinių įvairių grandžių vadovus vis labiau pasitvirtina, o Putinas pareiškė, kad reikia apsivalyti nuo išdavikų. Vienu iš tokių išdavikų, nutekinusių informaciją Vakarams, buvo pavadintas Rosgvardijos (Vidaus kariuomenės, skirtos malšinti protestus) vado pavaduotojas.
Kuo toliau, tuo labiau didėja grėsmė, kad Putinas pradės “valymus”, panašius į 1937 m. vykdytus Stalino. Kaip Vašingtone labai taikliai pasakė vienas amerikietis – “Putinas rado Stalino užrašus”. Rado ir naudojasi. Gal tie keisti lėktuvų skrydžiai gali būti susiję išdavikų paieškomis ir represijų organizavimu? Galbūt, kodėl gi ne.
Dar įdomiau su Kinija – pastaroji kaip ir pažadėjo suteikti Rusijai ginklų, bet tik už pinigus. Amerika iš karto griežtai sureagavo, Kinijai pagrasinta sunkiomis pasekmėmis. Tuo neapsiribota, ir šiandien J. Bidenas turėjo pokalbį su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Amerikos prezidentas neprašė, jis: 1) paaiškino JAV ir Vakarų sąjungininkų požiūrį į agresiją prieš Ukrainą;
2) detaliai paaiškino, ko buvo imtasi prieš agresiją siekiant jos išvengti, ir kokių sankcijų imtasi prieš Rusiją, kokią kainą Kremlius sumokės;
3) kokios bus pasekmės, jeigu Kinija tieks Rusijai karui reikalingą techniką ir medžiagas;
4) pabrėžė, kad JAV požiūris į Taivano klausimą išlieka toks pat, koks buvo. Kad Xi neturėtų tuščių iliuzijų, jog Taivanas gali būti pamirštas, kol amerikiečiai mėgina sustabdyti karą Ukrainoje.
Kinijos komunistai dabar turi apsispręsti, ar padėti Rusijai ir rizikuoti, kad į jų porceliano krautuvėlę užeis dramblys, ar ieškoti būdų kaip tos pagalbos nesuteikti. Mes suprantame, kad apsispręsti sunku, bet teks.
Nemanykime, kad įvarytas į kampą V, Putinas pasiduos. Ką tik Ukrainoje į šipulius sudužo jo svajonė atkurti naujo tipo Rusijos imperiją, kurioje aplink Kremlių sukasi ir iš orbitos ištrūkti negali kaimyninės šalys, kurių vyriausybės stipriai kontroliuojamos, o jis jau per senas pradėti naują “Ruskij Mir’ projektą po Ukrainoje patirto bankroto.
Ką daro ir ką galėtų padaryti Putinas, mėgindamas perlaužti situaciją savo naudai?
1. Siekiama įsitvirtinti okupuotose teritorijose – persekiojami čia likę Ukrainos patriotai ir jų šeimos, bei mėginama šias teritorijas “integruoti” į Rusiją. Chersone jau mėginama pereiti prie atsiskaitymų rubliais, o okupacinę administraciją čia, sako, po truputį perima okupuoto ir aneksuoto Krymo administracijos vadovai ir darbuotojai.
2. Siekiama į politinį ir ekonominį Vakarų spaudimą atsakyti apribojant retų žaliavų ir metalų pardavimą. Nutraukus trąšų tiekimą, tai jau atsiliepė Vakarų ūkininkams. Druską išpirkusių mūsų tautiečių neminėsiu, čia jau ne Putinas, čia patys kalti.
3. Pamėginti pakurstyti laužą kituose pasaulio kampeliuose. Neabejoju, kad šiaip pamėgintų Arktyje. Bet ukrainiečiams išdaužius rusų jūrų pėstininkus ir į šipulius supliekus karo aviaciją, rimtesnei provokacijai Šiaurėje primityviai pritrūko jėgų.
Putinui būtų logiška jau sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl paliaubų. Bet Kremliaus logika jau seniai yra tose platumose, į kurias išplaukė ir rusų karo laivas.
Lietuvos ir kitų Vakarų valstybių karinė ir ekonominė parama Ukrainai nesilpnėja.
