Karas Ukrainoje. Penki šimtai aštuoniasdešimt trečioji (rugsėjo 29) diena

Locked N’ Loaded

Kelinta diena po viešą erdvę vaikšto informacija, kad agresorius prie Granitne per Kalmius upę stato tiltą. Panašu, yra statomas geležinkelio tiltas, kadangi automobilių tiltų apylinkėse yra ne vienas. Tikėtina, šis tiltas užbaigs geležinkelio atšaką Volnovakha – Andriivka – Myrne. Tai patogiausias būdas išplėsti savo logistines galimybes šiame sektoriuje, kadangi:

1) įrengus geležinkelį kelyje Tahanrog – Mariupol nebūtų išspręstas operatyvaus didelių kiekių šaudmenų, degalų, pajėgų pristatymo kuo arčiau kontaktinės linijos klausimas (iš Mariupol vis tiek tektų vykti apie 50 km iki Volnovakha, kur aprūpinimas būtų paskirstomas į kontaktinę liniją, t.y. dar už mažiausiai 20 km.). Be to, tokio geležinkelio įrengimas pareikalautų didžiulių resursų.

2) plėsti geležinkelio tinklą nuo Doneck iki Volnovakha bergždžias reikalas, kadangi šios linijos dažnai yra apšaudomos ukrainiečių artilerijos.

Todėl tikėtina, agresorius perspektyvoje bandys per Granitne sujungti Volnovakha – Andriivka – Mirne geležinkelio liniją su kita, Kalmiuiske – Kuteinikove linija. Neatmestina, kad pradiniame etape nuo Mirne geležinkelio linija bus pratęsta iki Granitne, rytinėje Kalmius upės pusėje bus įsteigta geležinkelio stotis į kurią automobilių keliais bus vežama logistika. Kol tai vyks, tikėtina agresorius rytine Kalmius upės pakrante (kur lygumos ir žemumos) sieks geležinkeliu sujungti Granitne su Kalmiuiske. Tokiu būdu rusai išplės savo logistines galimybes. BET yra niuansų.

1) nuo kontaktinės linijos šis tiltas yra už maždaug 50 km. Tai reiškia, kad jis bus pasiekiamas Ukrainos pajėgų MLRS (tame tarpe HIMARS) bei aviacijai (pvz. JDAM bomboms), raketoms (pvz. Tochka), ką jau kalbėti apie dronus/Storm Shadow/SCALP ir perspektyvoje Taurus/ATACMS.

2) Tai privers agresorių šio tilto apylinkėse įrengti oro gynybos rajoną, t.y. bus telkiamos kontaktinėje linijoje reikalingos oro gynybos sistemos, kas palengvins Ukrainos pajėgoms operacijas susilpnėjusiuose kituose ruožuose.

3) Šis aprūpinimo kelias tik papildys srautą į Volnovakha, nesukuriant alternatyvos šiam, Ukrainos pajėgų atakuojamam, okupantų logistiniam mazgui (20 km. iki kontaktinės linijos).

Žiūrim ką turim fronte.

Luhansko kryptis.

Svatove. Lokalūs susidūrimai pietiniame ir centriniame ruožuose. Pasirodė informacija, kad papildomi rusų vienetai gali būti permesti iš šio sektoriaus į Zaporizhia kryptį. Kol kas pajėgų judesio viešoje erdvėje mums užfiksuoti nepavyko.

Kremina. Tęsiasi abipusės lokalios atakos pietiniame flange, kontaktinė linija nejuda.

Lysychansk. Agresorius atnaujino intensyvesnes atakas Bilohorivka link, tačiau rezultatų jiems pasiekti nepavyko. Ukrainos vienetai išlaikė pozicijas.

Donecko kryptis.

Bakhmut.

Šiaurinis flangas. Agresorius tęsia operacijas siekdamas nukirsti ukrainiečių pleištą prie Bohdanivka. Bando pulti ne tiesiai į kaktą (pvz. fiksuojamos atakos Hrihorivka), tačiau rezultatas tas pats – ukrainiečiai apsigina.

Pietinis flangas. Tęsiasi susidūrimai Klishiivka – Andriivka ruože, rusai bando neprileisti Ukrainos gynėjų prie geležinkelio. Ukrainiečių artileristams turint persvarą, okupantams tai sunkiai įvykdoma užduotis, tačiau agresorius bando gintis.

Avdiivka – Mariinka. Rusai vėl pabandė laimę prie Opytne, tačiau ir vėl ne jų diena. Ukrainiečiai išlaikė pozicijas.

Vuhledar. Prognozavome, jog rusai bandys pasinaudoti sustojusiu Ukrainos pajėgų puolimu Velyka Novosylka sektoriuje. Panašu, kad taip ir vyksta, rusai atnaujino atakas Novomykhailivka. Gali būti, jog tai iš dalies susiję su prieš tai minėto tilto prie Granitne statybomis (bandant sukaustyti ukrainiečius mūšiu ir neleisti laisvai veikti jų artilerijai/MLRS). Kiek jiems užteks parako čia vykdyti savo operacijas – sunku pasakyti. Mūsų žiniomis, jokių papildomų vienetų į sektorių agresorius pastaruoju metu neįvedinėjo. Galimai, puolimo operacijos yra vykdomos vietinėmis pajėgomis, tad mažai tikėtina, kad šie veiksmai įgaus platesnį mastą.

Zaporizhia kryptis.

Didelis ir riebus kabūm Berdyansk. Sprogimas geležinkelio ir jūrų uosto apylinkėse, tad tikėtina į orą pakilo kažkas svarbaus.

Orihiv.

Ukrainos pajėgos tęsia puolimo operacijas Kopani – Novoprokopivka – Verbove ruože. Mūšiai vyksta no mans land, nepatvirtintais duomenimis agresoriaus padėtis Kopani (vakarinis flangas) blogėja, kadangi dalis čia esančių rezervų metami kamšyti skylių prie Novoprokopivka. Taip pat, nepaisant bravūriškos propagandos, rusams riesta ir prie Verbove.

Tikėtina, siekdamas 1) išvengti tikėtino smūgio Polohy link, 2) norėdamas atitraukti ukrainiečių pajėgas nuo sėkmingo puolimo prie Robotyne ir 3) tikėdamasis perimti iniciatyvą Velyka Novosylka sektoriuje, agresorius ėmė intensyviau atakuoti prie Chervone (9 km. į pietryčius nuo Huliajpole). Ukrainiečiai apsigynė.

Velyka Novosylka. Tęsiasi susidūrimai prie Priyutne, okupantams nežymiai pavyko pasistūmėti no mans land.

Pietų kryptis. Šį kartą be pakitimų.

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas

UKRAINA BUS PRIIMTA Į NATO, KAI APGINS ALJANSĄ? (2023 09 29)

Geopolitinė padėtis

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atvyko į Kyjivą, iš anksto nepranešęs (žiniasklaidai ir Maskvai), į susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbio su NATO vadovu metu buvo aptarta karinių operacijų Ukrainoje eiga bei karinė pagalba Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

V. Zelenskis padėkojo partneriams už pagalbą ir pabrėžė, kad bendradarbiavimo su NATO rezultatai akivaizdūs. Visų pirma, buvo sukurtos ir sėkmingai veikia „tankų”, „aviacijos” ir kitos Ukrainos gynybą stiprinančios koalicijos.

Prezidentas taip pat kalbėjo apie bendradarbiavimą įvairiose srityse – nuo žvalgybos iki kibernetinės gynybos. Ukraina sėkmingai naudoja ir tobulina Aljanso ginkluotės panaudojimo taktiką, institucijos efektyviai bendradarbiauja.

Na, dėl NATO taktikos pritaikymo kare mes šįkart nesiginčysim, tačiau kartu su jumis labai pasidžiaugsime pačiu vizito faktu, kuris įvyko iškart po kontroversiško Ukrainos prezidento vizito į JAV ir konflikto su Varšuva.

NATO galva susitikimo metu pareiškė, kad Ukraina yra arčiau narystės Aljanse, nei bet kada anksčiau. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad parama Ukrainai tarptautinėje arenoje toliau auga, o parama Rusijos veiksmams mažėja. Pasak jo, ukrainiečiai kovoja už savo šeimas ir ateitį, o Maskva – už imperines iliuzijas. „Po Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo liepos mėnesį visi sutarėme, kad Ukraina įstos į NATO. Ir buvo priimti trys istoriniai sprendimai, kad tai taptų realybe”, – sakė Aljanso generalinis sekretorius.

Pirmasis sprendimas – sutrumpinti Ukrainos kelią į NATO, panaikinant reikalavimą įvykdyti narystės veiksmų planą. Antrasis – susitarti dėl programos, pagal kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos taptų visiškai suderinamos su NATO valstybių narių kariuomenėmis. Trečiasis – beprecedenčio lygio NATO ir Ukrainos politinių ryšių stiprinimas, įsteigiant Ukrainos ir NATO komisiją.

„Šie trys sprendimai reiškia, kad Ukraina dabar yra arčiau NATO nei bet kada anksčiau. …Ukrainos ateitis yra NATO. Ir mes dirbame, kad tam pasiruoštume”, – sakė J. Stoltenbergas.

Tai nepaprastai svarbūs ir daug vilties suteikiantys žodžiai, kurie reiškia, jog Ukraina anksčiau ar vėliau taps NATO nare. Tai taip pat labai svarbus signalas ne tik Kyjivui, bet ir Lietuvai, po tam tikro nusivylimo dėl miglotos Ukrainos ateities Aljanse ir aptakių narystės formuluočių (kada nors – kažkada), paskelbtų po Vilniaus susitikimo. Galimas daiktas, jog Stoltenbergas taiso klaidas, glaisto atsiradusį nepasitikėjimą NATO viduje. Ir tai mus labai džiugina.

Tokio lygio ir turinio pareiškimai Vašingtone ir Briuselyje yra viena, o Kyjive – visai kas kita.

Be kita ko paskelbta, jog Aljanso narės ir toliau teiks pagalbą Ukrainai, ir jau tarpusavyje paskirstė beveik 100 mlrd. eurų paramos Ukrainai, iš kurių pusė atkeliauja iš Jungtinių Valstijų. Netolimoje ateityje Ukrainai bus išsiųstas kvietimas tapti NATO nare, o Ukraina turės įvykdyti jai iškeltas stojimo sąlygas.

Mes norėtume, kad ta ateitis būtų šiandien.

NATO pakomentavo Rusijos drono kritimą Rumunijoje. Pasak Aljanso generalinio sekretoriaus, kol kas nėra patvirtinimo, jog išpuoliai prieš NATO šalis yra tiksliniai.

„NATO griežtai smerkia brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą … Jis kelia didžiulį pavojų visoms Aljanso narėms. Ir todėl nuo pat karo pradžios ir dar prieš jį NATO teikia rimtą paramą Ukrainai. Kalbant apie dronų nuolaužas Rumunijoje, neturime jokių įrodymų, kad tai yra tikslinės Rusijos atakos prieš Aljanso teritoriją rezultatas. Tačiau Rusijos karas ir neatsargūs smūgiai pasienyje su Rumunija, žinoma, destabilizuoja…”, – pažymėjo NATO galva.

O štai šis požiūris, mūsų giliu įsitikinimu, demonstruoja Aljanso silpnumą ir atriša ordos klastai rankas. Provokacijos, teroro aktai, dezinformacija ir destabilizacija – tai pagrindiniai užsienio šalyse Rusijos naudojami ginklai, kurių aktyvavimui Kremlius tik ir laukia progos. Koks skirtumas, kaip destabilizuoti padėtį. Tyčia ar netyčia. Galima, jei reikia – ir netyčia. Netyčia raketa atskries ir nukris kur nors… prie Vilniaus. Apgailestaujame, tačiau tokia NATO retorika tik kursto Kremliaus netyčinės tyčios veiksmus, kurie gali įvykti bet kada, visiškai netikėtai.

Negali būti jokių netyčių ir netyčiukų. Jei puskvaišis išėjęs į gatvę šaudo į varnas ir netyčia nušauna žmogų – ar jam galioja netyčios prezumpcija?

NATO driskiams turėtų aiškiai pasakyti, kad patrauktų savo supuvusius gelžgalius kuo toliau nuo Aljanso sienų, nes jei dar sykį pasikartos „netyčinis“ SVR ar GRU drono nukritimas – bus smogta į jo paleidimo bazę Rusijoje. Taip, būtent, Rusijoje. Tik tokia retorika gali sustabdyti Kremliaus ordas.

Reikšmingi postūmiai

Šiandien ryte Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Mykolajivui. Pataikyta į infrastruktūros objektą, esantį miesto pakraštyje, pranešė šios srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerija pranešė, kad pagal programą „Dronų armija” frontui perduodama daugiau kaip 1 700 dronų. Ministro pirmininko pavaduotojas Michailas Fiodorovas teigia, kad tarp jų yra ir Ukrainoje pagamintų, ir užsienio bepiločių orlaivių, kurie naudojami NATO šalyse. „Taip pat perduodame slaptus paukščius, kurie jau parodė rezultatus mūšio lauke. Netrukus jų darbą pajus okupantai, o jūs apie tai sužinosite iš naujienų”, – sakė Fiodorovas.

Pasak jo, bepiločiai orlaiviai padės gynybos pajėgoms vykdyti žvalgybą, naikinti priešo techniką ir gelbėti Ukrainos karių gyvybes. Vien per praėjusį mėnesį operatoriai pataikė į 780 įrangos vienetų.

„Dronų armija“ – ateities kariuomenių sudėtinė dalis. Neabejojame, jog Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos strategai uoliai dirba šia kryptimi

Trumpai

Recepas Tayyipas Erdoganas tęsia geopolitinę naudos siurbimo politiką. Su velniu obuoliaujantis politikas teigia, jog Rusija ir Vakarai yra „vienodai” patikimi ir verti pasitikėjimo.

„V. Putinas yra kuo greitesnio šio karo užbaigimo pusėje. Būtent tai jis ir pasakė. Ir aš tikiu jo pastabomis”, – neseniai kalbėjo Kremliaus advokatas Erdoganas. Ir tai yra niekas kitas, kaip Vakarus purtančios naudos filosofijos pasekmė – naujos rinkos, technologijos, ekonomikos modernizacija, ištekliai, investicijos ir pinigai, pinigai, pinigai.

Ispanijoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo teksto projekte teigiama, kad ES plėtra taip pat laikoma „investicija į taiką”. Remiantis aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos projektu, ES ketina didinti savo gynybos pajėgumus, kad galėtų pasipriešinti Rusijai grėsmingoje pasaulinėje aplinkoje.

Šiuos bloko ėjimus spartina ne tik Rusijos invazija į Ukrainą ir karo perspektyva, bet ir tai, kad kitais metais į JAV prezidento postą Vašingtone gali sugrįžti Donaldas Trumpas, dėl ko gali sumažėti parama Kyjivui.

Na ir kaip gi europiečiai ruošiasi pakilti nuo staliukų, nukrautų jūros gėrybėmis ir vyno grafinais, juos pakeitus į šaunamuosius ginklus?

Visgi tai, jog Europa Ukrainos gynybą laiko ilgalaikiu strateginiu prioritetu, yra geras ženklas. Taip pat laukiame, kad Ukraina gruodžio mėnesį gautų žalią šviesą stojimui į ES.

Joe Bidenas tapo pirmuoju JAV prezidentu, prisijungusiu prie streikuojančiųjų. Prezidentas apsirengė, kaip paprastas amerikietis, užsimaukšlino ant galvos „čeburėką“ ir iššuoliavo piketuoti prieš valdžią.

Rusija paskelbė draudimą eksportuoti benziną ir dyzeliną, nes Kremlius bando spręsti didėjančių degalų kainų problemą šalyje ir užtikrinti pakankamą jų pasiūlą vidaus rinkoje. Pastaraisiais mėnesiais šalyje trūko benzino ir dyzelino.

Teigiama, kad draudimas paskatins dyzelino kainų augimą pasaulio rinkose šią žiemą. Rusija yra viena didžiausių dyzelino tiekėjų pasaulyje ir didelė žalios naftos eksportuotoja. Praėjusiais metais Rusija eksportavo 4,8 mln. tonų benzino ir beveik 35 mln. tonų dyzelino.

Ir tai nėra natūralus procesas. Tai – ginklas, naudojamas siekiant destabilizuoti Vakarų ekonomikas, kylant kuro kainoms, didinti infliaciją ir skatinti masių nepasitenkinimą.

Lietuvoje

Mūsų šalyje vis dar mokomasi vogti. Oi ! Ne taip… gal per aštriai?

Tada pasakysim taip – mokomasi prasukti, prastumti, sukombinuoti, pasidaryti. Susiveikti. Gauti. Susiveikti darbo vietą, gauti postą, eilutę partijos sąraše.

Vis dar mokomasi dėlioti schemas, laimint viešuosius pirkimus. Su savais, saviems parašyti taisykles, kad dalyvautų ir laimėtų savi. Kad laimėtas lėšas dalintųsi irgi savi. Tyliai. Valdiškos įstaigėlės klerkai pristeigia įmonėlių, kurios su ta įstaigėle laimi konkursėlius ir pinigėliai teka į kišenėles. O valdiška algelė skirta tik akims dumti kaip priedas prie konkursinių pajamų.

Mokomasi suktis vagiant ir nurašant įrangą, „sureguliuojant“ viešuosius pirkimus taip, kad laimėtų įmonės, valdomos sūnų, marčių, giminių ir artimųjų.

Taip nekalto veido ir prasidėjimo politikų šeimų turtų deklaracijose atsiranda milijonų vertas turtas, prabangūs namai ir vilos. Kai kurių vietos valdžių, valdžiukių ir valstybės įstaigų vadovų šeimų kišenių turtai plyšta nuo gėrybių gausos. Štai kodėl politikos verslas ir valdiškų pinigų medžioklė šiandien pats pelningiausias.

Dėl lengvų valdiškų pinigų ne vienas politikas, verslininkas ir žiniasklaidos ryklys seniai spjovė į stumdymąsi pečiais laisvoje rinkoje ir tapo valdiškų pinigų išlaikomu peniukšliu.

Kažkada vienas laaabai gerai žinomas politikas – verslininkas garsiai pareiškė, kad jei nebūtų pasisekę prisikasti prie struktūrinių pinigų, jo verslas sėdėtų šiknoj. Pavyko. Verslas klesti.

Visa tai nebūtų svarbu, jei nebūtų pavojinga. Ne mažiau, nei išorės grėsmės.

Nes šalis, kuri valdoma keliolikos tarp savęs biudžeto pyragą besidalinančių grupuočių, pasmerkta po truputį ristis žemyn. Be to, tai labai blogas pavyzdys mūsų vaikams, kurie labai greitai patiria ir sužino, jog be ryšių, be gebėjimo „prasisukti“ – vogti ir papirkinėti, užsibrėžtų tikslų pasiekti neįmanoma.

O blogiausia tai, jog mokyklose mūsų vaikai mato, kokiais automobiliais kiekvieną iš jų atveža jų tėvai. Dauguma nori, kad jų tėčio ar mamos automobilis būtų geresnis. Vaikai namuose girdi tėvų nuoskaudas, taip pat girdi ir tai, kaip reikia gyvent, kad tave laikytų „sėkmingu“.

Mes nesakome, kad tai masinis reiškinys. Mūsų šalyje yra begalė padorių valstybės tarnautojų ir nuostabių verslininkų. Tačiau viešumoje pasirodantys signalai leidžia daryti prielaidas, jog mūsų valstybės kūnas pažeistas korupcijos viruso.

Jį reikia naikinti. Lietuva per maža, kad leistume joje plėšikauti politikos ir verslo grupėms, sudėliojusioms primityvias schemeles draugų ir giminių pagalba mezgant tinklus milijonų žvejybai.

Ir… kodėl tuomet vyksta karas? Ar ne todėl, kad norima laimėti, užvaldyti, atimti, apiplėšti? Sau, savo šeimai, savo vaikui… tai juk karo sąvokos. Taip, mes kariaujame. Tarpusavy. O taip norėtųsi, kad Godulys įgautų naujas vertybines formas. Bent jau mūsų vaikų galvose. Kad paaugliai nesakytų, jog jiems svarbiausias yra ne mamos apkabinimas, ne pagyrimas, ne šiluma, ne meilė, o tėvų pinigai ir dovanos.

Visa ko pradžia yra čia. Galvoje. Vaikystėje.