📍 Avdiivka – Mariinka. Agresorius suintensyvino operacijas Mariinka – Krasnohorivka ruože. Dar sunku pasakyti, ar tai reiškia, jog rusai nebebandys artimiausiu metu susigrąžinti prarastų pozicijų Opytne. Stebėsime veiksmų eigą.
📍 Avdiivka – Mariinka. Be pakitimų.
Abi pusės apsikeitė dronų smūgiais. Rusai 24-iais Shahed dronais bandė atakuoti Ukrainą, ukrainiečiai 17 iš jų numušė. Tikėtina, kad prasmukę Shahedai ir yra kalti dėl sprogimų Kremenchuk naftos perdirbimo stotyje. Galima teigti, kad okupantai intensyviau ėmė atakuoti Ukrainos energetinę infrastruktūrą artėjant šaltajam metų sezonui. Savo ruožtu, Ukrainos pajėgos skolingos neliko – dronais atakavo prie Sochi esančią degalų saugyklą (daugiau nei 500 km. nuo kontaktinės linijos).
Luhansko kryptis
Svatove. Agresorius per soc. tinklus skleidžia dezinformaciją apie savo sėkmę prie Novoyehorivka. Tačiau, ką jie iš tiesų sėkmingai daro, tai išgaruoja po Ukrainos gynėjų artilerijos smūgių. Tuo pačiu, nepatvirtintais duomenimis, ukrainiečiai įvykdė sėkmingas atakas centriniame ruože (prie Novoselivske). Kai kuriuose ukrainiečių šaltiniuose dėl šios operacijos, mūsų galva, jaučiama perdėta euforija. Vargu ar tai didesnio Ukrainos puolimo pradžia, kadangi pajėgų ir resursų prioritetai yra kitur. Tačiau ko galime tikėtis, tai Ukrainos vienetų tolimesnio siekio pasigerinti taktinę situaciją.
Kremina. Agresorius organizavo keletą atakų pietiniame flange, tačiau be rezultatų.
Lysychansk. Be pakitimų.
Donecko kryptis
Bakhmut. Ukrainos pajėgos tęsia operacijas pietiniame flange. Šiandien jų SOP sunaikino MstaB haubicą ir padidinto tikslumo šaudmenų „Krasnopol“ sandėlį. Labai įdomi analitiko Tatarigami analizė: https://twitter.com/Tatarigami_UA/status/1704230207303954436. Jis teisingai pastebi, kad aukštumų prie Andriivka kontrolė sudaro sąlygas ukrainiečiams bandyti laužti naują rusų gynybos liniją palei geležinkelį. Tačiau manytume, kad pirmiausia Ukrainos pajėgos sieks užbaigti darbą Kurdiumivka ir taip ne tik užims dominuojančias aukštumas, bet kartu sudarys platesnį placdarmą tolimesniam puolimui. Tuo pačiu, neatmestina, kad rusams stiprinant gynybą Klishiivka – Andriivka – Kurdiumivka ruože, Ukrainos vienetai pakeis pagrindinę puolimo kryptį ir smogs ten, kur agresoriaus gynyba silpnesnė (pvz. Mayorske – Ozaranivka arba Soledar ruože). Stebėsime situaciją.
Avdiivka – Mariinka. Be pakitimų.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptis
Orihiv. Rusai toliau degina savo „elitines“ oro desanto pajėgų 7-ąją ir 76-ąją divizijas. Jie puola ir bando sustabdyti ukrainiečių puolimą, tačiau patiria didžiulius nuostolius. Per dvi savaites nuo šių vienetų permetimo, rusai nesustabdė Ukrainos gynėjų puolimo, ką jau kalbėti apie Robotyne pleišto nukirtimo galimybes. Ukrainos pajėgos stumiasi pirmyn prie Novoprokopivka ir Verbove.
Velyka Novosylka. Be pakitimų.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos Kryme organizavo dar vieną smūgį Storm Shadow raketomis. Agresorius skelbia, kad ukrainiečiai į orą pakėlė net 11 bombonešių Su24, o smūgius koordinavo vienas arba keli dronai. Kokio masto ataka iš tiesų buvo įvykdyta sunku pasakyti, tačiau rezultatas aiškus. Didelis kabūm rusijos Juodosios jūros laivyno štabe. 
*****
Nuotraukoje: Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke (šaltinis Prezidento kanceliarija / R. Dačkaus nuotr.)
KARTU MES – SUGNIAUŽTAS KUMŠTIS (2023 09 20)
Geopolitinė padėtis
Vakar vėl pratrūko pūlinys Kaukaze. Azerbaidžano pajėgos artilerijos ugnimi apšaudė Armėnijos pozicijas Kalnų Karabache, o vietos pareigūnai pranešė, kad per susirėmimus žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių – tiek civilių, tiek karių.
Etninių armėnų valdžia šiame ašarų pakalnėje skęstančiame Kaukazo kalnų regione paragino Azerbaidžaną sėsti prie derybų stalo, tačiau Azerbaidžano prezidento administracija pareiškė, kad tai, ką ji pavadino „antiteroristine operacija“, tęsis tol, kol pasiduos „neteisėtos armėnų karinės formuotės“ ir kol Kalnų Karabacho separatistinė vyriausybė pati išsiskirstys.
Atrodo, kad Baku naudojasi proga. Rusų vadinamieji taikdariai, eiliniai driskiai, kurie Armėnijos prašymu turėjo užtikrinti trapią taiką ir Lačino koridoriaus – vienintelio kelio, vedančio į atokų regioną – kontrolę, jau seniai nebevaidina jokio vaidmens. Maždaug du tūkstančiai nevykėlių rusų karių po paskutinių smarkių mūšių tarp konfliktuojančių pusių 2020 m. nesiėmė realių veiksmų taikai užtikrinti, o Azerbaidžanas kurį laiką blokavo regioną, įrengęs blokpostus ant jau minėto vienintelio kelio.
Visi bent kiek ginklą gebantys laikyti Rusijos valkatos išsiųsti mirti į Ukrainą, todėl butaforinės „saugumo pajėgos“ neturi jokių galimybių stabdyti kraujo praliejimo. Be to, mūsų manymu, paaštrėjus Armėnijos retorikai Maskvos atžvilgiu, atsisakymas dalyvauti Kremliaus suburtos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos parodijoje, bandymas labiau suartėti su JAV vykdant bendras karines pratybas šio mėnesio pradžioje ir Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto arešto Putinui ratifikavimas, sudarė sąlygas Azerbaidžanui paderinus klausimą su Maskva, atnaujinti karinius veiksmus. Labai tikėtina, kad šis klausimas už uždarų durų tarp Kremliaus ir Ankaros buvo taip pat „paderintas“ R. T. Erdoganui ir Rusijos fiureriu Putinui neva sprendžiant „grūdų klausimą“ š. m. rugsėjo 4 d. Sočyje. Nors Turkija, NATO narė, neigia bet kokią paramą Azerbaidžanui, nereikėtų būti labai naiviems ir galvoti, kad panašus į Putiną diktatorius Erdoganas paliktų šį klausimą savieigai ar teisingam ir abi puses vienodai ir nešališkai vertinančiam arbitražui.
Tad deja, bet panašu, kad Kalnų Karabache gali kilti dar vienas plataus masto karas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, šalių, kurios jau daugiau kaip tris dešimtmečius konfliktuoja dėl kalnuotos teritorijos. Baku interesas aiškus – vieną kartą išspręsti šį klausimą ginklu, o Maskvos akys užmerktos, nes karas čia kad ir nedaug, bet atitraukia Vakarų dėmesį nuo Ukrainos.
Tuo tarpu Jungtinėse Tautose tęsiasi kreivos veidrodžių karalystės šou. Po Ukrainos prezidento V. Zelenskio kalbos iš tribūnos Niujorke, teroristinės Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas Dmitrijus Polianskis JT paklaustas, ką mano apie išsakytus kaltinimus Rusijai, atsakė: „Ar jis kalbėjo? Nepastebėjau, kad jis kalbėjo. Buvau įsijungęs telefoną.“
O V. Zelenskis pasauliui įvardino, kad Rusija, kariaudama prieš Ukrainą, „ginkluoja“ viską – nuo maisto ir energijos iki pagrobtų vaikų, ir perspėjo pasaulio lyderius, kad tas pats gali nutikti ir jiems.
„Kai neapykanta tampa ginklu prieš vieną tautą, ji niekada nesibaigia“, – sakė jis „Dabartinio karo prieš Ukrainą tikslas – paversti mūsų žemę, mūsų žmones, mūsų gyvybes, mūsų išteklius ginklais prieš jus – prieš tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką.“
Karas Ukrainoje pagilino didelius pasaulinius tiekimo sutrikimus, kuriuos sukėlė pandemija, dėl to smarkiai šoktelėjo maisto ir energijos kainos, sukrėtė pasaulio ekonomiką ir padidino sunkumus daugelyje besivystančių šalių. V. Zelenskis atkreipė dėmesį į maisto ir degalų stygių ir pabrėžė, kad iš Ukrainos buvo pagrobta mažiausiai dešimtys tūkstančių vaikų: „Kas jiems nutiks?“
„Tie vaikai Rusijoje mokomi nekęsti Ukrainos, o visi ryšiai su jų šeimomis yra nutraukti. Ir tai akivaizdžiai yra genocidas“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Viskas yra būtent taip, tačiau ar suvargusi bedantė bobutė, akla, kurčia, ir jau nepaeinanti – Jungtinės Tautos – gali suvaldyti nuo grandinės nutrūkusią, pasiutusią Rusijos mešką? Vargu.
Reikšmingi postūmiai
Šią naktį Rusijos invazinės pajėgos vėl paleido nepilotuojamus orlaivius į Ukrainos teritoriją. Sumų, Poltavos ir Charkovo srityse buvo paskelbtas oro pavojus. Iš viso paleisti 24 „Shahed-136/131“ tipo bepiločiai kamikadzės, iš kurių 17 sunaikino Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos. Tačiau driskiams pavyko pataikyti į naftos perdirbimo gamyklą Kremenčiuke, Poltavos srityje.
Rusijos okupantai kiekvieną naktį atakuoja Ukrainą dešimtimis dronų nes siekia daryti psichologinį spaudimą gyventojams ir, žinoma, verčia Ukrainą eikvoti priešlėktuvinės gynybos resursus, nekalbant apie taikymąsi į pačius taikinius.
Per pusantrų metų Ukrainos kariuomenė smogė mažiausiai penkiems dideliems Rusijos karinio jūrų laivyno desantiniams laivams ir juos arba sunaikino, arba taip pažeidė, kad jų nebegalima naudoti. Iki pilno masto karo pradžios, Kremlius į Juodąją jūrą atvilko trylika tokio tipo geldų, vadinasi jų liko aštuonios. Nepatvirtintais duomenimis, du iš aštuonių likusių karo laivų yra tokios būklės, kad negali vykdyti kovinių užduočių.
Pirmasis laivas „Saratov“ buvo sunaikintas 2022 m. kovo 24 d. laikinai okupuotame Berdiansko uoste. Tada taip pat buvo apgadinti dar du dideli desantiniai laivai „Cezaris Kunikovas“ ir „Novočerkask“. 2023 m. rugpjūčio 4 d. ukrainiečių jūrų desantininkai atakavo Novorosijską ir sunaikino „Olenegorsk Miner“. Ten pat buvo remontuojamas dar vienas desantinis laivas, kuris, greičiausiai, irgi buvo sunaikintas.
Trumpai
Antradienį Indija išsiuntė vieną iš aukščiausių Kanados diplomatų, taip padidindama abiejų šalių konfrontaciją dėl Kanados kaltinimų, kad Indija galėjo būti susijusi su sikhų separatistų lyderio nužudymu Vankuverio priemiestyje.
Indija, kuri kaltinimus atmetė kaip absurdiškus, pareiškė, kad išsiuntimas iš šalies buvo įvykdytas „didėjant susirūpinimui dėl Kanados diplomatų kišimosi į mūsų vidaus reikalus ir jų dalyvavimo prieš Indiją nukreiptoje veikloje“, teigiama jos Išorės reikalų ministerijos pareiškime.
Vakar JAV įvedė sankcijas septyniems asmenims ir keturioms bendrovėms Kinijoje, Rusijoje ir Turkijoje, kurie, pareigūnų teigimu, yra susiję su Irano dronų programos plėtojimu. JAV kaltina Iraną, kad šis tiekia Rusijai bepiločius orlaivius, kuriais bombarduojami Ukrainos civiliai gyventojai, Kremliui tęsiant invaziją į Ukrainą.
Būtinas žingsnis. Žinoma, mums labiau patiktų, jei dronų siuntose į Rusiją kas nors detonuotų.
Vokietijos vyriausybės pareigūnai antradienį surengė derybas su Lenkijos kolegomis, prašydami paaiškinti, kiek vizų buvo išduota pagal neteisėtą programą, pagal kurią kai kurie Lenkijos konsulatai už kyšius išduodavo vizas Afrikoje ir Azijoje.
Lenkiją jau kelias savaites drebina pranešimai, kad jos konsuliniai skyriai nuo 2021 m. išdavė apie 250 tūkst. vizų migrantams iš Azijos ir Afrikos už kelių tūkstančių dolerių kyšius. Lenkija yra ES bevizės zonos, vadinamosios Šengeno erdvės, narė, todėl atvykę į Lenkiją šie migrantai galėjo laisvai kirsti Europos sienas, įskaitant ir į kaimyninę Vokietiją. Taip pat ir į Lietuvą, nors… kaip ramina save kai kurie mūsų politinio dangaus pterodaktiliai, ką jiems čia veikt?
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį paragino sąjungininkų gynybos vadovus „kasti giliau“ ir suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų, kad padėtų jai sustabdyti didėjantį Rusijos raketų srautą. „Priešlėktuvinė gynyba gelbsti gyvybes“, – sakė Austinas Kongrese. „Raginau sąjungininkus ir partnerius gilintis ir paaukoti bet kokią oro gynybos amuniciją, nes Ukraina žengia į dar vieną karo žiemą.“
Tačiau, nors sąjungininkai sakė, kad aptars, kaip geriausiai galėtų padėti Ukrainai ateinančiais žiemos mėnesiais, jie nerodė didesnio entuziazmo.
Baltarusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad antradienį į Baltarusiją iš Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, atvyko 48 vaikai iš Ukrainos. Grupė vaikų atvyko iš okupuotų Donecko, Luhansko ir Zaporožės sričių. Tarp jų yra vaikų iš miestų, kuriuos 2022 m. liepos mėn. užėmė Rusijos kariuomenė.
Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros „Belta“ paskelbtose nuotraukose vaikai užfiksuoti laikantys raudoną ir žalią Baltarusijos valstybinę vėliavą ir, kaip pranešama, dėkoja Baltarusijos valdžios institucijoms, o juos supa riaušių policija.
Lukašenkos režimas ir Baltarusija kaip ir teroristinė Rusija vienodai atsakinga už karą ir kraujo praliejimą Ukrainoje. Ir tiems mūsų politikams, kuriems vaidenasi, kad Minskas yra taikos oazė, reiktų tuoj pat į jį nuvykti, pargabenti pagrobtus ukrainiečių vaikus ir perduoti juos Kyjivui.
Lietuvoje
Ukrainos prezidentui tiesiai šviesiai sakant, kad mūs kaimukis nėra saugus, nes dvi mūsų kaimynės kariauja brutalų, agresyvų karą, vykdo ukrainiečių genocidą ir mes esame Rusijos sąraše kiti po Ukrainos, valdžios olimpe – belgiška ramybė.
Tik mūsų prezidentas „kažkodėl“ nerimsta, kartu su kitais Baltijos šalių vadovais kalbasi su Lenkija dėl bendrų planų ir bendro atsako į grėsmes.
Ne, mes nieko negiriame šiaip sau, už gražias akis. Ir ne, mes nežvelgiame į pasaulį naiviai, patiklaus, bet žingeidaus pirmaklasio žvilgsniu. Mes suprantame, kad Lenkija turi savų interesų, ir netgi galime rasti argumentų minčiai, kad Varšuva vis labiau krypsta „Lenkija aukščiau visko“ kurso link.
Tačiau tam ir yra užsienio diplomatija, minkštosios priemonės bei išmintis, panaudojant sudėtingą geopolitinę situaciją. Lenkija labai rimtai ruošiasi atremti bet kokius saugumo iššūkius investuodama į savo gynybą ir suprasdama, kad būtent gynyba yra geriausias priešo atgrasymas, ne atvirkščiai.
Būtų nedovanotina užsienio politikos klaida Lietuvai (ir kitoms Baltijos šalims) nusisukti nuo istorinės mūsų sąjungininkės ir kaimynės bei nuolat kartoti, kad NATO mus apgins, nesikalbant su Lenkija.
Reikia kalbėtis, planuoti ir derinti saugumo planus bei grėsmių užkardymo priemones ir su Aljansu, ir atskirai su kaimynėmis Lenkija bei Latvija, ir su Estija bei Suomija.
Pamenat, tą patarlę apie šluotą? Pavieniui mus lengva sulaužyti, o kartu esame jėga, kuri kaip sugniaužtas kumštis esant reikalui, gali sugurinti puolančiam muštis ar kišančiam ten, kur nereikia, driskiui nosį.
