Karas Ukrainoje. Septyni šimtai aštuonioliktoji (vasario 11) diena

Locked N’ Loaded 

Antrą naktį iš eilės agresorius su dronais atakavo Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą. Smūgiai daugiausia buvo koncentruoti pietinėje ir vakarinėje valstybės dalyje bei aplink Ukrainos sostinę. Iš 45 Shahed dronų Ukrainos gynėjai numušė 40.

📌 Luhansk kryptis

📍 Svatove. Rusams pavyko nežymiai pasistūmėti Yahidne ruože. Prie Synkivka šį kartą ramiau.

📍 Kremina. Sunkios kautynės tęsiasi Terny ruože bei pietinio flango miškuose. Kontaktinė linija nejuda.

📍 Lysychansk. Rusai suintensyvino operacijas Spirne – Vesele ruože, tačiau ukrainiečiai apsigynė.

📌 Doneck kryptis

📍 Bakhmut. Ukrainiečiai neleidžia okupantams vystyti vakarykštės sėkmės Bohdanivka – Khromove ruože. Tuo tarpu agresoriui pavyko kažkiek pasigerinti savo taktinę situaciją prie Klishiivka.

📍 Avdiivka – Vuhledar:

📎 Šiaurinis flangas. Rusai toliau vysto sėkmę Avdiivka mieste. Pildosi mūsų aptartas galimas rusų VEV – jie iš esmės pasiekė geležinkelio stoties prieigas, tęsiasi labai sunkūs mūšiai. Situacija komplikuojasi.

📎 Rytinis flangas. Okupantai tęsia lokalias atakas ir taip kausto Ukrainos vienetus bei su jais susietus resursus, kurie dabar kaip niekada yra reikalingi šiauriniame flange.

📎 Pervomaiske ruožas. Panaši padėtis ir prie Tonenke – Severne ruožo, rusai savo atakomis kausto Ukrainos pajėgas. Negana to, okupantams pavyko kažkiek pajudėti į priekį Pervomaiske – Nevelske ruože.

📎 Mariinka – Vuhledar. Labai sudėtinga padėtis yra prie Novomykhailivka. Rusai sugebėjo pasistūmėti į rytus nuo Solodke, link kelio Vuhledar – Kostyantinivka.

📌 Zaporizhia kryptis

Rusai bando atakuoti prie Verbove ir Robotyne, tačiau Ukrainos gynėjai su dronais besiskleidžiančių agresoriaus vienetų šarvuotą techniką daužo dar mūšio rikiuotės formavimo vietose. 😉

📌 Pietų kryptis

Be pakitimų.

*************

Norvegija planuoja Ukrainai perduoti 10 NASAMS priešlėktuvinės gynybos paleidimo įrenginių

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

UKRAINAI REIKIA NE LOZUNGŲ, O GINKLŲ (2024 02 11)

Strateginės aplinkybės

Pasaulio dėmesio centre – naujasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Teigiama, kad jis yra artimesnis Ukrainos prezidentui žmogus, nei buvo Valerijus Zalužnyj, tačiau nėra toks populiarus karių tarpe. Syrskis buvo kritikuojamas už daug gyvybių kainavusią Bachmuto gynybą ir, greičiausiai dėl to, pramintas „generolu 200“ (žuvusiojo kodas).

Galime kritikuoti generolą kiek tinkami, tačiau akivaizdu, kad imtis vadovauti kariuomenei sunkiausiu šaliai metu – reikia nepaprastai didelės valios ir tvirtybės. Pagrindinė Syrskio užduotis – stabilizuoti fronto liniją, papildyti išsekusias karių gretas ir amunicijos atsargas.

Mūsų žiniomis, padėtis dėl šaudmenų stygiaus fronto linijoje – kritinė. Kai kurie priešakiniai daliniai nebeturi pakankamai šovinių gynybai. Tai patvirtino ir CNN. Du metus besikaunantys ukrainiečiai yra pervargę, išsekę. Nors Kijevas neskelbia oficialiai, tačiau JAV pareigūnų teigimu, kare žuvo iki 70 000 ukrainiečių ir beveik dvigubai daugiau yra sužeista.

Teigiama, jog Rusijos gyvosios jėgos ištekliai šiuo metu yra tris kartus didesni nei Ukrainos. Okupantai Ukrainos teritorijoje ir prie šalies sienų yra sutelkę apie 510 000 driskių.

Mobilizacija, įtvirtinimai, kieta gynyba, maksimali žala priešui, patiriant minimalius nuostolius – kito kelio šiuo metu generolas Syrskis neturi.

Šios itin sudėtingos situacijos fone NATO generalinis sekretorius pareiškė, jog NATO turėtų ruoštis ilgalaikei konfrontacijai su Rusija. „NATO nesiekia karo su Rusija, tačiau turime ruoštis konfrontacijai, kuri gali trukti dešimtmečius“, – pareiškė Aljanso galva.

Blogesnės žinutės sugalvoti nebuvo įmanoma. Tokia galingiausio pasaulyje karinio aljanso kalba, numatanti dešimtmečius konfrontacijos su Rusija – balzamas Kremliaus galvažudžiams. Tai reiškia, jog Stoltenbergas pripažįsta, kad Putino režimas egzistuos dešimtmečius, kad niekas jo neįveiks ir kad pasaulio dar ilgus dešimtmečius laukia vargai, teroras ir Rusijos grėsmė.

O tu varge, vargeli… ir kas rašo kalbeles tam aukštam žmogui, sėdėjusiam šiltame banko kabinetukyje. Verčiau tylėtų, kaip pelė po šluota. Galėtų pasakyti, kad NATO yra pasirengęs sunaikinti kokį nors priešą akimirksniu ar kažką panašaus…

Vakarų žiniasklaida ir politikai pradėjo naują „Karovizijos“ konkursą, kuriame lenktyniauja, kas labiau žmones išgąsdins karu.

Informaciją apie galimą NATO ir Rusijos karą paskelbė „Bild“ žurnalistai. Remiantis labai labai labai slapta Bundesvero medžiaga, kuri dalinama (juokaujame) žurnalistams, „Rusijos Federacija 2024 m. pradės rengtis puolimui prieš Aljansą. O karo veiksmai „neišvengiamai“ prasidės 2025 m.“

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip pat pažymėjo, kad NATO valstybės narės turėtų ruoštis galimai Rusijos invazijai.

Kai kurie ekspertai skelbia, jog Europos sostinės slapta ruošiasi Rusijos antžeminiam puolimui prieš NATO šalis dar šią vasarą. Tuo tarpu buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmussenas mano, kad Rusija pralaimėtų tiesioginės Rusijos ir aljanso konfrontacijos atveju.

Nu, žinokit, gal Europoje kažkas kažkam ir ruošiasi, bet tik todėl, kad yra bailiai. Lietuva – drąsi šalis.

Nors ir kiek kvailokas šis kolektyvinis panikos kėlimas dėl tariamo karo su Rusija, kuri pirstelt rimčiau nepajėgi Vakarų kryptimi, vienok tai yra geriau, nei nieko. Taip, ši panika pavėluota du metus ir kalbėti tai, ką akis išvertę politikai kalba šiandien, reikėjo žymiai anksčiau. Tačiau prieš du metus dauguma vakariečių, kaip ir mūsų klerkai, manė: „ai, pakariaus ir nustos, užgrobs, derėsis, gal Putiną kažkas nuvers, gal nukneckins, kariauti juk neapsimoka, kažkaip viskas baigsis“.

Kažkaip. Nemąstantys, turgaus „strategai“ manė, kad viskas baigsis gerai. O nesibaigė. Tęsiasi. Putinas vykdo savo ultimatumą Vakarams, kurį paskelbė prieš invaziją į Ukrainą. Ir tik dabar šiltuose kabinetuose šiknas trynę klerkai pabudo ir pajuto, kad karas realus. Ir nieko nedarant jis ateis į jų namus.

Didžiausia bėda, kad vietoje konsoliduotos bendros veiklos strategijos, kelis kart padidintos ginklų gamybos, jų tiekimo Ukrainai, girdime persigandusių sprendimų priėmėjų kudakavimą lyg lapei patekus į vištidę.

Ukrainai nereikia prognozių, užuojautos, laiminimo, šūkių, lozungų ir pareiškimų.

Ukrainai reikia ginklų.

Reikšmingi postūmiai

Šią naktį teroristinė Rusijos atakavo Ukrainą iš Krymo pusiasalio paleisdama 45 bepiločius orlaivius „Shahed-136/131“. Ukrainos priešlėktuvinių raketinių pajėgų daliniai ir oro gynybos pajėgos sunaikino 40 priešo skraidyklių Kijevo, Vinicos, Žitomiro, Kirovogrado, Nikolajevo, Čerkasų, Odesos ir kitose srityse.

Taip pat pranešama, jog kai kurie bepiločiai lėktuvai į Kijevą atskrido iš vakarų krypties. Oro pavojus sostinėje truko beveik dvi valandas. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino visus bepiločius orlaivius Kijevo prieigose.

Į Juodąją jūrą okupantai išvedė raketų nešėją „Admiral Makarov“. Jame yra paruoštos aštuonios „Kalibr“ tipo sparnuotosios raketos. Ukrainoje padidintas oro pavojaus lygis.

Driskiams fronto linijoje buvo rūgštu. Pastarąją parą Ukrainos kariai likvidavo 930 rusų barbarų.

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo duomenimis Rusijos nuostoliai kare jau siekia 395 200 žmonių.

Trumpai

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas vakar pareiškė, kad skatintų Rusiją daryti „ką tik nori“ bet kuriai NATO šaliai narei, kuri nesilaiko gynybai skiriamų išlaidų gairių. JAV politikos arlekinas pripažino, kad jei bus perrinktas, nesilaikys kolektyvinės gynybos sutarties, kuri yra aljanso pagrindas.

Baltieji rūmai D. Trampo kalbas pavadino „pasibaisėtinomis ir nevaldomomis“ ir paskelbė prezidento J. Baideno pastangas sustiprinti aljansą.

Minia – visur ta pati. Kvaila, buka, tikinti ne darbais, o kliedesiais, besižavinti išoriniu efektu. Ne branduolinė Rusija, o begalinis kvailumas ir tamsa yra didžiausia žmonijos nelaimė.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėjo, kad Izraelio planuojamas puolimas Gazos pasienio mieste Rafoje, kuriame gyvena daugiau kaip 1 mln. pabėgėlių, sukels „humanitarinę katastrofą“. Pasak ministrės, Izraelis turi gintis nuo „Hamas“ teroro, tačiau privalo palengvinti civilių gyventojų kančias.

Aplink Taivaną buvo pastebėti aštuoni Kinijos oro balionai. Spėjama – žvalgybiniai. Tai didžiausias balionų skaičius po praėjusį mėnesį įvykusių Taivano prezidento rinkimų.

„The New York Times“ skelbia, jog jei nebus papildyta priešlėktuvinė gynyba, Ukrainai gynybos sviedinių užteks iki kovo mėnesio. Baiminamasi, kad nesulaukus JAV paramos, fronte gali įvykti „kaskadinis žlugimas“.

Tuo pačiu skelbiama ir apie Rusijos sunkumus. Teigiama, jog driskynui bus pakankamai sudėtinga sukaupti pakankamus pajėgumus, kad galėtų surengti didelį puolimą Rytų Ukrainoje. Manoma, kad Rusijos pajėgos greičiausiai žengs į priekį po truputį, ardydamos ukrainiečių gynybą tam tikruose fronto ruožuose.

Tuo tarpu Ukrainos Rados atstovas Davidas Arahamija pareiškė, kad ES patvirtinus 50 mlrd. eurų programą ketveriems metams, Ukraina visą šį laiką galės gintis nuo okupantų. Kol JAV balsuos, Ukraina galės ištraukti karą savo jėgomis, teigia Arahamija.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Devyni šimtai penkiasdešimt ketvirtoji (spalio 4) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Antra diena iš eilės „nieko neįvyko“ Voronezh srityje. Šį kartą „šaunieji“ rusų oro gynybininkai numušė...

Vidmantas Valiušaitis. Desovietizacijos komisija eskaluoja priešpriešą

Vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas skelbia vienas kitam prieštarujančius teiginius: esą, neįrodyta, „kad K. Škirpa tiesiogiai susijęs...

Prof. dr. Gediminas Navaitis. Akligatviai ar galimybės?

(Kalba pasakyta LR Seimo Ateities komiteto posėdyje) Paprastas sudėtingos užduoties sprendimo būdas nusakomas posakiu „Kolumbo kiaušinis“. Teigiama, kad jis...

Išankstiniame „ArtVilnius‘24“ atidaryme – Šiaurės Europos šalių dvelksmas ir garsūs svečiai

Tarptautinės šiuolaikinės meno mugės „ArtVilnius‘24“ atidarymo išvakarėse, spalio 3 d., įvyko išankstinis ekspozicijos pristatymas. Į renginį susirinko būrys...