Locked N’ Loaded 
Svarbiausi vasario 11–17 d. akcentai
Mūšių dinamika
Ukraina rengė smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Vienas sėkmingesnių tokių smūgių – dronų ataka prieš degalų saugyklą Kursk srityje. Maža to, ukrainiečių karinė žvalgyba surengė dar vieną sėkmingą operaciją Juodojoje jūroje. Jūrinių dronų pagalba atakuotas ir nuskandintas dar vienas agresoriaus pajėgų aprūpinimui Kryme naudotas desantinis laivas. Tai tapo paskutiniu lašu kremliaus kantrybės taurėje – agresoriaus Juodosios jūros laivyno vadas vice admirolas v. sokolov atleistas.
Agresorius kiek sumažino smūgius raketomis, dėl ko krito jų nuostoliai (33 vs 17). Tuo tarpu agresoriaus dronų nuostoliai išaugo ženkliai (84 vs 192). Pastebėtina, kad agresoriaus taikiniais tapo ne tik Ukrainos karinė ir civilinė infrastruktūra gynybos gilumoje, bet ir netoli kontaktinės linijos esantys ukrainiečių kariniai ir civiliniai objektai. Antai raketomis „Iskander“ atakuota ukrainiečių gyvenvietė Selydove (24 km nuo kontaktinės linijos Avdiivka sektoriuje). Rusų propaganda iki šiol skleidžia melagingą informaciją apie neva „iki 1500 poligone nukautų ukrofašistų“. Tačiau jų pačių pateikti „įrodymai“ fiksuoja smūgius į keletą pastatų, kuriuose teoriškai galėtų tilpti ne daugiau nei keliasdešimt žmonių. Vėliau pasirodė informacija, kad neva rusai smogė į „ukrofašistų karinę ligoninę“ (kas pagal tarptautinę teisę vis tiek yra karo nusikaltimas). Paaiškėjo, kad smūgiuota į civilinę ligoninę, yra sužeistų, žuvo keli civiliai, tarp kurių vaikas.
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai toliau ženkliai augo (6450 vs 7230).
Taip pat ženkliai padidėjo agresoriaus šarvuotos technikos netektys (210 vs 323).
Tas pats pasakytina apie agresoriaus artilerijos netektis. Jų nuostoliai ženkliai padidėjo (146 vs 237). Taip pat išaugo rusų oro gynybos (3 vs 
bei orlaivių (1 vs 3) netektys.
Labai intensyvų ir sėkmingą ukrainiečių darbą tiek kontaktinėje linijoje, tiek užnugaryje aptemdė sumenkęs smūgių prie rusų logistinį transportą efektyvumas (199 vs 144).
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Vertinimas
Bendri agresoriaus manevrinių vienetų ir artilerijos nuostoliai ženkliai išaugo. Tikėtina, didžioji dalis jų agresoriui padaryta karščiausiame Avdiivka-Vuhledar sektoriuje. Nepaisant fiksuojamo Ukrainos pajėgų rezultatyvumo, agresoriui pavyko ne tik pasistūmėti, bet ir užimti Avdiivka miestą. Apie to pasekmes rašėme čia
https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/413959204356729 . Didelių rusų nuostolių ir jų sėkmės mūšio lauke sąryšį galima būtų aiškinti taip:
Pralaužę Ukrainos pajėgų gynybą Avdiivka mieste, rusų grupuotės vadovybė siekė maksimaliai operatyviai išvystyti sėkmę. Todėl jų ir taip aukšta nuostolių tolerancija pasiekė maksimalias aukštumas;
Nors efektyviai naikindami puolančių manevrinius vienetus bei paramos ugnimi sistemas, ukrainiečiai taip pat patyrė ženklių nuostolių, nesugebėjo minimizuoti ar panaikinti rusų taktinių pranašumų šiaurinėse miesto prieigose bei Opytne – „Caro medžioklė“ ruožuose, vėlavo atitraukinėti sudėtingoje padėtyje likusius savo vienetus (objekto „Zenit“ gynyba).
Siekdami maksimaliai išvystyti sėkmę, puolančiųjų vienetai vietoje dažnai pameta galvą ir linkę labiau rizikuoti, dėl ko išaugo jų manevrinių vienetų nuostoliai. Geriausias to pavyzdys – net trys rusų orlaivių netektys per vieną dieną;
Į sektorių ukrainiečių permesti pailsėję ir motyvuoti vienetai (3-ioji šturmo brigada šiauriniame flange, GUR SOP ir kitų vienetų saugos patruliai Lastochkine) prisidėjo prie progų naikinti oponentą sėkmingo išnaudojimo.
Nors Ukrainos pajėgos išgyvena artilerinių šaudmenų „badą“, tačiau jų rezultatyvumas agresoriaus artimajame užnugaryje buvo labai aukštas. To tikėtinos priežastys:
Artilerijos resursų ir pastangų koncentracija, siekiant paremti iš Avdiivka atsitraukiančius vienetus, o pajėgas kontaktinėje linijoje daugiausia rėmė dronai bei minosvaidžiai;
Agresorius bandė kuo efektyviau paremti savo manevrinius vienetus kontaktinėje linijoje, todėl neretai maskuotės sąskaita pritraukinėjo artilerines sistemas arčiau kontaktinės linijos. Dėl to ukrainiečiams buvo lengviau jas identifikuoti ir naikinti;
Kad dėl šaudmenų stygiaus Ukrainos pajėgos buvo priverstos prioriteto tvarka rinktis taikinius užnugaryje rodo sumenkę agresoriaus logistinio transporto nuostoliai. Žinoma, tokį pokytį diktuoja ir pati mūšio aplinka – puolančiajam vystant sėkmę, gynėjai natūraliai savo pastangas koncentruos naikinant kovinę puolančiųjų jėgą. Tačiau nepaisant to agresoriaus nuostoliai logistinio transporto srityje nesumažėjo kardinaliai, tačiau antroje savaitės pusėje sistemiškai mažėjo, kol vasario 17 d. pasiekė seniai neregėtas žemumas (sunaikinti tik 2 automobiliai).
„Neklauskite Ukrainos, kada šis karas baigsis. Klauskite savęs – kodėl putinas vis dar tęsia šį karą“. Ši Ukrainos prezidento V. Zelenskio frazė geriausiai iliustruoja situacija geopolitinėje erdvėje.
Taip, Vakarai toliau remia Ukrainą – pasirašyti susitarimai su Vokietija, Prancūzija. JAV pakartojo savo ryžtą remti Ukrainą. Tačiau ryžto ir žodžių nepakanka – reikia veiksmų, kurių JAV politiniame elite toliau nėra. Nors Senatas galų gale priėmė sprendimą dėl 60 mlrd. JAV dolerių skyrimo Ukrainai, tačiau Atstovų Rūmai išėjo 2 savaičių atostogų taip ir nepriėmę galutinio sprendimo. Derybų dinamika nerodo, kad net ir po atostogų respublikonų daugumą turintys Atstovų Rūmai noriai priims šį įstatymo projektą.
Pentagono teigimu, rusija kariaudama išeikvojo 211 mlrd. JAV dolerių. Kadangi rusijos pramonė yra perorientuota į karinę produkciją, ekonomistai jau svarsto, kaip ir kada tokiu modeliu kuriama rusijos ekonomika grius. Tačiau tokias kalbas girdime jau du metus – krauju plūstančiai Ukrainai nuo to nelengviau.
Jau dabar iš galinės sėdynės už virvelių respublikonus tampantis ir Ukrainos gynybai pagalius į ratus kišantis Donaldas Trumpas pasirengęs eiti toliau. Kalba apie tai, jog nemano, jog Amerika negintų NATO šalių, kurios nėra pasiekusios 2 proc. išlaidų gynybai ribos. Tokie žodžiai sulaukė visuotinio pasmerkimo NATO, tačiau jei šis veikėjas grįš į Baltuosius rūmus, laukia neliūdni laikai.***************
Po rusų karo nusikaltėlių raketų smūgio į Kramatorską ir Slovjanską, gelbėtojai ieško nukentėjusių civilių nuolaužose
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
PER DIENĄ DRISKYNAS NETEKO ORLAIVIŲ DAUGIAU NEI UŽ 100 MLN. JAV DOLERIŲ (2024 02 18)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi perspėjo Vakarus, kad jie padarytų istorinę klaidą, jei siekdami sumažinti riziką siektų atsiskirti nuo Kinijos. „Kas bandytų atsiskirti vardan rizikos mažinimo, padarytų istorinę klaidą“, – sakė Wangas šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje sakytoje kalboje. Jo komentarai buvo išsakyti atsižvelgiant į pastarųjų metų Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos raginimus mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos.
Penktadienį konferencijoje vykusiame susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Kinijos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad „dekinizacija“ ir siekis „atsiskirti nuo Kinijos“ tik atsigręš prieš pačias JAV“.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija išdėstė planus, kaip sustiprinti Europos Sąjungos ekonominį saugumą atidžiau tikrinant užsienio investicijas ir labiau koordinuojant technologijų eksporto ir nutekėjimo į tokias varžoves kaip Kinija kontrolę, o tai sukėlė Kinijos prekybos rūmų reakciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos.
Taip, Pekinas itin jautriai reaguoja į bet kokius bandymus Vakaruose nusimesti milijonus kiniškų čiuptuvų, apraizgiusių ES ir NATO valstybes. Būtent ekonominiai svertai, ekonominės sankcijos ir skaičių kalba yra labiausiai paveiki derantis su kompartijos begemotais, valdančiais beveik pusantro milijardo žmonių ir siekiančiais prekybos ir technologijų priemonėmis iki 2049 metų nukariauti ir valdyti visą pasaulį.
Nežinia, ar tokia skaičių kalba vakar susitikęs su savo kolega iš Kinijos kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Jis sakė, kad su Wangu Yi aptarė beveik dvejus metus trunkančio Kijevo karo su Rusija taikos perspektyvas ir bandė stiprinti santykius su Pekinu.
„Susitikau su savo Kinijos kolega Wangu Yi aptarti dvišalių santykių, prekybos ir būtinybės atkurti tvarią ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – rašė D. Kuleba tinklalapyje apie jų pokalbius Miuncheno saugumo konferencijoje.
Kuleba informavo, kad aptarė Ukrainos planus surengti pasaulinį aukščiausiojo lygio taikos susitikimą Šveicarijoje. Pasak jo, abu vyrai „sutarė, kad reikia palaikyti Ukrainos ir Kinijos ryšius visais lygmenimis ir tęsti mūsų dialogą“.
Sunku tęsti dialogą su drakonu, kurio šypsenos makštyse tviska aštraus peilio ašmenys. Bet reikia. Ir nors mums sunku įsivaizduoti, kokie sprendimai gali būti rasti, turint galvoje Pekino siekį per karą Ukrainoje silpninti Vakarus ir pačią Rusiją, taikantis į Sibiro turtus, tačiau jei fizinėje plotmėje karo baigties raktas glūdi Krymo išlaisvinime, tai diplomatinėje erdvėje gravitacijos centras, be jokios abejonės, yra Kinija.
Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kuris yra pagrindinis kandidatas į būsimus NATO generalinius sekretorius, šeštadienį pareiškė, kad Europa turėtų nustoti verkšlenti dėl Donaldo Trampo ir sutelkti dėmesį į tai, kaip ji galėtų pati padėti Ukrainai.
„Turėtume nustoti dejuoti, niurzgėti ir verkšlenti dėl D. Trampo, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė M. Rutte. Jis pridūrė: „Tai priklauso nuo amerikiečių. Aš nesu amerikietis, negaliu balsuoti JAV. Turime dirbti su tuo, kas yra ant parketo.“
Jis taip pat teigė, kad Europa bet kuriuo atveju turėtų skirti daugiau lėšų gynybai ir didinti šaudmenų gamybą, o ne vien dėl to, kad Trumpas gali sugrįžti, be to, jo manymu, Europa turi didinti paramą Ukrainai, nes tai atitinka jos interesus.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šias pareigas eina nuo 2014 m. ir turėtų atsistatydinti 2024 m. spalio mėnesį.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad Čekija „rado“ 500 000 vienetų 155 mm ir dar 300 000 vienetų 122 mm artilerijos sviedinių (sviediniai rasti keliose skirtingose šalyse), kurie per kelias savaites gali būti pristatyti Ukrainai.
Kas ieško, tas randa. Dabar reikia juos kuo skubiausiai pristatyti į frontą.
Ukrainos pajėgos šeštadienį danguje virš Rytų Ukrainos numušė du Rusijos naikintuvus bombonešius Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35, pranešė šalies karinių oro pajėgų vadas. „2024 m. vasario 17 d. rytą rytiniame (sektoriuje) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų daliniai vienu metu sunaikino tris priešo orlaivius – du naikintuvus-bombonešius Su-34 ir vieną naikintuvą Su-35“, – „Telegram“ parašė Mykola Oleščukas. Taip Maskva per dieną prarado karo lėktuvų, kurių bendra vertė viršija 100 mln. dolerių.
Puikūs rezultatai! Sveikiname.
Danija nusprendė perduoti Ukrainai visą savo turimą artileriją. Šalies ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakydama kalbą per 7-osios saugumo konferencijos Miunchene pietus taip pat paragino kitas Europos šalis perduoti Ukrainai savo priešlėktuvinės gynybos įrangą ir šaudmenis, nes šiuo metu jai jų labiau reikia.
Pasak Danijos premjerės, Europos lyderiai dažnai kalba apie ginkluotės gamybos problemas, nurodydami jas kaip priežastį nedidinti pagalbos Ukrainai tiekimo. „Tačiau Ukraina dabar mūsų prašo šaudmenų ir artilerijos. Mes, Danija, nusprendėme duoti Ukrainai visą savo artileriją. Taigi, atleiskite, draugai, Europa turi karinės įrangos, tai nėra tik gamybos klausimas. Turime ginklų, amunicijos, oro gynybos sistemų, kurių dar nenaudojame. Jie turėtų būti perduoti Ukrainai“, – pabrėžė išmintinga Danijos lyderė.
Lenkiame žilas galvas. Jau antri metai raginame ir Lietuvą perduoti visas turimas artilerijos sistemas, o iš bendro ES fondo už jas gautus pinigus tuoj pat vėl investuoti į naujos ginkluotės įsigijimą. Mes turime šiek tiek laiko, Ukraina gi – ne. Visus argumentus, kad ir mums reikia, atmetame – kol Rusija užstrigusi Ukrainoje, antro fronto Baltijos šalyse ji neturi kuo ir kaip atidaryti, o prieš hibridines atakas artilerija yra beprasmė. Bet jei Rusija pralauš ukrainiečių gynybą, ji tikrai ateis ir pas mus, su visais gelžgaliais ir dvokiančia, išpuvusiais dantimis trogloditų orda.
Ukraina neabejotinai grąžins Avdijivką Donecko regionui, teigia Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Miuncheno konferencijos kuluaruose, komentuodamas interviu laikraščiui „Inter“ V. Zelenskis pažymėjo, kad kalbėjosi su JAV prezidentu Džo Baidenu. Pasak jo, Amerikos vadovas pripažįsta, kad Ukrainos karių išvedimas iš Avdijivkos yra silpnėjančios pagalbos Ukrainai ginklais rezultatas.
„Mes norime išsaugoti mūsų vaikinų gyvybes. Džiaugiuosi, kad karinė vadovybė priėmė tokį teisingą subalansuotą sprendimą. (…) Mes viską atgausime. Nieko neduosime šiems žudikams, esu tuo tikras“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusų okupantai raketomis apšaudė Kramatorską ir Slovjanską. Dėl karo nusikaltėlių veiksmų, mažiausiai du civiliai žmonės buvo nužudyti.
↞ Trumpai ↠
Šeštadienį Teisingumo departamentas pranešė, kad JAV perduos konfiskuotas Rusijos lėšas Estijai, kad jos būtų panaudotos Ukrainai paremti. Beveik 500 000 JAV dolerių suma buvo gauta iš „neteisėto pirkimų tinklo, kuriuo buvo bandoma į Rusiją importuoti labai tikslias JAV kilmės stakles, naudojamas gynybos ir branduolinio ginklo platinimo sektoriuose“, teigiama Teisingumo departamento pranešime spaudai.
Tai pirmas kartas, kai JAV perveda lėšas užsienio sąjungininkei. Lėšos pervedamos į Estiją, nes dabartinės valdžios institucijos neleidžia jų tiesiogiai pervesti Ukrainai. Pasak generalinio prokuroro pavaduotojos Lisos Monako, lėšos bus panaudotos projektui, kuriuo siekiama supaprastinti Ukrainos elektros perdavimo ir paskirstymo sistemų žalos vertinimą.
Šeštadienį Kroatijos sostinėje tūkstančiai žmonių mitingavo, kaltindami valdančiąją centro dešiniųjų partiją korupcija ir reikalaudami kuo greičiau surengti šių metų parlamento rinkimus. Susirinkimą Zagrebe organizavo 11 centro ir kairiųjų opozicinių partijų, didėjant politinei įtampai Europos Sąjungos šalyje narėje.
Kroatijoje 2024 m. vyks parlamento ir prezidento rinkimai, o birželio pradžioje – Europos Parlamento rinkimai. Vidaus balsavimų datos dar nenustatytos. Opozicinės partijos nori, kad balsavimas dėl parlamento būtų surengtas nedelsiant.
Kažkuo labai primena Lietuvą. Na, gal tik mums taip atrodo.
Kremliaus Trojos arklys Viktoras Orbanas, šeštadienį sakydamas metinę kalbą apie šalies padėtį – pirmąjį viešą pranešimą po to, kai prieš savaitę atsistatydino jo sąjungininkė Vengrijos prezidentė, stengėsi sušvelninti politinį prezidentės malonės skandalo poveikį.
Vengriją apėmė platus visuomenės pasipiktinimas dėl prezidentės malonės, kurią ji suteikė nuteistajam vaikų seksualinio išnaudojimo byloje.
Afganistano moterys jaučiasi nesaugiai išeidamos iš namų vienos dėl Talibano įsakymų ir priverstinių kampanijų, susijusių su drabužiais ir vyriškos lyties globėjais, teigiama JT misijos Afganistane ataskaitoje. Talibanas, perėmęs šalies kontrolę 2021 m. paskutinėmis JAV ir NATO pasitraukimo iš šalies savaitėmis, uždraudė moterims dalyvauti daugelyje viešojo gyvenimo sričių ir neleidžia mergaitėms eiti į mokyklą po šeštos klasės – tai dalis griežtų priemonių, kurias jis įvedė nepaisant pradinių pažadų, kad valdys nuosaikiau.
Talibanas taip pat riboja moterų galimybes dirbti, keliauti ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jei jos yra nesusituokusios arba neturi vyriškos lyties globėjo, ir areštuoja tas, kurios nesilaiko Talibano aiškinimo dėl hidžabo (islamiško galvos apdangalo).
wdo1g1