Karas Ukrainoje. Septyni šimtai dvidešimt pirmoji (vasario 14) diena

Autoritetingas think-tank’as IISS teigia, jog rusija turi arba gebės pasigaminti ginkluotės ir šarvuotos technikos dar 2-3 metams aktyvių karinių veiksmų Ukrainoje: https://www.iiss.org/…/equipment-losses-in-russias-war…/.

Avdiivka – Vuhledar. Žvelgiant į žemėlapį atrodo, kad dabar yra pats metas atitraukinėti pajėgas iš Avdiivka miesto bei lyginti kontaktinę liniją Mariinka – Vuhledar sektoriuje.

Šiaurinis flangas. Okupantai dar kažkiek išplėtė savo pozicijas šiaurinėje miesto dalyje ir pasiekė Industryalnyi prospektą. Ukrainiečiams aprūpinti miesto gynėjus atsargomis teliko vienas didesnis tiekimo kelias ir keli mažesni lauko keliukai, tačiau ir jie yra apšaudomi kryžmine rusų artilerijos ir minosvaidžių ugnimi. Beje, vyraujant šiltesniems ir lietingiems orams, įvairūs lauko keliukai yra sunkiai pravažiuojami.

Zaporizhia kryptis

Tikėtina, rusai numušė ukrainiečių sraigtasparnį Mi-8. Agresoriaus telegram kanaluose ginčijamasi, kuom tai buvo atlikta, ar įprastu būdu, t.y. naudojant MANPADS, ar su PTRK. Tai, kad su prieštankiniu kompleksu yra įmanoma numušti sraigtą, jau įrodė ukrainiečiai dar praėjusiais metais.

Ukrainiečiams pavyko šiek tiek pasigerinti savo taktinę situaciją prie Krynki. Taip pat, Ukrainos pajėgos įvykdė smūgį Kryme, buvo atakuotas Saki oro uostas. O apie rusų geldos nuskandinimą prie Krymo krantų, jau rašėme dieną:

https://www.facebook.com/Parakomanai/videos/1179831013440553/.

****************

Sunaikintas rusų tankas Sviatohirske, Ukrainoje, 2023 m. balandžio 22 d. (Scott Peterson/Getty Images)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

IR DAR VIENAS DRISKIŲ LAIVAS JUODOSIOS JŪROS DUGNE (2024 02 14)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Vakar Estijos užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė ataskaitą, kurioje teigia, kad Rusija ruošiasi galimam ginkluotam konfliktui su Vakarų šalimis per artimiausią dešimtmetį.

„Kremliaus mąstysenoje jie ne tik kovoja su ukrainiečiais, bet jų pasirinktas kelias apima ilgalaikę konfrontaciją su visais „kolektyviniais Vakarais“, – sakė Estijos slaptosios tarnybos vadovas Kaupo Rosinas.

Nors Rusijos karinio puolimo tikimybė šiais metais yra nedidelė, Rosino nuomone, būsimas Europos ir Estijos sienų saugumas priklauso nuo Ukrainos gebėjimo su sąjungininkų parama atgrasyti Rusijos agresiją.

Kaip ir visiškai nieko naujo po sena saule. Eilinės kalbos apie galimą karą iki 2035-ųjų, Rusijos tikslą Ukrainoje – Vakarų silpninimą. Visa tai, kaip jūs, mielieji, gerai žinoti, mes kalbame jau antri metai.

Be to, ataskaitoje pažymima, kad Rusijoje smarkiai išaugo karinė gamyba, įskaitant artileriją ir šarvuotąją techniką, o tai, savaime suprantama, didina Maskvos galimybes tęsti karą. Estijos žvalgyba sako, kad šis augimas gali pralenkti Ukrainos gamybą, jei Vakarai neintensyvins artilerijos gamybos ir tiekimo.

Tuo tarpu Tarptautinio strateginių studijų instituto duomenimis, Rusija galėtų išlaikyti dabartinį kariavimo Ukrainoje lygį dar iki trejų metų, palaikoma spartesnės ginklų gamybos. Šis teiginys remiasi visiškai neaišku kuo, nes jei Ukraina artimiausiu metu negaus Vakarų paramos ginkluote ir finansais, trijų metų laikotarpis, per kurį ji turėtų atsilaikyti, atrodys kaip tolimas sapnas.

Estijos žvalgyba taip pat pažymi svarbų pokytį Rusijos kariuomenėje: Leningrado ir Maskvos karinių apygardų, esą nukreiptų prieš NATO narę Suomiją, suformavimą. Estų teigimu, Rusija planuoja iki 2026 m. išplėsti savo kariuomenę nuo 1,15 mln. iki 1,5 mln. karių, ruošdamasi galimam konfliktui su NATO.

Šis gyvosios jėgos didinimas, pasak Talino, pabrėžia būtinybę NATO ir sąjungininkų pajėgoms gerokai išplėsti savo gynybinius pajėgumus. „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris anksčiau įspėjo, kad Europai gali prireikti dešimties metų, kad visiškai papildytų savo amunicijos atsargas.

Mums regisi, visame šitame svarstyme yra daromos kelios mažai adekvačios prielaidos. Pirma, kažkodėl manoma, kad Rusija kaups pajėgumus karui su NATO ir nieko nedarys dešimt metų leisdama NATO narėms taip pat užsukti savo gynybos pramonę bei pasiruošti galimai konfrontacijai. Tai yra visiškai nelogiška.

Sun Tzu „Karo mene“ prieš du su puse tūkstančio metų sako, kad reikia smogti priešui tada ir ten, kur jis mažiausiai tikisi, o ne ten ir tada, kur jis tavęs laukia. Antra, milijonas ar pusantro milijono driskių mažai ką keičia, jei turimi galvoje visi Aljanso pajėgumai. Apskritai, pasikartosime, Kremliaus tikslas yra suardyti Aljansą, pažeisti Vakarų vienybę kuo greičiau, darant tą asimetrinėmis priemonėmis ir neduodant pagrindo aktyvuoti 5-ąjį straipsnį. Trečia, Putinas ir visa jo šutvė sensta, įskaitant Kremliaus kurstytojus Pekine. Visi tie vladykos ir vyrbegemotai neturi prabangos laukti, nes per tą dešimtmetį iš tiesų gali pakratyti kanopas.

Vadinasi, jie veiks ne taip, kaip Ukrainoje, iš kurios jie jau pasimokė. Artimiausiu metu blogio ašies tikslas yra užvelti Vakarus jų pačių begaliniame susirūpinime dėl savęs, dar labiau sumažinant paramą Ukrainai. Kremliaus-Pekino-Teherano artimiausio pusmečio užduotis ant silpnos ugnies virti puode vakarietišką varlę taip, kad ji nesuprastų, kas vyksta, ir išvirtų nespėjusi iš to puodo iššokti.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Rusija Ukrainoje prarado daugiau tankų, nei jų turėjo veikiančių, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. Per pastaruosius metus driskiai Ukrainoje neteko maždaug 1 120 tankų, vakar pranešė Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) generalinis direktorius Bastianas Giegerichas. Jis pridūrė, kad per pastaruosius 12 mėnesių Maskva taip pat neteko maždaug 2 000 šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų.

„Tankų nuostoliai nuo plataus masto invazijos pradžios dabar greičiausiai viršija 3 000“, – sakė G. Giegerichas. „Žvelgiant iš perspektyvos, Rusijos tankų nuostoliai (skaičius) mūšio lauke yra didesni nei 2022 m., kai ji pradėjo puolimą.“

Analitinis centras teigia, kad Rusija šiuo metu turi maždaug 1 750 veikiančių įvairių modelių tankų – nuo dabar jau pasenusių T-55 iki modernių T-90. Dar keli tūkstančiai jų laikomi sandėliuose ir laukia, kol bus sunaikinti Ukrainoje.

Pranešama, kad Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos jūrų dronai „Magura – V5“ smogė Rusijos dideliam desantiniam laivui „Cezaris Kunikovas“. Nepatvirtintais duomenimis, driskių gelda nuskendo Juodosios jūros vandenyse netoli Krymo.

Dronai – baisus ginklas. Pigus, efektyvus, naikinantis strateginius bombonešius, naujausius tankus ir jūroje plaukiojančius ar uoste stovinčius laivus.

Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas pereina į naują etapą. Ukraina pereina prie savo ginklų gamybos, tačiau gynybos pramonės pajėgumų vis dar nepakanka.

Naktį teroristinė Rusija surengė kelias raketų atakas prieš Selydovos miestą Ukrainos rytinėje Donecko srityje. Per jas žuvo trys žmonės, keliolika buvo sužeista, apgadinta ligoninė ir keli butai, pranešė Ukrainos pareigūnai.

„Žuvo trys civiliai gyventojai (vienas iš jų – vaikas)“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos spaudos tarnyba.

↞ Trumpai ↠

Jungtinės Tautos antradienį perspėjo dėl Izraelio antžeminės invazijos į Gazos ruožo Rafos teritoriją, sakydamos, kad puolimas gali „sukelti skerdynes“ pietiniame palestiniečių anklavo regione, kuriame prieglobstį randa daugiau kaip 1 mln. žmonių.

Izraelis savo ruožtu teigia, kad nori iš Rafos slėptuvių išvalyti „Hamas“ teroristus ir išlaisvinti ten laikomus Izraelio įkaitus, taip pat planuoja evakuoti įstrigusius palestiniečių civilius gyventojus.

Antradienį pagrindinis Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais agentūrai „Reuters“ sakė, kad jei buvęs prezidentas grįš į valdžią, jis sieks pokyčių NATO, dėl kurių kai kurios valstybės narės gali netekti apsaugos nuo išorės puolimo.

Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Keithas Kelloggas interviu sakė, kad jei kuri nors 31 šalies aljanso narė nesugebėtų gynybai skirti bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kaip sutarta, jis pritartų, kad būtų panaikinta tos šalies apsauga pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį.

Tai štai iš kur Donaldas Trampas traukia tokius „blizgačius“ pareiškimus!

Karo nusikaltėlių valdoma Rusija vakar įspėjo Vakarus, kad Maskva bus „labai griežta“, jei Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga areštuos šimtus milijardų dolerių vertės Rusijos turto.

„Tai yra vagystė: Tai pasisavinimas to, kas tau nepriklauso“, – sakė Rusijos užsienio teroro reikalų ministerijos gegutė Marija Zacharova. Ji sakė, kad Maskvos atsakas bus „labai griežtas“, nes Rusija mano, kad iš esmės turi reikalų su vagimis.

„Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalis tai kvalifikavo kaip vagystę, bus elgiamasi (kaip) su vagimis“, – sakė M. Zacharova. „Ne kaip su politiniais manipuliatoriais, ne kaip su apsimetėliais technologais, o kaip į vagimis“.

Labai baisu. Vagis, plėšikas, prievartautojas ir žudikas kažkodėl nėra patenkintas tuo, kaip su juo elgiasi.

⥁ Lietuvoje ⥀

Aktyvėja driskių žvalgybų – SVR ir GRU – valdomas gaivalas. Kibernetiniai išpuoliai ne tiek pavojingi savo pažeidimais, kiek tuo, kokias žinutes jie siunčia. Tiems, kas jas moka skaityti.

Įsilaužta į strateginės įmonės „Igničio“ mobiliąją aplikaciją, nutekinti duomenys, prašyta 50 tūkstančių eurų išpirkos (gerai, kad nesumokėjo).

Kai kurių valstybės pareigūnų vertinimu „vaikai“ taip pat įgijo prieigą prie kariuomenės personalo sistemos.

„Vaikai“ ir „chuliganai“ teplioja ir niekina valstybingumo simbolius, laisvės kovų vadų paminklus, oranžiniais trikampiais žymi pastatų sienas.

Manytume, kad mūsų saugumo tarnyboms, o ypač, joms užduotis ir finansavimą skiriantiems politikams bei sprendimų priėmėjams jau pats laikas būtų susirūpinti. Būtų puiku, jei susirūpinti pavyktų kiek kitaip, nei yra įprasta „rūpintis“ Jungtinėse Tautose.

Kitu atveju, „vaikai“ ir „chuliganai“ gali taip įsiūbuoti valstybės laivą, kad ūkininkų streikas Vilniuje tebus geidžiama rožinio sapno traktorių paroda Gedimino prospekte.