Locked N’ Loaded 
Pateikiame svarbiausius kovo 3–9 d. akcentus.
Mūšių dinamika.
Ši savaitė ir vėl buvo derlinga, smūgiuojant agresoriaus gynybos gilumoje. Ukrainos pajėgos surengė vieną didžiausių atakų su dronais, buvo smūgiuojama kariniams objektams Volgograd, Rostov prie Dono ir Taganrog miestuose. Be to, jūriniais dronais buvo nuskandintas dar vienas rusų patrulinis laivas, saugojęs Krymo tiltą. Taip pat smūgiuota ir šiam okupantų strateginiam objektui. Kaip minėjome, tai gali būti tam tikras ukrainiečių pasiruošimas, rengiantis rimtesnėms atakoms prieš Krymo tiltą. Negana visko išvardinto, buvo smūgiuota ir kariniams objektams esantiems Sankt Peterburg bei Cherepovec. Fiksuojama tendencija, kad ukrainiečiai vis dažniau atakuoja su dronų spiečiais, o šie smūgiai tampa ne trikdomojo pobūdžio, o duoda konkretų karinį efektą.
Atakuodamas Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą, agresorius gerokai suintensyvino smūgius dronais. Tai atsispindi nuostolių dinamikoje lyginant su praeita savaite (162 vs 239). Rusai nuo antradienio, kasdien Shahed‘ais vykdė didelio masto atakas. Nors didžioji dalis jų buvo numušta, tačiau visgi civilių aukų neišvengta, taip pat varginta ir Ukrainos pajėgų oro gynyba. Nors rusų raketų nuostoliai dar labiau sumenko (8 vs 4), tačiau tai nerodo, kad jos nebedaro įtakos situacijai kare. Kaip esame minėję, rusai pakeitė taktiką ir vietoje brangiai kainuojančių masinių raketų smūgių, šiuo metu raketomis siekia sunaikinti konkrečius taikinius, o dronai pridengia tokius savo veiksmus (apkrauna ukrainiečių oro gynybą). Tokia taktika duoda rezultatų – rusams pavyko sunaikinti pirmąją M142 HIMARS bei tikėtina, pirmąją Patriot priešraketinės gynybos sistemą. Labai tikėtina, ukrainiečiai reaguos į šias nesėkmes, keisdami savo standartines veiklos procedūras.
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai šiek tiek išaugo (6980 vs 7260). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje nuo antros savaitės pusės kiek nukrito, tačiau išliko stabiliai aukšti.
Okupantų šarvuotos technikos netektys taip pat nežymiai išaugo ir toliau likdamos aukštame lygmenyje (296 vs 302). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje piką pasiekė savaitės viduryje, o po to ši dinamika bangavo.
Tuo tarpu agresoriaus artilerijos nuostoliai gerokai išaugo, taip grįždami į prieš dvi savaites buvusias aukštumas (211 vs 290). Žvelgiant į savaitės dinamiką, rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai buvo stabiliai aukšti beveik visą savaitę (išskyrus pirmadienį ir ketvirtadienį).
Rusų oro gynybos sistemų netektys taip pat išaugo (10 vs 13). Vertinant bendrai visą savaitę, matome, kad ir šioje grafoje nuostolių dinamika išliko banguojanti.
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys ir toliau auga, pasiekė seniai matytas aukštumas (321 vs 420). Apžvelgiant savaitės dinamiką, agresoriaus nuostoliai šioje grafoje sistemiškai augo.
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Vertinimas.
Panašu, Ukraina paspartino dronų gamybą bei ėmė šią ginklų rūšį intensyviau naudoti operacijų metu. Galima daryti prielaidą, kad ukrainiečių dronų operacijos natūraliai yra nutaikytos trimis kryptimis:
Šiaurė (pasienio regionai, Sankt Peterburg, Maskva ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą politiniam agresoriaus centrui bei naikinti karinę ir karinės pramonės infrastruktūrą;
Rytai (Rostov prie Dono, Volgograd ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą agresoriaus pagrindinei karinei vadavietei, naikinti karinę infrastruktūrą bei logistiką;
Pietūs (Krymas) – naikinti agresoriaus logistiką bei karinę infrastruktūrą, eliminuoti rusijos Juodosios jūros laivyną, didinti reputacinę žalą agresoriui.
Per šią savaitę bendri agresoriaus nuostoliai augo beveik visur. Žvelgiant per visus parametrus galima teigti, jog rusų netekčių dinamika buvo nežymiai banguojanti, tačiau sumažėjimai nebuvo kritiškai žemi, ir neįtakojo labai aukštų netekčių. Tikėtina, kad tai susiję su intensyviau pradėtu organizuoti Ukrainos pajėgų aprūpinimu ir pajėgų rotacija.
Efektyvesnį ir intensyvesnį ukrainiečių darbą naikinant agresoriaus manevrinius vienetus fiksavome jau prieš tris savaites. Pradžioje tai galima buvo sieti su labai intensyviomis agresoriaus atakomis Avdiivka ir Bakhmut sektoriuose bei atsinaujinusiu okupantų puolimu Robotyne pleište. Tačiau:
Jau kuris laikas Bakhmut sektoriuje agresoriaus operacijų intensyvumas nėra didelis;
Avdiivka sektoriuje ukrainiečiams pavyko stabilizuoti padėtį šiauriniame flange, jie pereidinėja į kontratakas, nors pietiniame flange situacija ir toliau išlieka labai sudėtinga;
Robotyne pleište ir Kremina sektoriuje mūšiai vis dažniau įgauna pozicinį pobūdį;
Svatove sektoriuje susidūrimai sumenko iki minimumo.
Tad lyginant su padėtimi prieš dvi savaites galima teigti, jog bendras agresoriaus operacijų intensyvumas yra sumenkęs. Tačiau kaip matome, jo manevrinių vienetų nuostoliai ir toliau auga. Galima daryti prielaidą, kad ukrainiečiai geba ne tik atmušinėti rusų atakas, bet patys ieškoti taikinių bei juos naikinti ugnimi ir manevru.
Sistemiškai augantys rusų nuostoliai artimoje gynybos gilumoje rodo, kad Ukrainos pajėgos atrado resursų ne tik snukiadaužiams kontaktinėje linijoje, bet ir nuosekliam darbui prieš rusų artileriją, oro gynybos sistemas bei logistinį transportą. Šiose kategorijose rusų nuostoliai augo, o automobilių grafoje pasiekė seniai regėtas aukštumas.
Šią savaitę nefiksuoti rusų aviacijos nuostoliai galimai yra susiję su:
Sėkmingomis rusų operacijomis naikinant Ukrainos pajėgų oro gynybą tuose ruožuose, kur prieš tai fiksuoti didžiausi rusų orlaivių nuostoliai (Donetsk kryptis);
Atsargesniais rusų aviacijos veiksmais remiant savo manevrinius vienetus kontaktinėje linijoje.
Nors agresorius turi ryžto, resursų, vienetų esančių rezerve bei išlaiko iniciatyvą arba bent jau neleidžia jos susigrąžinti ukrainiečiams, bet yra ir kas nuteikia optimistiškai. Efektyvesnio ir intensyvesnio Ukrainos gynėjų darbo kontaktinėje linijoje bei artimajame užnugaryje tendencijos rodo Ukrainos pajėgų gebėjimą didinti (arba išlaikyti aukštus) rusų nuostolius. Galima nedrąsiai pagalvoti apie tai, kad ukrainiečiai eina link to, kad numuštų bendrą rusų puolimo potencialą. Tačiau situacija labai trapi, viskas gali pasikeisti, jei rusams pavyks suintensyvinti savo veiksmus karščiausiuose ruožuose (Avdiivka, Bakhmut), bei sukurti naujus įtampos židinius (Syversk, Kupjansk).
Geopolitiniame fronte ir toliau neliūdna:
JAV prezidento J. Biden metinį pranešimą galima vadinti istoriniu. Štai turbūt esminė jo citata: „My message to President Putin is simple. We will not walk away. We will not bow down. I will not bow down“. Politinės kovos su D. Trump ir respublikonais kontekste, prezidentas Ukrainos klausimą iškėlė labai aukštai. Tačiau „ant žemės“ JAV veiksmai ir toliau stringa – prieš beveik dvi savaites viešumoje pasirodęs Pentagono noras skirti bent 4 mlrd. JAV dolerių kol kas dar ne tapo kūnu.
Matydamos galios ir sprendimų vakuumą, paramą Ukrainai intensyvina kitos valstybės:
Prancūzijos prezidento E. Macron išsakytas teiginys apie diskusijas dėl NATO pajėgų siuntimo į Ukrainą toliau gyvena savo gyvenimą. Žinoma, valstybių vadovai (įskaitant JAV) pažymi, kad savo pajėgų į Ukrainą nesiųs, tačiau ši pasėta sėkla yra politinio diskurso dalis. Kuo jau dabar yra gerai šios diskusijos, kad diplomatiniuose užkulisiuose bei tarp rusų žvalgybos pareigūnų, tai kelia papildomą nerimą.
Čekijos prezidentas P. Pavel pranešė, jog jo suburta artilerijos šaudmenų koalicija duos pirmą rezultatą – keli šimtai tūkstančių šaudmenų iš 800 000 sviedinių turėtų pasiekti Ukrainą (o gal jau ir pasiekė?).
Prie Latvijos vadovaujamos dronų koalicijos jungiasi Kanada.
Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas V. Zaluzhny paskirtas naujuoju Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Tokiu būdu įtampa tarp V. Zelenskyi administracijos ir V. Zaluzhnyi atslūgo. Svarbu pažymėti, kad nuo pat praeitų metų vasaros Ukrainos ambasada JK neturėjo pastovaus ambasadoriaus. Iki tol šias pareigas ėjęs V. Prystaiko buvo nušalintas dėl kritikos Ukrainos valdžios institucijoms. Tikima, kad gerą reputaciją Europoje turinčio V. Zaluzhnyi paskyrimas paskatins dar artimesnį karinį Ukrainos bendradarbiavimą su JK, kuri jau dabar yra trečia pagal tiekiamos ginkluotės kiekį Ukrainai.
Po Suomijos, pagaliau ir Švedija prisijungė prie Aljanso šeimos, o Baltijos jūra tapo NATO ežeru. Šioje naujoje realybėje kaip niekad svarbios yra NATO pratybos „Steadfast Defender 2024“. Jų metu NATO valstybių vienetai treniruosis NATO 5-ojo straipsnio praktinį įgyvendinimą Aljanso narės užpuolimo atveju. Tai yra dar vienas rusijos geopolitinis pralaimėjimas ir tiesioginė jos pradėto karo prieš Ukrainą pasekmė.
*****************
Be komentarų (klausimas Serbijoje gyvenantiems – ar tai tikras reklaminis stendas)
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
KAS SKATINA RUSIJOS AGRESIJĄ? (2024 03 10)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Netikėtai paskelbta, jog 2022 m. JAV ruošėsi Rusijos branduolinei atakai prieš Ukriną. CNN teigimu, Džo Baideno administracija buvo susirūpinusi, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms. Kas svarbiausia, šiai galimai atakai buvo ruošiamasi ne tik teoriniame lygmenyje. Buvo parengti veiksmų planai, kaip reaguotų JAV, jei rusai ketintų įvykdyti branduolinę ataką. Teigiama, esą Maskva branduoliniu smūgiu ketino atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai ir nuo galimų veiksmų prieš Rusiją. Tuo pačiu pažymima, jog JAV niekuomet negavo žvalgybos duomenų apie kokius nors konkrečius Rusijos veiksmus mobilizuoti strategines pajėgas ir ketinimus tai įvykdyti.
Ką visa tai rodo? Tai demonstruoja, kad visiškai pasiteisino Kremliaus pradėta branduolinio teroro politika, spaudžiant Vakarus atsisakyti paramos Ukrainai. Todėl žodinis maskatavimas branduoliniais liežuviais Vakarų kryptimi iš Maskvos skries dar ne kartą.
Juokingiausia tai, jog panašu, kad po invazijos į Ukrainą pats Putinas buvo iš tiesų gerokai prikrovęs į kelnes, nes dingo iš Kremliaus, užsidarė bunkeryje Uralo kalnuose ir pasauliui nesirodė keletą mėnesių. Fiureris tikėjosi aštrios ir triuškinančios Vakarų reakcijos. Galbūt, net grasinimų smūgiais į Juodosios jūros laivyną ar karinius objektus ne tik okupuotose teritorijose, bet ir pačioje Muskovijoje. Tačiau kuomet Putino gauja išvydo Vakarų lyderius linkstančiais keliais ir drėkstančiais delniukais, Maskva suprato, kad žaidimas tik prasideda. Ir jį būtina tęsti.
Šia proga negalime nepriminti Žirinovskio lojimo Rusijos Dūmoje prieš invaziją. Kremliaus ruporas tada visus ragino drąsiai pulti Ukrainą ir Vakarus, nes geresnės progos Rusija neturės. Ir iš tiesų, Volfovičius buvo teisus – niekuomet Vakarai nebuvo tokie silpni ir pasimetę. Psichologiškai.
Be abejo, Kremliaus strategai turėjo parengę gerą, blogą ir labiausiai tikėtiną scenarijų bei po keletą jų variantų. Buvo pasirengta ir karo veiksmų nutraukimui, ir šalies pastatymui ant karo bėgių linijos.
Būtent todėl Kremlius visais būdais stengėsi klaidinti, kirštinti, mulkinti, vedžioti Vakarų valstybių sprendimų priėmėjus rūke, kad pastarieji manytų, kad karas jau tuoj baigsis, o Rusija sustos. Ir Kremliui tai pavyko. Pavyko dėka iškreipto vakarietiškose smegenyse instaliuoto rusiškosios realybės matymo, kuomet atrodo, kad Rusijai karas neapsimoka, šalis nenori tiek daug mirčių, tuoj ateis Putino galas, bus perversmas, žmonės sukils. Ši strategija Kremliui pavyko.
Po invazijos pradžios skelbę, jog sunaikintas didysis Ukrainą atakavusių 100 000 karių ir technikos potencialas, Vakarai atsiduso ir paniro į ilgas diskusijas ir planavimus. Vietoje to, kad pilnu tempu paleistų sunkiųjų ginklų, artilerijos sviedinių ir kitos amunicijos gamybą, Europos politikai iki šiol tik planuoja ketinti. Kitaip tariant, Rusija ne tik atakavo, bet ir rengė galingus gynybinius įtvirtinimus, atnaujino ir paleido karinės pramonės linijas, o Vakarai kontratakavo pažadais ir šūkių purslais. Rusų taktika virto ginklais, o Vakarų lyderių žodžiai žlugusiomis viltimis ir bloga padėtimi fronte.
Na ir sakykite dabar, kaip Rusijai neišnaudoti tokios palankios progos? Matydamas tokią Vakarų stagnaciją ir neryžtingumą, Kremlius perorientavo ekonomiką, mobilizavo karius ir šiuo metu turi didesnį karinį potencialą, nei iki plataus masto invazijos. Maža to, keli šimtai tūkstančių driskių karių fronto linijoje nebėra paprasta patrankų mėsa, o kovose užgrūdinti skerdikai.
Ir šis ordos judėjimas bei didėjimas nesiliaus. Rusų apetitą skatina ir žadina NATO šalių, visų pirma, JAV ir kitų sąjungininkų neveiklumas. Kuo mažiau Vakarai bus vieningi, kuo daugiau atskiros ES, NATO šalys trypčios, pirsčios, drebės ir nieko nedarys, tuo intensyviau puls orda. Tai neišvengiama. Tą būtina visiems mums suvokti, ypač vokiečiams, britams ir prancūzams. Pasaulį matyti reikia per rusiškąją suvokimo matricą, o ne per jautienos steiką ir banko sąskaitą.
O vaizdas per ją pernelyg aiškus: orda žygiuos tiek, kiek jai bus leista. Rusijos sienos baigsis ten, kur kolektyvinis Putinas gaus nokdauną į snukį. Todėl darsyk kartojame tai, ką sakėme karo pradžioje – be tiesioginio Vakarų įsikišimo, karo sustabdyti neįmanoma.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Pranešama, jog stringa rusų puolimas Avdijivkos kryptimi. Mūsų šaltinių teigimu, priešas iki šiol atskiruose ruožuose judėjo po keletą kilometrų į priekį per parą. Ukrainiečiai negalėjo sėkmingai gintis, nes neturėjo įsirengę tinkamų gynybinių įtvirtinimų. Vietovėje iš esmės permatomos stepės ir viena kita gyvenvietė. Ukrainiečiai stabdė rusus, įsitvirtinę sugriautuose pastatuose ir iš laikinų bunkerių.
Tačiau sėkmingai puolę rusai susidūrė su ta pačia problema. Jie neturi priedangos. Puldami tampa lengvais taikiniais; be to greitesnis žygiavimas pirmyn apsunkiną logistinį tiekimą. Manome, kad driskiai šiuo metu nemėgins įsitvirtinti, o tiesiog lauks pastiprinimo ir toliau veršis pirmyn. Logiška būtų dabar smogti rusams ir juos nublokšti atgal. Tik nėra kuo.
Ukrainiečiai šiuo metu skubiai rengia gynybinius įtvirtinimus toliau į vakarus šalies gilumoje. Tai rodo, kad Kijevas ruošiasi ir blogam karo eigos scenarijui. Tačiau ne blogiausiam.
Per praėjusią parą fronto linijoje įvyko 73 koviniai susirėmimai. Rusai surengė 5 raketų atakas, 95 oro smūgius, įvykdė 136 apšaudymus iš reaktyvinių ugnies sistemų.
Naktį okupantai puolė Ukrainą panaudodami 22 „šachedus“. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sunaikino 20 skraidyklių.
Gynybos pajėgų aviacija smogė 8 driskių ir ginklų sankaupos rajonams.
Orda koncentruoja puolimą ties Časiv Jaru. Ukrainiečiai čia siaurame ruože yra sutelkę 5 brigadas, driskiai gi įsirengė placdarmą ties Chromove, kur bent dvi šturmo desanto brigados ruošiasi iškeliauti pas Kobzoną.
↞ Trumpai ↠
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Deividas Kameronas pareiškė, jog jo šalis pasirengusi padėti Vokietijai išspręsti problemą dėl sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai. Daroma prielaida, kad Vokietija perduos „Taurus“ britams, o pastarieji ukrainiečiams atsiųs sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Tuo tarpu vokiečių kancleris Olafas Šolcas užsispyrusiai nepritaria sparnuotųjų raketų „Taurus“ pristatymui į Ukrainą. Šolcas baiminasi, kad raketos gali būti paleistos į taikinius Rusijos viduje ir kad Vokietija gali būti įtraukta į karą.
Rusija jau seniai Vokietijai paskelbė karą. Tačiau, kol Berlyno žiedu nerieda driskių kledarai, kancleris mano, kad kariauti neverta. Šolcas netiesiogiai pritaria Ukrainos okupacijai. O gal gi Putinui Ukrainos pakaks, negali naktimis užmigti apie tai mąstydamas didžiausios Europos ekonomikos vadas.
Ne, tikrai nepakaks.
Pentagonas „netikėtai“ paskelbė, jog nėra jokių ateivių ar nežemiškos civilizacijos buvimo žemėje įrodymų. Gynybos departamento Visų sričių anomalijų sprendimo biuro ataskaitoje buvo pateikti JAV vyriausybės tyrimai dėl NSO stebėjimų nuo 1945 m. „Visos tyrimo pastangos visais klasifikavimo lygiais padarė išvadą, kad dauguma pastebėjimų buvo įprasti objektai ir reiškiniai bei klaidingo atpažinimo rezultatas“, – sakoma ataskaitoje.
Šis tyrimas buvo atliktas po to, kai JAV valdžios institucijos gavo daugybę pranešimų apie NSO, o vienas į pensiją išėjęs oro pajėgų žvalgybos pareigūnas teigė Kongresui, kad JAV vyriausybė informaciją apie ufonautų vizitacijas žemėje slepia.
Koks beprasmis pareiškimas. Dabar dar daugiau žmonių manys, jog o JAV valdžia slepia ufonautus ir skraidančias lėkštes slaptose bazėse ir laboratorijose. Nėra šioje žemėje jėgos, kuri priverstų žmogų manyti kitaip, nes jis yra įsitikinęs. Nėra išminties, galinčios pakeisti žmogaus įsitikinimus, ypač jei jis taip nori manyti.
Prie Gazos krantų JAV planuoja atidaryti uostą humanitarinei pagalbai. Tokiu atveju, Izraeliui esą tektų atidaryti visas uždarytas ruožo sienas. Pranešama, jog Gazoje mirė dar trys vaikai dėl netinkamos mitybos ir dehidratacijos. Džo Baidenas norėjo, kad iki Ramadano, kuris prasideda šiandien, būtų pasiektas ugnies nutraukimas.
⥁ Lietuvoje ⥀
Kas bus? Bus karas ar nebus? Puls ar nepuls? Jei puls – tai kaip puls? Kada puls? Ir tiems, kas įsitikinęs, kad puls, neįrodysi, kad nepuls. Todėl vienas kasa apkasą sodyboj, kitas reikalauja daugiau kulipkų, trečias dronų, ketvirtas tankų ir raketų. Visi kariausime visaip, tik nežinia kaip. O dar kiti iš viso nieko nedaro, sau linksmai švilpiniuoja – tiki slaptais NATO planais, kurie mus nuo visko apgins.
Tiesą sakant, mums reikėtų labai aiškios, vieningos, inovatyvios gynybos koncepcijos, kuri būtų nuolat vystoma Lietuvoje, o Vakarai ją matytų kaip pavyzdį. Pasimetę prancūzai ir vokiečiai „ruošiasi karui“, tačiau sunkiai gali įsivaizduoti, kokiam. Daug oro virpinimo, kalbų, šokių aplink stalus ir trydos apie nieką. Panašu, jog tiesiog kai kuriose struktūrose, kuriose, deja, priimami svarbūs sprendimai, įsitaisė žmonės, kurie labai gerai žino, kaip parašyti gražų meniu su įmantriais patiekalų pavadinimais, bet neturi jokio supratimo, kaip tuos patiekalus gaminti.
Būtent todėl Europos planai apie ginklavimąsi, ginklų tiekimą Ukrainai daugumoje atvejų tėra šūviai žodžiais į dangų. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste mums reikia lyderių, kurie gebėtų ne tik manyti, planuoti popieriuje, gražiai pasisakyti, bet veikti. Veikti proaktyviai. Užbėgant priešui už akių.
Jei priešas matytų, jog Europa, NATO, JAV užsuko ginklų gamybą milžinišku tempu, o jų tiekimas Kijevui liejasi nenutrūkstamu srautu, Kremlius būtų priverstas koreguoti savo karines ambicijas ir ieškotų būdų tartis ir darytų nuolaidas.
Jei Lietuvos lyderiai ne tik kalbėtų, bet įgalintų atsakingas institucijas veikti proaktyviai, demonstruojant, jog mes esame pasirengę visoms įmanomoms atakoms ir provokacijoms, visi diversijų ir hibridinių atakų planai būtų keičiami. Tik toks veikimo būdas yra vienintelis kelias į tikrą atgrasymą ir taiką.
Tabaluojančiu liežuviu ir ppt skaidrėmis su priešu nepakovosime. Žodžiai turi virsti geležimi, betonu ir kariauti mokančiu gynėju.
