Locked N’ Loaded 
Pateikiame svarbiausius kovo 31 – balandžio 6 d. akcentus
Mūšių ir agresoriaus nuostolių dinamika rodo, jog tikėtina agresorius pradėjo rengtis vasaros operacijoms Slovysnsk – Pokrovsk – Kurahove link (pradėjo shaping operations). Bet apie viską iš eilės
Mūšių ir nuostolių dinamika.
Ukrainos pajėgos surengė kol kas tolimiausią smūgį agresoriaus karinei infrastruktūrai. Dronais atakuot Shahed ir deglų gamyklos už 1200 km nuo kontaktinės linijos. Taip pat smūgiuota rusų kariniams oro uostams Engels, Morozovsk ir Yejsk. Vakarų spaudoje pasirodė vertinimų, kad Ukrainos pajėgos vysto pajėgumą dronais smogti į taikinius 3000 km atstumu, konkrečiai minėti galimi smūgiai Murmansk. Kiek tame tiesos sunku pasakyti, tačiau akivaizdu viena – ukrainiečiai ne tik vysto tolimojo smūgio dronais koncepciją, o agresorius kol kas jai neturi priešnuodžių.
Agresoriaus smūgiai prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą kiek sumenko. Tai galima indikuoti žvelgiant į rusų nuostolių dinamiką. Nors dronų netektys liko panašiame lygmenyje (221 vs 225), tačiau ženkliai sumenko agresoriaus raketų nuostoliai (56 vs 16). Svarbu paminėti, kad šios savaitės netektys šioje grafoje yra gerokai mažesnės nei kovo mėnesio savaitės nuostolių vidurkis (36 vs 16). Per pastarąsias tris savaites tai pirmas atvejis, kuomet agresoriaus nuostoliai šioje grafoje nepasiekė kovo mėn. vidurkio.
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai toliau išlieka vidutiniai (5420 vs 5340). Vertinant savaitės dinamiką nuostoliai šioje grafoje iš esmės liko stabiliai vidutiniai, o antroje savaitės pusėje ėmė nežymiai augti. Jų dinamika atitiko praeitos savaitės vienos dienos nuostolių vidurkį (774 vs 762). Tuo tarpu lyginant su kovo mėn. vienos savaitės vidurkiu, rusų nuostoliai šioje grafoje sumenko (6340 vs 5340).
Agresoriaus šarvuotos technikos netektys ženkliai išaugo (236 vs 355), atitinkamai ženkliai padidėjo ir vienos dienos nuostolių vidurkis (33,7 vs 50,7). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje ženkliai išaugo antroje savaitės pusėje ir pasiekė šiais metais neregėtas aukštumas. Pvz. balandžio 4 d. viso sunaikinti net 88 šarvuotos technikos vienetai, iš kurių net 73 – PKM. Susumavus tai galima būtų prilyginti dviejų batalionų ar net brigados nuostoliams. Didelę dalį netekčių rusai patyrė Avdiivka sektoriuje. Lyginant kovo mėn. savaitės vidurkį su šia savaite, tai dinamika taip pat išaugo ženkliai (247 vs 355).
Įdomu, kad keitėsi gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostolių santykis. Jei kovo mėn. savaitės santykis yra 25,6:1, o šios savaitės 15:1. Standartiškai viena PKM gali pervežti 10 karių. Pastarąją savaitę kontaktinėje linijoje fiksuojamos rusų pastangos susodinti 10 – 20 pėstininkų ant technikos (PKM, tankai) ir dideliu greičiu įsiveržti į ukrainiečių pozicijas. Tai rodo rusų pastangas vykdyti operacijas pilnaverčiais mechanizuotais vienetais, o mažiau remtis pėstininkų „mėsos šturmais.“ Pvz. rusų 90 – tankų divizijos operacijos Umanske link.
Rusų artilerijos nuostoliai taip pat ženkliai išaugo (200 vs 279), atitinkamai ženkliai padidėjo ir vienos dienos nuostolių vidurkis (28,5 vs 39,8). Žvelgiant į savaitės dinamiką rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai augo tokia pat dinamika kaip ir šarvuotos technikos netektys, t.y. ženkliai kilo antroje savaitės pusėje ir pasiekę šiais metais nematytas aukštumas. Lyginant su kovo mėn. savaitės vidurkiu, rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai taip pat išaugo (221 vs 279).
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys išaugo (310 vs 354), atitinkamai ženkliai padidėjo ir vienos dienos nuostolių vidurkis (44,2 vs 50,5). Žvelgiant į savaitės dinamiką rusų logistinio nuostoliai savaitės pradžioje kiek krito, tačiau antroje savaitės pusėje augo tokia pat dinamika kaip ir šarvuotos technikos ir artilerijos netektys, t.y. ženkliai kilo antroje savaitės pusėje ir pasiekę šiais metais nematytas aukštumas. Lyginant su kovo mėn. savaitės vidurkiu, rusų nuostoliai šioje grafoje išliko panašiame lygmenyje (346 vs 354).
Agresoriaus oro gynybos sistemų netektys ženkliai sumenko (20 vs 6), atitinkamai ženkliai sumažėjo ir vienos dienos nuostolių vidurkis (2,8 vs 0,8). Žvelgiant į savaitės nuostolių dinamiką jie visą savaitę buvo stabiliai žemi. Lyginant su kovo mėn. savaitės vidurkiu dinamika taip pat nukrito (11,7 vs 6).
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Vertinimas.
Tikėtina, Ukrainos pajėgos tęs smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Neatmestina, kad šalia toli už kontaktinės linijos esančių taikinių (500 – 1000 km ir daugiau), ukrainiečiai ieškos būdų kaip apriboti ar išvis eliminuoti agresoriaus galimybes vykdyti dronų ir raketų smūgius iš Krymo ir Juodosios jūros. Agresoriaus po ilgo laiko bandymas atakuoti Kalibr raketomis yra signalas, kad rusai gali intensyvinti smūgius iš šios operacinės erdvės.
Bendri agresoriaus nuostoliai išaugo, ypač reikšmingai jie padidėjo antroje savaitės pusėje. Tikėtina, tai lėmė šie faktoriai:
Žvelgiant į rusų gyvosios jėgos ir šarvuotos technikos nuostolių santykį, t.y. didesnio masto operacijas mechanizuotais vienetais ir suintensyvėjusias agresoriaus operacijas Avdiivka – Vuhledar, Bakhmut ir Lysychansk sektoriuose, galima daryti prielaidą, kad agresorius pradėjo rengtis vasaros operacijoms Slovyansk – Pokrovsk – Kurahove link (pradėjo shaping operations).
Agresoriaus ženklus ir rekordinis nuostolių esminėse grafose (šarvuota technika, artilerija, logistinis transportas) augimas rodo išaugusias Ukrainos pajėgų galimybes efektyviai rasti ir sunaikinti taikinius tiek kontaktinėje linijoje, tiek užnugaryje.
Geopolitinis frontas:
NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo metu iškeltas pasiūlymas steigti papildomą 100 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai. Nors idėją kai kurie užsienio reikalų ministrai pasitiko skeptiškai, ši iniciatyva užtikrintų, kad NATO teiks paramą Ukrainai net ir tokiu atveju, jei JAV parama ir toliau strigs. Taip pat viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad D.Trumpui tapus JAV prezidentu svarstoma galimybė ir Ramstein formato susitikimus perleisti NATO atsakomybei. Žinoma, tokios žinios gali būti ir JAV vidaus politinės kovos rezultatas, tačiau paskutinių kelių dienų sprendimai parodo, kad europinė NATO dalis yra nusiteikusi tiek Ukrainos, tiek savo gynybos klausimu veikti su ar be JAV pagalbos.
Čekijos sviedinių iniciatyvoje per pastarąsias dvi savaites vyko stiprus progresas, ir jau viso milijono sviedinių pristatymas žadamas dar birželio mėnesį. Tuo tarpu Europos (ir kai kurios Azijos) šalys plečia savo paramą Ukrainai tiek čekų iniciatyvai, tiek individualiai:
prie iniciatyvos jungiasi Latvija ir Estija,
Lenkija sutiko padvigubinti savo sviedinių indėlį, Vokietija patvirtino pridėsianti 180 tūkst. sviedinių į čekų iniciatyvą,
dabartinei čekų iniciatyvai nemaža dalis sviedinių atkeliaus iš Graikijos.
Taip pat prie Ukrainos saugumo prisideda ir kitos šalys. Japonija skirs 118 mln. JAV dolerių paramos medicininiams poreikiams, o Pasaulio Bankas skirs pusantro milijardo JAV dolerių infrastruktūros rekonstrukcijos projektams.
***********************
ukrainietiška 155 mm „Bohdana“, aprūpinta indiška amunicija
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
KREMLIUS MĖGINA SKALDYTI EUROPĄ (2024 04 07)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Kijevas siunčia signalus, jog sutinka su visomis JAV sąlygomis, kad gautų 61 mlrd. dolerių paketą gynybai nuo Rusijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutinka pagalbą gauti kredito pavidalu.
„Pasakysiu dar daugiau, jei pasiūlytų duoti paketą kreditan šiandien arba nemokamai viską po metų, mes pasakytume tik šiandien. Čia nėra jokio pasirinkimo. Mes norime išgyventi ir laimėti. Stengiamės tai daryti įvairiais būdais“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau, siekdamas paramos, Kijevas, mūsų galva, daro labai vieną didelę strateginę klaidą. Ši klaida – tai Ukrainos prezidento pareiškimai (jau ne pirmą sykį), kad Vakarams nereikia tiesiogiai kištis į Ukrainos – Rusijos karą ir siųsti į „konflikto zoną“ savo karių. Manome, jog tai atitinka Maskvos planus, tuo tarpu Kijevas pervertina savo jėgas, projektuodamas karo eigą globalios situacijos kontekste. Puikiai žinome, jog šiandieninės Ukrainos lyderiai iškėlė prieš save tikslą sunaikinti Rusijos imperiją ir tapti istorinėmis asmenybėmis. Šis tikslas nepaprastai kilnus ir teisingas. Deja, jis nėra realus.
Su visa pagarba Ukrainos lyderiams, drįstame teigti, jog šis planas neįgyvendinamas. Puikiai žinome Kijevo poziciją, kad „Ukraina niekada nesiklaups ant kelių“. Turime pripažinti, kad Maskva šiai invazijai ruošėsi mažiausiai 14 metų ir pasiklojo visas įmanomas karines – ekonomines pagalves, o Kijevas (ir Vakarai) pateko į karo mėsmalę tam tinkamai nepasirengęs. Todėl teigiame, kad Ukraina be tiesioginio Vakarų įsikišimo šiame etape karo nelaimės. Ypač su varginga Vakarų karine – finansine parama. Tačiau jei Ukrainos žemėje atsiras Vakarų kariai – tai reikš NATO šalių globą ir tiesioginį kišimąsi į Ukrainos statuso klausimą. Ir tai bus signalas ne tik Maskvai, o pirmiausia Pekinui, su kuo Rusijos sąjungininkai turi reikalų.
Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad JAV turėtų apsispręsti, ar jos ir toliau siekia būti pasaulio lyderėmis, ar nori izoliuotis ir dalyvauti vidaus politikoje. Pasak Podoliako, jei Rusija laimės šį karą, pasaulis taps visai kitoks. „JAV supras, kad reputacija vis dėlto yra labai svarbi. Jei nori atrodyti taip, kaip nuolat apie save kalbi, pageidautina į tai investuoti atitinkamus pinigus“, – aiškina Podoliakas.
Mes (Lietuva, Lenkija, Ukraina) turime nustoti auklėti JAV ir tikėtis užjūrio „amerikono, visada ateinančio į pagalbą“. Palikime tą amerikoną ramybėje, tegu jis ramiai valgo savo hamburgerį ir pagaliau pasirenkime gintys patys. Taip, kaip tai darėme daugiau nei 500 metų.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog „Slovakijos prezidento rinkimus, surinkęs 53 proc. balsų, laimėjo prorusiškas kandidatas“ Peteris Pelegrini. Skelbiama, jog tai yra Kremliaus jėgų pergalė Vidurio Europoje, Slovakijos ir Rusijos ryšių stiprinimas. Naujasis Slovakijos prezidentas nepritaria karinės ir finansinės pagalbos teikimui Ukrainai. Visgi, tai nėra galutinė prorusiškų jėgų pergalė Slovakijoje, nes šalies prezidentas turi ribotas galias, tačiau labai rimtas signalas į prorusiškų jėgų suaktyvėjimą Europoje.
Matome vis daugiau informacijos, kaip Kremlius per tarpininkus perka politikų palankumą Rusijai ir tam tikroms Maskvos politinėms grupuotėms. Grasindamas atskiroms šalims, stumdamas savo lėles į Europos valstybių vadovų postus, Kremlius turi labai aiškų tikslą sugriauti Vakarų šalių vienybę, susilpninti paramą Ukrainai. Matome, kaip panašiu principu Kremlius jau stumia savo lėles ir mūsų šalies rinkimuose. Tai labai pavojinga Kremliaus hibridinio karo prieš Vakarus dedamoji dalis.
Vakar protestuotojai Izraelyje išėjo į Tel Avivo ir kitų miestų gatves, reikalaudami Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu atsistatydinimo ir pirmalaikių rinkimų.
Demonstrantai ragino paleisti visus Gazos ruože laikomus Izraelio įkaitus arba sugrąžinti visus juos gyvus. „Mes nebijome, jūs sugriovėte šalį, o mes ją sutvarkysime. Mes norime, kad jie (įkaitai) grįžtų gyvi, o ne karstuose“, – skandavo protestuotojai.
Sudėtingas metas Dievo Sūnaus žemėje. Mes neteisiname ir nesmerkiame nei vienos pusės. Matėme, kaip Benjaminas Netanyahu liūdėjo nukankintų tėvynainių Vilniaus geto gatvėse, suprantame kodėl žydai sako „daugiau – niekada“. Žydų tauta labai gerai pamena laikus, kuomet buvo niekinama ir naikinama nacių siautėjimo metais. Tragedija virto istorine nuoskauda. Baime. Baime, kad istorija nepasikartotų. Tačiau baimė virto karu, karas – naujomis aukomis. O žmonės to nebenori.
Protestų banga ritasi ir per Vengriją. Žmonės prie šalies parlamento pastato reikalavo Orbano atsistatydinimo. Į minią kreipėsi opozicionierius Peteris Magyaras, kaltindamas šalies valdžią korupcija, sisteminės propagandos kūrimu ir valdymu. Girdėjosi kaltinimai, jog Vengriją valdo oligarchų ir valdininkų „mafija“.
„Žingsnis po žingsnio, plyta po plytos, mes susigrąžiname savo tėvynę ir kuriame naują šalį – suverenią, modernią, europietišką Vengriją”, – sakė Magyaras šalininkams.
↞ Veiksmai ant žemės ↠
Rumunijoje netrukus prasidės NATO karinių jūrų pajėgų pratybos „Sea Shield 24”, kuriose dalyvaus 13 šalių. Pažymima, kad pratybose dalyvaus Sakartvelas, Moldova, Bulgarija, Prancūzija, Graikija, Italija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Turkija ir JAV. Manevrai vyks Juodojoje jūroje ir Dunojaus upėje. Jose dalyvaus daugiau kaip 2,2 tūkst. karių ir 135 kovinės technikos vienetai. Bus vykdomos gelbėjimo operacijos, kovojama su „priešu“ upėse ir jūroje, teikiama pagalba laivams, patekusiems į nelaimes, užtikrinamas ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumas.
Vakar fašistinė Rusija smogė Odesos uosto infrastruktūrai. Teigiama, jog į miestą buvo paleista balistinė raketa „Iskander-M”.
⥁ Lietuvoje ⥀
Driskiai ir valdžia.
Kas yra driskius? Tai ne tik nuplyšęs, nusmurgęs, nekarpytomis, pajuodusiomis panagėmis išsiskiriantis gyvis, siekiantis plėšti, vogti, lakti ir voliotis, kaip kiaulė srutose. Tai gali būti ir kostiumuotas dabita, kuriam vieną dieną „nušvito“ galvoje, jog „valstybė – tai aš“.
Toks mentalinis kaimo liumpenas, patekęs į rimtesnį valdžios postą, ima įsivaizduoti, kad įgyta pareigybė – tai jo asmeninis nuopelnas, o pareigos – nuosavybė. Todėl su ta nuosavybe pastarasis ima elgtis, kaip su šaldytuvo turiniu ar sodo inventoriumi. Valdininkas – driskius šiuos dalykus, ne savo protu ir rankomis uždirbtus, laiko savo prigulmybe ir mano esąs įgaliotas jais disponuoti.
Būtent tai ir yra didžioji minėtojo vargetos bėda ir tragedija. Padalijęs „ukazus“, prataškęs svetimus pinigus, toks prakutęs kaimietukas būna nuspiriamas atgal į visuomenės užribį, iš kurio paprastai niekuomet nepakyla. Tačiau kol jis taškosi svetimomis gėrybėmis, kenčia jį išrinkę piliečiai.
Rinkite atsakingai, mielieji.
