Karas Ukrainoje. Septyni šimtai šešiasdešimt pirmoji (kovo 25) diena

Locked N’ Loaded 

Ukrainos pajėgos atakuoja Novocherkask (tik apie 30 km. nuo agresoriaus karo prieš Ukrainą smegenų centro, Rostov prie Dono). Paryčiais dronais atakuota elektros infrastruktūra, po ko kilo gaisras. Antroje dienos pusėje taip pat buvo girdėti galingi sprogimai.

Raketomis atakuotas Kyiv, dvi raketas Ukrainos oro gynyba numušė. Teigiama, kad raketos kilo iš Krymo. Vėliau pasirodė medžiaga, kurioje identifikuotos pačios moderniausios rusų raketos Cirkon nuolaužos. Šios raketos į rusų pajėgų ginkluotę įtrauktos tik 2023 m. sausį, kada kremlius su mažuoju pu priešakyje trimitavo, jog ji – nenumušama. Reikia pasakyti, kad raketa yra paleidžiama iš universalaus laivams pritaikyto paleidimo komplekso 3S-14, kurie yra sumontuoti ant nešėjų –atominių kreiserių ir atominių povandeninių laivų, priklausančių Šiaurės laivynui. Tokio tipo laivų Juodosios jūros laivyno sudėtyje rusai neturi, nes jie skirti operacijoms vandenynuose. Cirkon raketos efektyvus šūvio nuotolis yra iki 1000 km., tad iš Arkties ar Ramiojo vandenyno ši raketa atskristi niekaip negalėjo. Taigi, beveik neabejotina, kad raketa buvo paleista nuo žemės (pvz. nuo tam pritaikyto, jau minėto, paleidimo komplekso 3S-14). Viešuose šaltiniuose teigiama, kad tokia paleidimo galimybė buvo testuojama, tačiau net toks geek‘as kaip A. Kovalenko neturi tikslios informacijos, kaip konkrečiai ši raketa galėjo būti paleista. Beje, tai jau antras patvirtintas Cirkon raketos smūgis Ukrainai. Pirmas buvo įvykdytas 2023 m. gruodį. Taigi, panašu agresorius ne tik išbandė, bet ir jau sistemiškai naudoja Cirkon raketas galimai leidžiamas nuo sausumoje esančio komplekso. Viena vertus, tai gera žinia NATO – toks platformos pakeitimas rodo, kad artimiausioje perspektyvoje rusija neturi galimybių ir nesiruošia su JAV konkuruoti dėl vandenynų kontrolės ar bent jau bandyti efektyviai riboti NATO operacijas. Kita vertus, dėl to ukrainiečiams ne geriau.

Žiūrim ką turim fronte

Luhansko kryptis.

Svatove. Be pakitimų.

Kremina. Rusai tęsia atakas Terny – Yampolivka ruože. Prieš porą dienų jie į mūšį įvedė rezervą (47-osios tankų divizijos 272-ojo motošaulių pulko vienetus), tačiau esmingai situacija nepasikeitė. Nors ir brangiai mokėdami, bet Ukrainos gynėjai išlaiko pozicijas.

Lysychansk. Rusai vėl stuksena į Ukrainos pajėgų gynybą Bilohorivka ir Spirne – Vesele ruožuose, tačiau be rezultatų.

Donecko kryptis.

Bakhmut.

Šiaurinis flangas. Nepaisydami didelių nuostolių, agresoriaus desantininkų vienetai ir toliau bando stumtis link Chasiv Yar. Okupantai įvedinėja rezervinius vienetus, kas rodo, jog pagrindinės pajėgos jau pasiekė savo galimybių ribas.

Pietinis flangas. Tęsiasi susidūrimai, kontaktinėje linijoje be pakitimų.

Avdiivka – Vuhledar.

Šiaurinis flangas. Įsitvirtindami palei upę Durna, rusai vis stipriau ima spausti ukrainiečius prie Berdychi. Kaip ir spėjome, okupantai bando apeiti ukrainiečių įtvirtintą rajoną iš šiaurės. Tęsiasi sunkios kautynės.

Centras. Varginantys mūšiai vyksta Pervomaiske, kontaktinėje linijoje be pakitimų.

Pietinis flangas. Rusams pavyko pasiekti Novomykhailivka gyvenvietės centrą, jie čia bando įsitvirtinti. Taip pat agresoriui pavyko pasistūmėti šiaurės rytinėse šios gyvenvietės prieigose. Taip rusai žengė dar vieną žingsnelį link savo tikslo – Konstyantinivka ir per ją į Vuhledar einančio kelio. Ukrainos pajėgos toliau kaunasi: https://t.me/odshbr79/145.

Zaporizhia kryptis.

Tęsiasi susidūrimai Robotyne pleište, padėtis nėra lengva. Rusai taip pat bando atakuoti prie Staromayorske, tačiau ukrainiečiai apsigynė.

Pietų kryptis.

Be pakitimų. Tolimesnio ukrainiečių placdarmų likimo klausimas čia yra dar aktualesnis nei Robotyne pleište. Apie tai rašėme ne kartą. Gal būt laukiama, kol sužaliuos augalija ir ukrainiečiams bus lengviau veikti Dniepro salose, taip išplečiant placdarmus? Pagyvensim – pamatysim.

********************

2014 m. liepos 27 d. Rusijos karinio jūrų laivyno „Ropucha“ klasės desantinis laivas „Jamal“ šaudo raketas per Karinio jūrų laivyno dienos šventę Krymo mieste Sevastopolyje (šaltinis newsweek.com)

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

RUSIJOS JUODOSIOS JŪROS LAIVYNAS SUMAŽINTAS DAR DVIEM DESANTINIAIS LAIVAIS (2024 03 25)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Maskva tęsia iš anksto suplanuotą cirką: per parą sugauti teroristai, kurie neva už penkis tūkstančius eurų surengė žudynės Crocus arenoje, jau atsidūrė teisme.

Labai tikėtina, kad netrukus jų parodymuose bus įvardinti skerdynių „užsakovai“ Kijeve. Tikriesiems teroristams Kremliuje reikia suktis – minia ant emocijų bangos tiek driskyne, reikalaujanti keršto ir Zelenskio galvos, tiek Vakaruose, unisonu spiegianti „neeskaluoti konflikto“, nesiųsti NATO šalių karių į Ukrainą, mažinti paramą už jų pačių saugumą ir laisvę kovojantiems ukrainiečiams, gali labai greitai nukreipti savo dėmesį į kitus blizgučius. Popiežiaus sveikatą ir šv. Velykas, šiltus pavasario vėjus ir išvykas gamtoje, Europos Parlamento rinkimus, kuriuose, atrodo, bandys reikštis ultra dešiniosios jėgos, o tam reikės inscenizuotos, o gal ir tikros, nedidelės migrantų krizės kur nors netoli Italijos ar Graikijos krantų.

Todėl karo nusikaltėlių Rusijoje propagandos mašina sukasi maksimaliais pajėgumais. Kremliaus propagandistė Margarita Simonjan jau apkaltino Vakarų žvalgybas „tiesioginiu dalyvavimu“ žudynėse Maskvos koncertų salėje, per kurias, labai tikėtina, pačių Kremliaus teroristų užsakymu buvo nužudyta mažiausiai 115 žmonių ir šimtai buvo sužeisti.

Isterija Rusijos Federacijoje jau duoda rezultatų. Praplautom smegenim zombiai juda link karo prievolės centrų ir patys užsirašo savanoriais būti faršu Ukrainos žemėje. Ir, žinoma, visada lieka vladykos opcija paskelbti visuotinę mobilizaciją, kurios regisi dabar jau nereikės.

Šviežios mėsos ordai artimiausiu metu nusimato pakankamai, bet ne per daug. Perteklius visada reikalingas. Jei ką, iš jo bus galima formuoti Šoigu planuose fiureriui pristatytas dvi armijas.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per ankstyvą sekmadienį aneksuotame Krymo pusiasalyje surengtas atakas pataikė į du didelius Rusijos desantinius laivus „Azov“ ir „Jamal“, taip pat į ryšių centrą ir kitą Rusijos karinio jūrų laivyno naudojamą infrastruktūrą Juodojoje jūroje.

Rusijos statytinis okupuotame Kryme dezinformavo, kad priešlėktuvinė gynyba numušė daugiau kaip 10 raketų virš Krymo uosto Sevastopolio.

Pirmadienį Ukrainos Odesos uoste buvo įvestas avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas. Rusijos oro atakų metu buvo apgadintas vienas iš ten esančių aukštos įtampos įrenginių. Ukrainos energijos tiekėja DTEK „Telegram“ žinučių programėlėje rašė, kad „padėtis išlieka sudėtinga. Siekiant sumažinti tinklo apkrovą, šiandien mieste nevažiuos elektrinis transportas, taip pat ribojamas pramoninis vartojimas“.

Odesos administracija pranešė, kad miestui ir regionui smogė kelios Rusijos paleistų bepiločių lėktuvų bangos. Keturi iš jų buvo numušti virš Odesos ir kaimyninės Mykolajevo srities. Nukritusio drono nuolaužos sukėlė gaisrą energetikos objekte, kuris buvo greitai užgesintas, pridūrė administracija. DTEK teigė, kad iki pirmadienio ryto elektros tiekimas buvo atnaujintas tik dviejuose miesto rajonuose.

Ugnis pirmadienį ryte įsiplieskė ir driskyne. Po dronų smūgių gaisras kilo vienoje didžiausių šiluminių elektrinių pietvakarių Rusijoje, nustojo veikti du jos blokai ir trumpam sutriko elektros energijos tiekimas vartotojams. Vietos valdžia dezinformavo, kad tiria gaisro Rostovo Novočerkasko elektrinėje priežastis, tuo tarpu Rusijos karo ir terorizmo ministerija pranešė, kad jos pajėgos naktį virš Rostovo sunaikino 11 dronų.

Kaip matyti iš kilusio gaisro elektrinėje, dronų rusai vis gi nesunaikino.

↞ Trumpai ↠

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas M. Džonsonas ketina pateikti įstatymo projektą dėl pagalbos Ukrainai balsavimui jau po Velykų. Tą interviu CBS laidai „Face the Nation“ patvirtino Atstovų Rūmų tarptautinių santykių komiteto vadovas, respublikonų kongresmenas Maiklas Makolas. „Jis pasiryžęs pateikti jį balsavimui po Velykų, ir mes dirbame prie šio įstatymo projekto“, – sakė jis.

Pasak kongresmeno, paramos Ukrainai atšaukimas gali susilpninti Valstijas.

Prancūzijos vyriausybė po šaudynių Maskvoje terorizmo grėsmės lygį padidino iki aukščiausio, sekmadienį po susitikimo su aukšto rango saugumo ir gynybos pareigūnais bei prezidentu E. Makronu pareiškė premjeras G. Attalis.

G. Attalis savo pranešime X tinkle teigė, kad šis sprendimas, likus keliems mėnesiams iki Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių, buvo priimtas „atsižvelgiant į „Islamo valstybės“ prisiimtą atsakomybę už (Maskvos) išpuolį ir mūsų šalį užgriuvusias grėsmes“.

Oj. Kokios gi grėsmės „užgriuvo“ Prancūziją?

Šė Korėjos prižiūrėtojo Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong pirmadienį pareiškė, kad Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida neseniai „kitu kanalu“ perdavė savo ketinimą netrukus susitikti su šalies-kalėjimo lyderiu. Riebuilio sesuo pabrėžė, kad abiejų šalių dvišalių santykių gerinimas priklausys nuo to, ar Japonija sugebės priimti praktinius politinius sprendimus.

„Premjeras turėtų žinoti, kad vien dėl to, jog jis nori ir priėmė sprendimą, dar nereiškia, kad mūsų šalies vadovybė gali ir su juo susitiks“, – KCNA pranešime korėjiečių kalba cituojama Kim.

Kas valdo tą šalį-kalėjimą? Riebuilis ar jo juodoji sesuo – štai kur klausimas, vertas Šekspyro.

⥁ Lietuvoje ⥀

Kiek gi, kaip sakė vienas ir vienintelis nušalintas mūsų valstybės prezidentas, mūsyse yra Orbano? Ar gali būti, kad penktosios kolonos vėžys įsimetė į pačią Lietuvos širdį?

Gerai, paklausime gal kiek kitaip, politkorektiškiau.

Kiek mes patys sau esame veidmainiai?

Keturiais atvejais iš penkių, mielas skaitytojau, miela mūsų sekėja. Keturiais atvejais iš penkių.

Naujausio tyrimo duomenimis (kurį skelbia lrt.lt), praėjusių metų sausį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį teigiamai vertino 66 proc. Kauno miesto gyventojų, o šių metų vasarį atlikta apklausa parodė, kad kauniečių palankumas V. Matijošaičiui dar labiau išaugo – gerai jį vertina 80 proc. respondentų (neigiamai – 18 proc., o 2 proc. apklaustų gyventojų neturėjo nuomonės arba į klausimą neatsakė).

80 procentų – plius minus – tiek trogloditų Rusijos Federacijoje palaiko fiurerį Putiną ir Ukrainos genocidą.

Jau girdime sakančius, kad čia gal tik Kaunas, kad mero darbai ir jo kruvini pinigai nėra susiję, ir apskritai, nereikia maišyti meno ir politikos.

Esą, karas karu, o štai Kauno meras – tikras vyras, ūkininkas ir su charakteriu. Pinigai nedvokia, gatvės išasfaltuotos, metų neturintys kūdikiai žaginami kažkur labai toli Ukrainoje.

Kuo dėtas meras, jis gi ligoninių nebombarduoja?

Atsakymas labai paprastas. Moralinis dugnas, kurį bando išlaikyti 18 procentų kauniečių yra grėsmės suvokimo lakmuso popierėlis. Ne tik Kaunui, visai Lietuvai.

Kai kitąsyk labai garsiai piktinsitės ir kažko reikalausite iš politikų, žvilgtelkit į kaimyną, draugą ar artimą savo. Būkit atsargūs: jūs – labai negausi mažuma.