Locked N’ Loaded 
Mūšių dinamika.
Ukraina tęsė smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Didžioji dalis jų buvo koncentruota Ukrainos – rusijos šiauriniame pasienyje. Atskirai reikėtų išskirti bendrą GUR ir SBU operaciją, atakuojant v. putinui artimo oligarcho v. lysin valdomą Lypetsk metalurgijos gamyklą. Teigiama, kad jos produkcija buvo naudota branduolinių raketų gamybai.
Praeitos savaitės pabaigoje bandydama bet kokia kaina išvystyti Avdiivka operacijos sėkmę, rusijos aviacija sumokėjo brangią kainą (minus 3 orlaiviai). Tačiau okupantai iš šių nesėkmių nepasimokė – ukrainiečiai per šią savaitę sunaikino net 5 rusų orlaivius, tarp kurių ir strateginę reikšmę agresoriaus žvalgybai ir operacijų valdymui turintį A50. Prieš metus baltarusijoje, irgi vasario pabaigoje, po dronų atakos buvo stipriai apgadintas pirmasis A50 orlaivis, stovėjęs oro uoste. Šių metų sausio 14 d. agresorius neteko antrojo, kurį ukrainiečiai numušė virš Juodosios jūros. Taigi, su šios savaitės Ukrainos pajėgų oro gynybininkų grobiu, jau trys A50 minus. Vienas toks kainuoja apie 350 mln. JAV dolerių. Agresorius savo oro pajėgose turėjo 9 tokius, modernizuotus V2 orlaivius. Įdomu tai, kad iki 2022 m. vasario 24 d. baltarusijoje buvo 3, iš kurių bent 1, o dažnai ir 2, visada būdavo ore. Prasidėjus plataus masto karui, baltarusijoje jų skaičius išaugo iki 4-5, iš kurių 2 pastoviai skraidė. Faktas, kad jie rotuojasi (vieni ant žemės, kiti ore), kadangi jie visi buvo pagaminti dar sovietų sąjungoje (iki 1992 m.), jiems reikalinga techninė priežiūra bei remontas. Šiuo metu rusija nėra įgali pasigaminti tokius lėktuvus, todėl atstatyti pajėgumą nėra galimybių. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, 6-iems likusiems A50 orlaiviams aptarnauti pasienio erdvės su NATO valstybėmis stebėjimą ir pilnavertį žvalgybinės informacijos rinkimą, analizavimą bei operacijų valdymą Ukrainoje, tampa praktiškai neįmanoma. Agresoriaus pajėgų vadovybei teks spręsti kur bus jų prioritetai.
Okupantai šią savaitę didžiaja dalimi rėmėsi iranietiškų dronų Shahed smūgiais. Tai atsispindi jų nuostoliuose. Antai, raketų nuostoliai gerokai sumenko (17 vs 
, o dronų netektys – išaugo (192 vs 232). Nepaisant to, rusai toliau taikė kombinuotų smūgių taktiką, kuomet dronų antskrydžiai derinami su raketų atakomis. To išdavoje, ne tik teroriziuoti civiliai gyventojai, bet ir atakuoti karinę reikšmę turintys ukrainiečių objektai. Pavyzdžiui, savaitės pabaigoje buvo stipriai apgriauta Kostyantinivka geležinkelio stotis (Bakhmut sektorius).
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai išliko panašiame aukštame lygmenyje (7230 vs 7390).
Okupantų šarvuotos technikos netektys kažkiek sumenko, tačiau išliko ženklios (323 vs 298).
Tuo tarpu rusų artilerijos nuostoliai ir toliau auga (237 vs 287). Tas pats pasakytina apie agresoriaus oro gynybos sistemų (8 vs 10) ir logistinio transporto netektis (144 vs 275).
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Vertinimas.
Tikėtina, sutaupęs raketų, agresorius kitą savaitę surengs didelio masto, kombinuotą smūgį prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.
Bendri okupantų manevrinių vienetų nuostoliai išliko labai aukšti, artimame užnugaryje veikiančių rusų vienetų (artilerijos ir oro gynybos sistemos, logistinis transportas) netektys išaugo. Tiesa, antroje savaitės pusėje nuostolių dinamika ėmė kristi. Tai galima būtų aiškinti taip:
Įsitvirtinusios Avdiivka, agresoriaus pajėgos persigrupavo ir atnaujino intensyvias atakas, siekdamos išlyginti kontaktinę liniją sau naudinga linkme. Iš esmės, pasitvirtina mūsų prognozuotas ukrainiečių VEV (veiksmų eigos variantas): https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/414647147621268 – Ukrainos gynėjai kaunasi priešakinėse pozicijose, tačiau esant per dideliam rusų spaudimui, atsitraukia į pagrindines pozicijas Berdychi – Orlivka – Tonenke (WP – withdrawal under pressure). Tai logiškas ir pamatuotas sprendimas, tačiau panašu, kad rusai nusiteikę ties tuo nesustoti ir nori išstumti ukrainiečius iš pagrindinių pozicijų.
Praėjusios savaitės pabaigoje rusai gerokai suintensyvino operacijas Orihiv sektoriuje. Motošaulių ir desantininkų pastangomis jie visą savaitę siekė išstumti Ukrainos gynėjus iš Robotyne pleišto. Per savaitę okupantams pavyko šiek tiek pasistūmėti ir išplėsti no mans land, tačiau ukrainiečiai išlaiko pagrindines pozicijas. Skirtingai nei prie Avdiivka, čia agresorius skelbia apie labai intensyvų ukrainiečių artilerijos darbą. Tad neatmestina, kad nemaža dalis agresoriaus artimame užnugaryje veikusių rusų vienetų nuostolių buvo padaryta būtent čia. Jei yra būtent taip, galima viltis, kad agresoriaus bandymai nupjauti Robotyne pleištą žlugs ir kontaktinė linija stabilizuosis ties pagrindine ukrainiečių gynybos linija.
Ilgą laiką liepsnojusiuose Svatove ir Kremina sektoriuose padėtis ėmė rimti. Dėl to bendras agresoriaus nuostolių mastas antroje savaitės pusėje ėmė mažėti. O mūšiai prie Synkivka ir Tabaivka įgavo pozicinį pobūdį. Prie Terny rusų atakos tęsiasi, tačiau jos gerokai retesnės ir nebe tokios intensyvios kaip prieš savaitę ar dvi. Galimai, tai pasekmė Avdiivka operacijos, kuomet dalis Svatove ir Kremina veikusių vienetų buvo permesta link Avdiivka. Dabar agresorius persigrupuoja ir tikėtina, artimiausiu metu pamatysime, ar jo pajėgos dar turi puolimo potencialo sukurti papildomus įtampos židinius prie Syversk bei pajudėti link Kupjansk.
Geopolitiniame fronte ir toliau neliūdna:
Ūkininkų protestai Lenkijoje nušvito naujomis spalvomis, kai protestuotojai pradėjo demonstruoti SSRS vėliavas ir prorusiškus plakatus. Tačiau net ir po to iš Lenkijos valdžios daug iniciatyvos nėra: derybos siūlomos tik už mėnesio, kovo 28 d., nors Ukrainos delegacija jau buvo paprašiusi susitikimo penktadienį. Maža to, nuo kovo 1 d. fermeriai pradeda blokuoti ir Lietuvos – Lenkijos pasienį, o Lietuvoje taip pat pasirodė raginimų blokuoti Suvalkų koridorių. Tai yra tiesioginė grėsmė NATO pajėgų ir logistikos mobilumui, užtikrinant rytinio Aljanso flango saugumą. Be to, Lenkijos ūkininkai grasina užblokuoti ir vieną iš svarbesnių pasienio kontrolės punktų su Vokietija. Taigi, karinė ir humanitarinė pagalba gali strigti dar net nepasiekusi Lenkijos, o ką jau kalbėti apie bendrąją logistiką. Kitos logistinės alternatyvos miglotos – Slovakija ir Vengrija kategoriškai atsisako remti Ukrainą, o Rumunija yra per sunkus variantas logistikai.
Skelbiama, kad Moldovos separatistiniame Padnestrės regione vasario 28 d. vyks „deputatų“ suvažiavimas, kurio metu regionas gali pareikalauti prisijungti prie rusijos, nes nori „apsaugoti regioną nuo grėsmių iš Moldovos ir NATO“. Labai tikėtina, kad „rinkimų“ rusijoje kontekste tai turėtų tapti dar viena, popierine v. putino pergale (šalia „referendumų“ Ukrainos teritorijoje).
Naujoje Europos šalių gyventojų apklausoje 37 % respondentų pasisakė už siekį paraginti Ukrainą sėsti prie derybų stalo. Apie 30 % pasisakė už tolimesnę karinę paramą ukrainiečiams, siekiant atsiimti prarastas teritorijas. Trečdaliui apklaustųjų Europoje dėl šio klausimo nei šilta, nei šalta. Tuo pačiu tik vos 10 proc. gyventojų tebetiki Ukrainos pergale. Respondentų teigimu, labiausiai pesimizmą skatina ne tik JAV Kongrese stringanti parama Ukrainai bet ir galimybė, kad D. Trumpas gali laimėti šiemet vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Nesame sociologai, tačiau galima daryti prielaidą, kad transatlantinėje bendruomenėje trūksta lyderystės priimant sprendimus ir aiškinant visuomenėms, kodėl tie sprendimai yra gyvybiškai svarbūs.
Negalima sakyti, kad karinė pagalba Ukrainai sustojo. Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė bei Vokietija, pasirašė ilgametės paramos Ukrainai sutartis bei įsipareigojo ženkliai padidinti Ukrainos artilerijos pajėgumus. Viešėdami Ukrainoje, Italijos ir Kanados premjerai taip pat pasirašė dvišales gynybos sutartis. Europos Sąjunga priėmė 13-ąjį sankcijų paketą, kuriuo labiausiai taikomasi į rusijos gynybos industriją. JAV žada taikyti sankcijas Irano gynybos pramonei dėl paramos rusijai kare prieš Ukrainą. Lauksime, kada žodžiai ir popierius virs kūnu.
*************
Išsyk už Lenkijos – Ukrainos sienos. Kviečiame ryt Lietuvoje palaikyti protestą prieš lenkų ūkininkų vykdomą blokadą K. Sirvydo skvere
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
PAŽADAI IR GRAŽŪS ŽODŽIAI, ŽINOMA, GERAI, BET DUOKITE UKRAINAI GINKLŲ (2024 02 25)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Septynių didžiųjų demokratinių valstybių grupės vadovai vakar antrųjų plataus Rusijos ir Baltarusijos karo prieš Ukrainą metinių proga žadėjo palaikyti karo nualintą Ukrainą. Kai kurie Vakarų lyderiai atvyko į Kijevą parodyti solidarumo, pasirodyti ir, galbūt, palaikyti žudomus ukrainiečius, kad jie su sekančiomis ginklų atsargomis toliau gelbėtų nuo driskyno maro Europą.
Ir atvykę, ir likę namuose G7 lyderiai surengė vaizdo konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu konstatuodami, kad Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ rezultatai – daugiausiai gyvybių nusinešę karinio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Ukrainai įžengus į trečiuosius šio negailestingo karo metus, jos vyriausybė ir žmonės gali tikėtis G7 paramos tiek laiko, kiek reikės“, – sakoma bendrame G7 vadovų pareiškime.
Toliau buvo žadamos sankcijos Rusijai, tuo tarpu V. Zelenskis pabrėžė, kad reikia saugoti Ukrainos dangų ir stiprinti jos kariuomenę. „Mes jumis pasitikime“, – sakė jis į Kijevą atvykusiems Italijos premjerei Džordžijai Meloni, Kanados bei Belgijos premjerams atitinkamai Džastinui Trudo ir Aleksanderiui De Kru bei EK pirmininkei Ursulai von der Leyen.
Paprasti ukrainiečiai surengė pamaldas metinėms paminėti bei padėjo daugybę gėlių, kad pagerbtų žuvusiuosius. „Esu realistas ir suprantu, kad greičiausiai karas užsitęs dar trejus ar ketverius metus. Tikiuosi, kad visuomenė mobilizuosis, tikiuosi, kad mums pavyks kaip nors nugalėti Rusiją“, – „Reuters“ sakė Kijevo gyventojas Denisas Symonovskis.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Už Kijevo ribų karas nesiliovė.
Rusijos bepiločiai lėktuvai antrą naktį iš eilės atakavo Odesos uostą, pataikė į gyvenamąjį namą ir nužudė vieną žmogų, pranešė regiono gubernatorius. Dnipro mieste Rusijos dronas pataikė į gyvenamąjį namą, o per gelbėjimo operaciją buvo rasti du žuvusieji.
Šaltinis Kijeve pranešė, kad Ukrainos dronai sukėlė gaisrą Rusijos plieno gamykloje prie Lipecko, esančio maždaug už 400 km nuo Ukrainos, kurioje pagaminama apie 18 proc. Rusijos produkcijos.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų lėktuvai naktį numušė kelias Rusijos raketas ir „dirbo“ prieš okupantų paleistus bepiločius orlaivius, kurie buvo naujų oro atakų dalis.
Be to, ukrainiečių oro pajėgos surengė 13 oro antskrydžių prieš okupantų dislokacijos vietas Ukrainoje, sunaikino dvi raketas X-31 ir keturis žvalgybinius dronus.
Savo ruožtu raketinių pajėgų daliniai smogė radiolokacinei stočiai ir dvies Rusijos kariuomenės driskių sutelkimo rajonams, pranešė Generalinis štabas.
↞ Trumpai ↠
Šeštadienį JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgos smogė daugiau kaip dešimčiai husių taikinių Jemene, pranešė pareigūnai. Jungtinės Valstijos beveik kasdien vykdo smūgius prieš husių grupuotę, kuri kontroliuoja labiausiai apgyvendintas Jemeno dalis ir teigia, kad jų išpuoliai prieš laivybą yra solidarizavimasis su palestiniečiais, kai Izraelis vykdo smūgius Gazos ruože.
Šeštadienį Izraelio vadovai planavo susirinkti į susitikimą, kad išgirstų apie galimą pažangą tarpininkaujant derybose dėl naujų paliaubų Gazos ruože mainais į „Hamas“ laikomus įkaitus. Visgi palestiniečiai pastebi, kad po beveik penkis mėnesius trukusio karo pozicijos beveik nepasikeitė.
Penktadienį Paryžiuje Izraelio delegatai susitiko su Kataro, Egipto ir JAV tarpininkais, kurie lapkričio mėn. padėjo sudaryti kol kas vieninteles paliaubas, pagal kurias mainais už palestiniečių kalinių paleidimą į laisvę išėjo daugybė „Hamas“ belaisvių.
Kijevo strateginių pramonės šakų ministras sekmadienį pareiškė, kad Ukraina pernai tris kartus padidino ginklų gamybą, o šalies gynybos sektoriuje šiuo metu dirba 500 bendrovių. Kijevas nuosekliai ieško būdų, kaip sustiprinti savo gynybą, be kita ko, skatindamas vietinę ginklų gamybą ir inovacijas.
Oleksandras Kamyšinas Kijeve sakė, kad į šias pastangas įsitraukė 100 valstybinių ir 400 privačių bendrovių ir kad Ukraina šiais metais planuoja dar „gerokai padidinti šaudmenų gamybą“.
⥁ Lietuvoje ⥀
Esame pakeliui į Kijevą. Laukia daugybė susitikimų, tiesioginis eteris viename pagrindinių Ukrainos kanalų bei gyvas Volodymyro Zelenskio parašas ant vėliavos pirmajam kare su orda žuvusiam lietuvių kariui savanoriui Milžinui.
