Locked N’ Loaded 
Pateikiame svarbiausius vasario 25 – kovo 2 d. akcentus Taip pat apžvelgiame ir agresoriaus mėnesio nuostolių dinamiką.
Mūšių dinamika
Ukraina tęsė smūgius ir operacijas agresoriaus gynybos gilumoje. Ukrainiečių dronai vėl skrido į Sankt-Peterburg, taikytasi į čia esančią didelę degalų saugyklą. Taip pat „neaiškūs“ sprogimai prie Yekaterinburg (apie 1600 km nuo kontaktinės linijos) – į orą išlėkė elektros pastotė, maitinusi net tris su rusų karine pramone susijusius objektus. Be to, ukrainiečiai suintensyvino smūgius okupuotame Kryme. Raketomis ir dronais atakuoti kariniai taikiniai Simferopol, Sevastopol ir Feodosya. Neatmestina, kad vienas iš šių smūgių tikslų – atakuoti Shahed dronų paleidimo aikšteles. Krymas jau kurį laiką yra vienas pagrindinių šių iranietiškų dronų paleidimo regionų.
Jei praeita savaitė rusų aviacijai buvo labai sunki (minus 5 orlaiviai), tai ši – katastrofinė. Jei tikėsime ukrainiečių skelbiamais duomenimis, per savaitę rusai neteko net septynių Su34 bombonešių. Rusai tokių nuostolių nepripažįsta, tačiau pažymi labai intensyvų ukrainiečių oro gynybos darbą, dėl to pilotai esą yra „pervargę.“ Žvelgiant į mėnesio nuostolius, šioje grafoje jie tolygiai auga. Ši dinamika tiesiogiai susijusi su agresoriaus sėkme Avdiivka ir bandymu įgalinti savo manevrinius vienetus maksimaliai pasistūmėti priekin.
Atakuodamas Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą, agresorius ir toliau iš esmės rėmėsi dronų smūgiais. Tai atsispindi nuostolių dinamikoje. Antai raketų numušta tiek pat, kaip ir praeitą savaitę (8 vs ). Rusai tęsia anksčiau pradėtą taktiką, kai raketomis Iskander ar S300 atakuoja taikinius artimoje ukrainiečių gynybos gilumoje (Kostyantinivka, Pokrovsk). Dronų netektys kiek sumažėjo (232 vs 162), tačiau fiksuojamas intensyvesnis jų naudojamas prieš civilinius taikinius.
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai kiek sumenko, tačiau išliko panašiame aukštame lygmenyje (7390 vs 6980). Vertinant savaitės dinamiką nuostoliai šioje grafoje didesni savaitės viduryje ir pabaigoje. Žvelgiant į mėnesio dinamiką, agresoriaus nuostoliai šioje grafoje kito nežymiai ir liko labai aukšti.
Agresoriaus šarvuotos technikos netektys išliko aukštame lygmenyje (298 vs 296). Vertinant savaitės dinamiką nuostoliai šioje grafoje ėmė augti nuo antros savaitės pusės. Kalbant apie mėnesio dinamiką, rusų nuostoliai išaugo antrą savaitę ir išliko panašiame aukštame lygmenyje.
Tuo tarpu rusų artilerijos nuostoliai sumenko (287v 211). Žvelgiant į savaitės dinamiką rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai taip pat ėmė augti antroje savaitės pusėje. Mėnesio dinamika rodo, kad iki trečios savaitės nuotoliai šioje grafoje sistemiškai augo, tačiau pastarąją savaite nukrito.
Agresoriaus oro gynybos sistemų netektys išliko tame pat lygmenyje (10 vs 10). Žvelgiant į savaitės nuostolių dinamiką ir šioje grafoje nuostolių šuolis fiksuojamas antroje savaitės pusėje. Mėnesio dinamika rodo, kad agresoriaus netektys šioje grafoje tendencingai augo.
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys išaugo ženkliai (275 vs 321). Vertinant savaitės dinamiką, tendencija kartojosi – sunkvežimių nuostoliai sistemiškai ėmė augti nuo antros savaitės pusės. Analizuojant mėnesio agresoriaus netektis šioje grafoje galima teigti, kad jos kilo (išimtis – antra savaitė), o paskutinę savaitę pasiekė neregėtas aukštumas.
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Vertinimas
Tikėtina, kad ribotus rusų raketų smūgius bei sumenkusias atakas dronais įtakojo žvalgybai ir operacijų valdymui naudojamo rusų lėktuvo A50 netektis. Neatmestina, kad tai prisidėjo prie to, kad raketos vis dažniau atakuoja netoli kontaktinės linijos esančius ukrainiečių logistinius taškus, kur rusai gali kitais žvalgybos būdais susižinoti apie Ukrainos oro gynybos aktyvumą. Tokiu būdu tikėtina, ukrainiečių oro gynyba priversta rinktis : 1) išsiduoti ir numušinėti šias raketas, ar 2) atakuoti šalia kontaktinės linijos KAB‘us mėtančius rusų orlaivius. Žvelgiant į ukrainiečių deklaruojamus rusų aviacijos nuostolius bei rusų soc. tinkluose pateikiamą informaciją apie prieš rusų aviaciją intensyviai dirbančią ukrainiečių oro gynybą, galima daryti prielaidą, kad Ukraina prioritetą teikia rusų aviacijos numušinėjimui. Tokiu būdu nemaža dalis raketų pasiekia taikinius.
Bendri agresoriaus manevrinių vienetų ir artilerijos nuostoliai išliko labai aukšti, o logistinio transporto netektys išaugo. Žvelgiant per visus parametrus fiksuojamas tendencingas nuostolių augimas nuo savaitės vidurio. Tai galima būtų aiškinti taip:
Labai aukšti, o pagal atskirus parametrus ženkliai išaugę rusų nuostoliai indikuoja, kad praėjusios savaitės pabaigoje-šios savaitės pradžioje Ukrainos gynėjus pasiekė reikalingi resursai (ypač šaudmenys) bei rezervai (įvyko rotacija). Apie tai viešai komunikavo Ukrainos kariuomenės vadas gen. O.Syrskyi. Tiesa, ar tai sistemingas papildymas ar trumpalaikė injekcija, pamatysime artimiausiomis savaitėmis.
Pagrindinių pastangų kryptyje, t.y. Avdiivka sektoriuje savaitės viduryje ukrainiečiams pavyko sustabdyti agresoriaus veržimasi Berdychi-Orlivka-Tonenke ruože bei vėliau kontratakuoti. Kaip tik antradienį ir trečiadienį rusai patyrė didžiausius gyvosios jėgos nuostolius, o šarvuotos technikos netektys trečiadienį išaugo beveik dvigubai. Tikėtina būtent nuo savaitės vidurio taikytos priemonės stabilizuojant kontaktinę liniją prie Avdiivka atnešė didžiausius rusų nuostolius.
Nuo savaitės pradžios iki vidurio agresoriaus aktyvumas Svatove, Kremina ir Bakhmut sektoriuose buvo sąlyginai mažas. Tai tikėtina buvo susiję su pajėgų pergrupavimu. Antroje savaitės pusėje rusai atnaujino atakas. Bakhmut šiauriniame flange antroje savaitės pusėje rusai labai sunkiose kautynėse sugebėjo pasistūmėti Ivanivkse. Kremina sektoriuje rusai negalėjo pasistūmėti, tačiau laikė iniciatyvą savo rankose. Tuo tarpu Svatove po pirmo bandymo rusai gavo gerai į skūrą, perėjo į gynybą, o savaitės pabaigoje buvo priversti palikti pozicijas prie Tabaivka. Visa tai prisidėjo prie agresoriaus manevrinių vienetų nuostolių augimo nuo savaitės vidurio.
Rusai intensyviai, tačiau nesėkmingai atakavo Robotyne ruože, todėl patyrė didelių nuostolių.
Geopolitiniame fronte ir toliau neliūdna:
Panašu, Europoje vyksta kova dėl lyderystės (ar noro pasirodyti lyderiu). Prancūzijos prezidentas E. Macronas paskelbė apie tarptautinės vidutinio ir ilgo nuotolio raketų koalicijos paremti Ukrainą sudarymą. Šiuose procesuose yra niuansų (rašėme čia https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/419738597112123), tačiau tai gerokai geriau nei pono O. Sholtz retorika. Vokietijos kanclerio teigimu, jo šalis Ukrainai neperduos Taurus raketų, nes jos gali pasiekti „netinkamus taikinius Maskvoje“. Tuo pačiu Prancūzijos prezidentas, priešingai nuo savo įprastos retorikos „tartis su putinu“, neatmetė NATO pajėgų dislokavimo Ukrainoje galimybės. NATO vadovybė paneigė ketinimus dalyvauti konvenciniuose veiksmuose, tačiau sąjungininkai vis drąsiau kalba apie idėją siųsti NATO karius netiesioginiams veiksmams – vakarietiškos infrastruktūros apsaugai, Ukrainos karių apmokymui ir pan. Tai, kad v. putinas sureagavo į tokias kalbas pagrasindamas branduoliniu vėzdu rodo, kad tokia perspektyva kremliui yra pavojinga.
Uždniestrės deputatų suvažiavime separatistinės Moldovos regionas kreipėsi į rusiją prašydamas „apsaugos nuo Moldovos ekonominio spaudimo“. Po to kito Moldovos regiono, Gagauzijos, vadovė nuvyko į Maskvą, kur kremliaus pasiprašė palaikyti artimus santykius. Vis dėlto, putinas savo metiniame pranešime situacijos Moldovoje nekomentavo, tad, tikėtina, Uždniestrės situacija didelių politinių/karinių grėsmių regione kol kas nekels. Tačiau rusai bando kalti pleištą tarp Moldovos ir Ukrainos – antai rusų dronas Ukrainos teritoriją (Khmelnytskyi) atakavo atskridęs iš Moldovos teritorijos. Labai tikėtina, kad rusai specialiai jį įskraidino į moldavų oro erdvę ir tada atakavo Ukrainos teritoriją. Tai buvo ne pirmas toks incidentas nuo 2022 metų.
Po ilgą laiką trukusių nesutarimų, Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos prašymą prisijungti prie NATO. Švedijai tapus nauja NATO nare, daug dėmesio skiriama diskusijoms apie padidėsiantį Baltijos jūros saugumą. Maža to, Švedija taip pat žada dislokuoti apie 600 karių kontingentą Latvijoje. Į švedų prisijungimą grasinimais sureagavo ir rusija, tačiau švedai vieningai sutinka, kad yra pasirengę reaguoti į bet kokią rusų agresiją regione.
Nepaisant kremliaus represinių priemonių, A. Navalno laidotuvių metu susirinko tūkstančiai mitinguotojų. Atvirai buvo skanduojami šūkiai prieš karą ir v. putiną. Mitingų metu Maskvoje ir Sankt Peterburge suimta daugiau nei 100 žmonių. Tačiau labai mažai tikėtina, kad tai išvirs į kažkokį kremliui pavojingą judėjimą šalies viduje. Tuo labiau, kad emigracijoje veikianti rusų opozicija yra suskaldžiusi bei neatmestina, kiršinama ir/ar įtakojama FSB. Ar A. Navalno nužudymo korta nebus panaudota vidinėje kremliaus kovoje, parodys laikas.
****************
Čia praėjo orda. Odesa
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
RUSIJOJE Į ORĄ LEKIA PASTATAI IR STRATEGINIAI OBJEKTAI (2024 03 03)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas pripažino, jog nutekėjo jo šalies karininkų pokalbis apie tai, kiek ir kokių reikia ginklų Krymo tilto sunaikinimui. Kalbėta daugiausia apie raketas „Taurus“. Vokiečių kariškių pokalbį paviešino rusų propagandistai, kas byloja, jog prie žvalgybinės operacijos ir informacijos nutekėjimo nagus yra prikišęs Kremlius.
Mes neabejojame, jog Krymo tiltas netrukus bus sunaikintas. Bėda – Vakarų valstybių apaugimas rusiškomis žvalgybos tarnybų kirvarpomis.
Ukrainos Saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, jog Putinas šiais metais stengsis nokautuoti Ukrainą, suduodamas triuškinamą smūgį. Priešingu atveju, režimo laukia žlugimas, nes rusai nesugebės ilgai kariauti be akivaizdžios ir apčiuopiamos pergalės.
Tas tiesa. Tik nelabai aišku, ties kuria riba rusai įsivaizduoja savo pergalę – užgrobus Charkovą, Kijevą ar visą Ukrainą?
Vakar Rusijoje sproginėjo pastatai ir strateginiai objektai. Jekaterinburge išlėkė į orą elektros pastotė „Kalininskaja“. Pranešama, jog nežinomi asmenys pastotėje padėjo sprogmenų, dėl ko ir įvyko didžiulis sprogimas.
Ši pastotė driskynui pakankamai svarbi: ji tiekė elektros energiją trims svarbioms Rusijos gynybos įmonėms.
Sprogimas įvyko Peterburge. Į orą išlėkė dalis daugiabučio pastato. Įdomiausia tai, kad Kremliaus šaltiniai tvirtina, jog įvyko sprogimas, kurio priežastys tiriamos. Tuo tarpu kiti šaltiniai tvirtina, jog į pastatą trenkėsi kovinis dronas. Vaizdo įraše matomas sprogimas, kuris įvyksta objektui atsitrenkus į pastatą.
Jei Ukraina turėtų pakankamai tolimojo nuotolio raketų, kuriomis kasdien daužytų Maskvą, šiandien karo scenoje vaizdas būtų visiškai kitoks.
Be to, atkreipiame draugų Ukrainoje dėmesį – Rusijos gubernatoriai ir kiti aukšto rango pareigūnai yra validūs kariniai taikiniai. Nepamirškit, kad jie taip pat ir režimo elito valdantieji oligarchai, pamatai, ant kurių stovi Putino sukurtos sistemos kortų namelis.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Rusai smarkiai stumiasi į vakarus nuo Avdijivkos. Ukrainos kariuomenė neparengė patikimų įtvirtinimų šioje kryptyje, todėl okupantai kasdien juda į priekį.
Ukrainos vadovybė, panašu, galimai nutarė aukoti didesnes teritorijas, nes šiuo metu daromi galingi įtvirtinimai gerokai toliau į vakarus.
Numuštas dar vienas rusų naikintuvas bombonešis Su-34, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas.
Praėjusią parą įvyko 71 kovinis susirėmimas. Rusai daugiausia šaudė iš salvinių raketų sistemų. Puolimo metu driskiai šaudo iš visko, ką turi; tankai naudojami taip pat, kaip artilerijos vienetai. Didžiules bėdas ukrainiečių pajėgoms ir civiliams kelia rusiški FABai, kurie su tam tikrais patobulinimais, gali pažeisti taikinius gerokai toliau nuo juos išmetusių bombonešių. Per kelias valandas kai kuriuose ruožuose okupantai išmeta šimtus pustonį sveriančių bombų. Sprogimo bangos luošina viską, kas gyva, ir jei ir nenužudo, tai sužeidimai, kontūzijos yra negrįžtami. Labiausiai, kaip visada, nukenčia civiliai.
Nenorime jūsų gąsdinti, bet apie tai reikia šnekėti: rusų bombos per du metus jau nusinešė mažiausiai šimtą tūkstančių ukrainiečių civilių gyvybių.
Ukrainiečiai stengiasi sekinti priešą ir padaryti jam kuo daugiau žalos. Iš oro smogta 8 okupantų irštvoms, sunaikinta artilerijos sistema.
↞ Trumpai ↠
Rusijos užsienio reikalų ir teroro ministras paleido eilinę tarptautinių nuodų doze. Antalijoje Lavrovas pareiškė, kad JAV gynybos sekretoriaus Loydo Austino teiginys, jog pralaimėjus Ukrainai, NATO bus priversta kovoti su Rusija, rodo, jog būtent Aljansas turi planų kariauti. Esą Rusija neturi jokių ketinimų pulti Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos.
Lavrovas lygiai dieną prieš invaziją į Ukrainą pareiškė, jog Rusija nepuls Kijevo ir atitraukia savo dalinius nuo sienos.
Putinas pareiškė, jog Rusija neplanuoja kosmose dislokuoti branduolinių ginklų.
„Tačiau kosmoso problemos ir pastangos neutralizuoti kosmoso sferoje galinčias iškilti grėsmes turėtų nuolat būti vyriausybės dėmesio centre“, – pezėjo vyriausiasis slavų mėsininkas.
Ką gi, Rusijos logika, kaip rodo istorinė patirtis, labai paprasta. Atvirkštinė. Sako nepuls, reiškia, puls. Sako nedislokuos, vadinasi, dislokuos.
Kažkokios Padniestrės kažkokių deputatų suvažiavimas nepaprašė Maskvos prijungti prie Rusijos. Paprašė paspausti Kišiniovą, kad būtų geriau gyventi. Štai taip.
Mūsų matomas geopolitinis paveikslas, Kišiniovo vadovų įtūpstai Kazachstanui, Serbijai, švelnus tonas su Maskva, leidžia numanyti, jog šalis po truputį dreifuoja ne ES ir NATO link. Tačiau tai dar nereiškia, jog Maskva nėra numačiusi kito Moldovos destabilizacijos plano.
Pranešama, jog Pekinas sustabdė ginklų tiekimą Rusijai jūrų keliais. Spėjama, jog tai gali būti dėl logistikos arba gamybos grandžių sutrikimų.
⥁ Lietuvoje ⥀
Premjerė pasakė, kad Lenkija Lietuvos negins. Ir visi užsipuolė ją lesti. Kodėl gi toji premjerė, matote, neprivertė ir nesusitarė su lenkais, kad tieji anieji mus gintų.
Komedija iš bezdalo. Diskusija apie nieką. Nei lenkai mus besąlygiškai turi gint, nei mes lenkus. Nei kažkas kitas kažką turi gint. Nebent susitaria iš anksto. Kam apie tai iš viso reikėjo išsižiot, o vėliau diskutuot – mums didžiulis rebusas. Greičiausiai, neišsprendžiamas.
Premjerė, kaip ir mes visi, yra žmogus. Na, leptelėjo. Turėjo galvoje vieną, gavosi kita. NATO planai yra, 5 straipsnis niekur nepabėgo. Visi už vieną ir vienas už visus.
O pasirašyti dvišalę sutartį su Lenkija reikėjo ne vakar, o prieš trisdešimt metų. Tada nereikėtų kažkokių niekų sapalioti.
Žmonės su antpečiais, patarti komunikacijos debilų, kurių smegenys voliojasi kažkur apatinėje kūno dalyje, išplatino vaizdo medžiagą, kaip iš Baltarusijos pusės mėginama prasiveržti per Lietuvos valstybinę sieną Raigardo poste. Paskutiniam asilui aišku, jog tai nedidelė provokacija, siekiant patikrinti, kokios pajėgos saugo mūsų pasienį. O saugo net keturiolika pareigūnų, kurie supratimo neturi, nei kas yra karas, nei kaip reikia sieną, namą ar savo šeimą saugoti nuo sužvėrėjusių, karo mėsmalę perėjusių driskių.
Prasiveržimo metu siena buvo stiprinama segmentais, skirtais vištidžių aptvėrimui. Nors iš Baltarusijos pusės artėjantis asmuo filmavo Lietuvos pareigūnų veiksmus, siekiant nustatyti galimą sienos apsaugos lygį, mūsų silpno protelio komunikatoriai patys įkėlė vaizdo medžiagą į internetą ir dar pakišo pareigūnus.
Tokiu būdu supaprastindami priešo darbą. Dabar labai aiškiai matosi, jog sieną galima lengvai kirsti traktoriais, sunkvežimiais, visureigiais ir net senas moskvičius lengvuoju būdu gali patekti į Lietuvos teritoriją. Siena praktiškai nesaugoma.
Jei mūsų varškėčiai ir tešlagalviai mano, kad rusai veršis tankais ir kurganecais, prieš tai penkis metus juos kaupdami prie sienos, jie arba dirba Maskvai, arba juos reikia ryt 8 ryte atleisti iš pareigų ir priskirti būriams, kurie jau 12 val. (be pietų pertraukos) turėtų pradėti rausti bunkerius.
Nuoširdžiai rekomenduojame postą uždaryti taip, kad pro jį negalėtų prasiveržti jokia technika. Tiesiog, jokia. Geriausia, jau dabar, užminuokit.
… pavasaris laukuose ir miškuose.
Dangaus skliaute – pavasarinis gervių klyksmas.
Miškuose – pirmieji daigai ir žiedai.
Norisi kvėpuoti, tiesiog būti, su niekuo nekovoti, nematyti kvailių, negirdėti gandų, nematyti mus savo priešais paskelbusių juokdarių.
Būti dalimi viso to, kas bunda, kvepia, klega, čiauška ir skleidžia begales įvairiausių kvapų, kurių taip pasiilgome po žiemos.
