Locked N’ Loaded 
Luhansko kryptis.
Svatove. Agresorius stiprina spaudimą Synkivka ir Tabaivka ruožuose esantiems Ukrainos vienetams. Atakų daugiau, jos intensyvesnės. Kaip minėjome vakar, čia rusai turi pakankami pajėgų pradėti didesnio masto puolimą. Stebėsime situaciją.
Kremina. Rusai vėl pabandė pralaužti ukrainiečių gynybą Terny ruože, Ukrainos gynėjai išlaikė pozicijas.
Lysychansk. Mūšiai Bilohorivka ruože kiek aprimo, tačiau suintensyvėjo prie Rozdolivka. Galimai, tokiu bandymu, atakuoti įvairiose kontaktinės linijos vietose, okupantai bando išvarginti ukrainiečių vienetus tam, kad sudaryti sąlygas intensyvesniems puolimo veiksmams Syversk link. Tiesa, kol Kremina sektoriuje rusams nepavyko užimti pietinio flango ir įsitvirtinti palei Severskyi Donets upę, greičiausiai tokie bandymai bus tik lokalaus pobūdžio.
Donecko kryptis.
Bakhmut.
Šiaurinis flangas. Sunkios kautynės vyksta Ivanivske gatvėse bei šiauriau esančiose kalvose. Situacija labai dinamiška, tačiau rusams pasistūmėti ir įsitvirtinti nepavyksta.
Pietinis flangas. Be pakitimų.
Avdiivka – Vuhledar.
Šiaurinis flangas. Okupantai intensyviai atakuoja visoje kontaktinėje linijoje bei išplėtė savo pozicijas Stepove apylinkėse. Neatmestina, kad taip rusai rengiasi smūgiuoti šiauriau, link Novobakhmutivka, įsiveržti į Ukrainos gynėjų užnugarį ir taip atkirsti kontaktinėje linijoje veikiančius ukrainiečių vienetus (PVEV – pridedamoje schemoje). Tuo tarpu ukrainiečiai bando laikyti pozicijas bei kontratakuoja. Štai čia, Bradley darbas: https://t.me/ButusovPlus/8430.
Centras. Be pakitimų.
Pietinis flangas.
Agresorius pasistūmėjo no mans land pietinėse Krasnohorivka prieigose. Vis labiau ryškėja jo noras patogesniu keliu, per šią gyvenvietę, užlipti į aukštumas, iš ten paremti puolimą Heorhiivka, su tikslu stumtis link Kurahove. Tai, kad ši gyvenvietė yra vienas iš puolimo tikslų, parodo ir intensyvūs rusų aviacijos smūgiai: https://t.me/arrowsmap/3584?single.
Fiksuojamos rusų atakos prie Vuhledar. Okupantai ilgas savaites bandė užimti Novomykhailivka, prasimušti iki kelio Vuhledar – Kostyantinivka. Sėkmės atveju, greičiausiai būtų pradėję galutinį operacijos etapą – Vuhledar puolimą iš pietų ir šiaurės rytų. Jei toks buvo rusų sumanymas, tai jis neišdegė – kelias ukrainiečių rankose, o agresoriui pavyko užimti tik dalį Novomykhailivka. Putino „rinkimai“ artėja ir dabar rusai strimgalviais pradeda skubinti įvykius.
Zaporizhia kryptis.
Orihiv. Sunkios kautynės tęsiasi Robotyne ir Verbove prieigose. Padėtis labai dinamiška, tačiau ukrainiečiai rusų neišleidžia iš no mans land.
Velyka Novosylka. Okupantai organizavo keletą atakų prie Staromayorske, ukrainiečiai apsigynė. Vakar rusai skelbė apie „grandiozinę“ pergalę prie Morfopil – neva užėmė keletą Ukrainos gynėjų stebėjimo postų. Tačiau nei ukrainietiški, nei nepriklausomi šaltiniai to nepatvirtina.
Pietų kryptis.
Rusų karo propagandistai nustebino ir patys save, ir s. shoigu. Jie teigia, kad ukrainiečių kairiajame Dniepro upės krante vėl daug, reikalauja aukštų vadų duoti didesnių vamzdžių, nes tuoj čia gali būti ajajai. 
**************
Su Michailu Podoliaku vakar aptarėme daugybę klausimų, bet pagrindinis jo prašymas – duokit ginklų, kol dar ne vėlu!
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
NATO KARIAI UKRAINOJE: NE TREČIASIS PASAULINIS, O RUSIJOS KAPITULIACIJA (2024 02 28)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas dar kartą patvirtino ketinimus siųsti kariškius į Ukrainą. Tuo pačiu pabrėžiama, jog Vakarų šalių kariai karo veiksmuose nedalyvaus.
„Visi lyderiai sutinka, jog nenori kariauti su Rusijos žmonėmis. Mes ketiname suvaldyti eskalaciją, kaip atsitiko prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą“, – sakė Makronas. Prancūzijos prezidentas pabrėžė, jog rusai neturi laimėti karo prieš Ukrainą, nes tokiu atveju ant kortos statomas visos Europos saugumas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras S. Sežiornė pridūrė, kad Paryžius „turėtų apsvarstyti naujus veiksmus remiant Ukrainą“. Kalbama apie išminavimą, kibernetinę gynybą, ginklų gamybą ir kitą karinę – techninę pagalbą. Kartu Paryžius skelbia, jog šiuo klausimu kol kas bendro sutarimo nėra. Jungtinės Karalystės vyriausybė pareiškė, jog neplanuoja siųsti karių į Ukrainą plataus masto dislokavimui. Vakar vakare Vašingtonas taip pat pareiškė, jog nesiųs savo karių į Ukrainą.
Šiandien jau girdime tai, ką rašėme ir ko prašėme prieš du metus. Rašytinė informacija sklando ne tik ore. Tai būtų nepaprastai geras, svarbus ir strategiškai teisingas sprendimas. Jei sąjungininkai dislokuotų savo karines pajėgas, kad ir instruktorių, medikų, psichologų, karių, skirtų saugoti logistines maisto, medikamentų, kitų produktų tiekimo grandines, tai verstų driskius vengti atakuoti lokacijas, kuriose dislokuotos NATO šalių pajėgos, nesvarbu kokiu pavidalu.
Tą jau reikėjo padaryti prieš dešimt metų išsyk po Krymo okupacijos. Būtume išgelbėję dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių. Tačiau dar nevėlu. Net ir vienas profesionalus pagal oficialų susitarimą tarp šalių Ukrainoje dislokuotas karys, turintis konkrečias karines užduotis, tegu ir ne fronto linijoje, reikštų, kad į Rusijos grėsmę pagaliau imta žiūrėti rimtai, o nuo šokio aplink stalą maskatuojant liežuviais pereinama prie darbų. Todėl Prancūzijos prezidento pareiškimai įkvepia ne tik vilčiai, bet ir pozityvioms prognozėms, matant atsiradusį racionalų karo stabdymo būdą ne tik ukrainiečių kraujo sąskaita.
Taip, be jokios abejonės, tai eskaluoja konflikto išaugimo tikimybę, tačiau tai yra didžiulis spaudimas Kremliui. Tiek psichologinis, tiek karinis. Driskiai apsišiktų vietoje, pataikę į JAV instruktorių dislokacijos vietą, nes puikiai suvokia, kuo tai gresia.
Iš kitos pusės, turime pasakyti ir tai, kad Makrono pareiškimai yra daugiau Kremliaus testavimas ir pataikavimas savo rinkėjams. Siekis pažiūrėti, kaip reaguos iki kaulų smegenų žinomi balvonai.
Mes gi Kremliaus pareiškimus ir ėjimus galime parašyti į priekį be jokio testavimo. Vakar Putino kilimėlis spaudai Peskovas ištriūbijo tai, ką rašėme užvakar – esą atsiranda ne konflikto tikimybė, o tiesioginis Rusijos ir NATO susidūrimo neišvengiamumas. Kremlius grasina pasauliniu karu. Lygiai taip pat, kaip karo pradžioje gąsdino, siekdamas sustabdyti raketų, lėktuvų, artilerijos ir kitų sistemų tiekimą Ukrainai. Visgi galiausiai ginklai pasiekė Ukrainą ir karas neprasidėjo. Nei Trečiasis, nei Ketvirtasis. Reikia nustoti myžčioti į batą, nebetrypčioti, o eiti pirmyn.
Vakarų lyderiai turi suvokti – trauktis nebėra kur.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą numušė du Rusijos naikintuvus bombonešius Su-34. Tokiais tempais leidžiami ant žemės, rusai praras oro šturmo grupių pagrindą. Beliks patikimiausia pirmojo pasaulinio karo priemonė – „štykami vpieriod“.
Pranešama apie įnirtingą rusų puolimą į vakarus nuo Avdijivkos. Čia, laikinai įrengtuose gynybiniuose įtvirtinimuose, ukrainiečiams sunkiai sekasi gintis. Toliau į vakarus yra kiti, dar pernai pradėti statyti įtvirtinimai, tad driskiai anksčiau ar vėliau sustos.
Šią naktį rusai atakavo Ukrainą bepiločiais orlaiviais ir priešlėktuvinėmis raketomis S-300. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 10 „šachedų“ Odesos ir Mykolajevo sričių ribose.
Numušus droną virš Odesos pramoninės zonos, skraidyklės nuolaužos apgadino vieno iš ypatingos svarbos infrastruktūros objektų transformatorių.
Fronto linijoje įvyko 102 kariniai susirėmimai. Rusai surengė 8 raketų, 75 oro ir 141 ataką iš salvinių raketų sistemų. Sugriauti daugiabučiai ir privatūs namai, nužudyti civiliai gyventojai.
Ukrainos raketinės pajėgos smogė 4 driskių karių, ginklų ir karinės technikos telkiniams, 2 artilerijos sistemoms, priešlėktuvinės gynybos sistemai ir dvejoms radiolokacinėms stotims.
↞ Trumpai ↠
Rusijos diktatorius Putinas pažadėjo sustiprinti Rusijos specialiųjų operacijų pajėgų smogiamąją galią, pažymėdamas 10-ąsias vyriausybės pastatų Kryme užgrobimo metines. Tuo tarpu Volodymyras Zelenskis acentavo, jog dabartinis karas „prasidėjo Kryme“.
Dabartinis karas Ukrainoje prasidėjo, kai Kremliaus besmegeniai nutarė pradėti ekspansiją ir karą prieš Vakarus.
Ukrainos prezidentas lankosi Saudo Arabijoje, kad aptartų taikos planus ir apsikeitimą karo belaisviais su Rusija.
Labai svarbus susitikimas su Kremliui „iš reikalo“ palankiais žaidėjais.
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas pareiškė, kad Europos ar NATO valstybės į Ukrainą nesiųs sausumos karių, o jo pareiškimą parėmė gynybos ministras Borisas Pistorius. Pistorius per spaudos konferenciją pareiškė, kad „batai ant žemės nėra Vokietijos pasirinkimas“.
Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas pasveikino Prancūzijos prezidento užuominas apie galimą tiesioginį Vakarų karinį dalyvavimą Ukrainoje.
Kijevas praneša, jog Rusijos specialiosios tarnybos planuoja operaciją „Maidanas-3“. Jau dabar ruošiama dirva karinei psichologinei operacijai, kurios tikslas suskaldyti visuomenę, parodyti tariamą Ukrainos valdžios ir kariuomenės bejėgiškumą, nuovargį ir neviltį.
Rusijos SVR tikslas yra demoralizuoti ukrainiečius, pasėti paniką tarp gyventojų, įkalti pleištą tarp kariškių ir civilių, supriešinti politinės vadovybės ir pilietinės visuomenės atstovus.
Teigiama, jog pernai Rusija rengė panašią operaciją, kurios biudžetas siekė astronominius 1,5 mlrd. dolerių. Dezinformacinės kampanijos pradžia suplanuota kovo – balandžio mėnesiais. Rusų SVR ir FSB per savo įtakos agentus Ukrainoje ir visame pasaulyje organizuos įvairias protesto ir sabotažo akcijas, bus skleidžiamos įvairios sąmokslo teorijos.
⥁ Lietuvoje ⥀
Vėl ir vėl, tai vienur, tai kitur plyksteli „licvinizmo“ temos. Keliami klausimai kam priklauso Vilnius, kokios tautybės buvo Tadas Kosciuška, teigiama, kad tikrieji lietuviai – tai žemaičiai, o visi kiti esą licvinai ir panašiai.
Mielieji, metas rauti šį piktžolių šabakštyną ir šveisti per tvorą. Kol nevėlu.
Nes visa ši kaimynų baltarusių, perbridusių mūsų sieną, retorika yra visiškai nejuokinga. Ji kvepia ne tik Minsko KGB ir Maskvos SVR dvoku, bet yra vieningo, su Kremliumi suderinto hibridinio karo elementai.
Visų pirma, istorinis – politinis valstybės, jos sostinės, tautos tapatybės kvestionavimas yra ne kas kita, kaip istorijos perrašinėjimas, revanšizmas, revizionizmas – ir tai yra būtent tai, ką neseniai pasauliui, tūlo Karslono pagalba, išdėstė fiureris Putinas. Kėsinimasis į tariamas slaviškas erdves, jų susigrąžinimas – viena pagrindinių Rusijos agresijos priežasčių.
Taip kad, jei Lietuvoje gyvenančių baltarusių istorinis naratyvas skleidžia būtent šį dvoką – tai yra Maskvos „zadanijų“ vykdymas, atvira antivalstybinė veikla, turinti visus Rusijos hibridinio karo požymius.
Pasitaiko net viešų pareiškimų, kuomet grasinama, jog 100 000 „licvinų“ dieną X parodys, kieno gi yra Vilnius ir Lietuva. Tokius veikėjus derėtų semti nelaukiant dienos X ir deportuoti pas bulvių kolūkio Batką į bulbostaną.
Nepamirškime, kad pastarieji atvykėliai – tariami pabėgėliai, su Ukraina kariaujančios, karą Vakarams ir mums paskelbusių šalių – agresorių piliečiai.
Demokratija šiuo atveju – tai ne žodžio ir spaudos laisvė, leidžianti reikštis priešiškam, antivalstybiniam gaivalui. Jei dešimtys tūkstančių kaimynų sugužėjo į Lietuvą, bėgdami nuo represijų, tokių „nukentėjusiųjų“ priedermė yra kovoti su Minsko ir Maskvos režimais, prisijungti prie pilietinės Lietuvos visuomenės, visomis išgalėmis remti Ukrainą, o ne patogiai kiurksoti, laukiant progos pasireikšti rusiškojo fašizmo apraiškoms.
Derėtų atkreipti dėmesį ir į „opozicines“ baltarusių medijas, kurios galimai dirba po priedanga, nes tyli apie Maskvos ir Minsko vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje. Tikras baltarusių opozicionierius turėtų gerai kalbėti lietuviškai, dalyvauti eitynėse nešinas trispalve mūsų valstybinių švenčių metu, deklaruoti, jog Baltarusijos ateitis – NATO ir ES, o Lukašenkos laukia kartuvės.
Tačiau jei iš smegenų ir burnos liejasi „licvinizmo“ vėmalas, vadinasi, tai Maskvos kontroliuojamos Minsko KGB Trojos arklys Lietuvoje.
