Karas Ukrainoje. Septyni šimtai tryliktoji (vasario 6) diena

FRONTO LINIJOJE – LYGIOSIOS (2024 02 06)

↞ Strateginės aplinkybės ↠

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad fronte šiuo metu – lygiosios. Šią patinę situaciją mes įvardijame kaip ryškią Ukrainos pergalę, nes šalis kariauja su viena skaitlingiausių kariuomenių pasaulyje.

Ukrainos prezidentas skelbia, jog nepaisant Vakarų paramos Ukrainai, teroristinė Rusija padidino kai kurios ginkluotės skaičių, gaudama vakarietiškos elektronikos. Jos tiekimas vyko daugiausia Kazachstano, Kinijos ir Turkijos pagalba. Rusų artilerijos poreikį patenkino Baltarusija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

„Priešas, palaipsniui didindamas visų rūšių bepiločių lėktuvų gamybą, taip pat prideda žilų plaukų mūsų geriems vyrams“, – teigia Zelenskis.

Skelbiama, jog ukrainiečiams norint sėkmingai gintis, per dieną reikia bent 10 000 šovinių, o iššaunama 5-7 tūkstančiai. Tuo tarpu rusai turi galimybę kompensuoti savo nuostolius, atvilkdami iš sąvartynų 350–400 senų sovietinių velkamųjų haubicų.

Nepaisant sudėtingos padėties fronto linijoje, kasdien skelbiama, kad Volodymyras Zelenskis ruošiasi pakeisti ne tik kariuomenės vadą Valerijų Zalužną, bet ir visą vadovybę. Šiam sprendimui esą priešinasi kiti kariuomenės vadai ir kariai, todėl Zelenskis delsia. Karių tarpe abejojama, ar atsiras autoritetas, kuris būtų lygiavertis Zalužnui. Šiuo metu populiarumu Zelenskiui Zalužnas nei kiek nenusileidžia. 72 proc. ukrainiečių nepritaria kariuomenės vado atleidimui iš pareigų ir tik 2 proc. pritaria.

Trintis, populiaraus kariuomenės vado atleidimas iš pareigų kirstų paties Zelenskio autoritetui. Būtų nepaprastai skaudu sužinoti, jog dideli vyrai neperlipa per asmenines ambicijas, nepasidalina valdžios ir šlovės. Mus yra pasiekę signalai iš Kijevo apie tai, jog Zelenskis nemoka iš savo komandos narių girdėti prieštaravimų ir mėgsta, kad jam pritartų. Pritarėjai, pataikūnai – blogiausia, kas gali apibūdinti pigios šlovės siekiančią vidutinybę. Tačiau vis dar viliamės, kad kova dėl valdžios Kijeve – suderintas ėjimas, siekiant suklaidinti priešą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas vakar atvyko į Saudo Arabiją. Siekiama pažangos dėl įkaitų susitarimo, taip pat sukoordinuoti Gazos ruožo „dieną po“. Be to, stengiamasi užtikrinti, kad Izraelio ir „Hamas“ karas neperaugtų į platesnį regioninį konfliktą.

Apgailestaujame, tačiau tokie vizitai tiek JAV, tiek Vakarams, tiek Lietuvai turės minimalios naudos. Kodėl? Todėl, kad strateginės komunikacijos specialistai, žvalgybos tarnybos ir agentūros naujame kare neįvardija aiškaus priešo, todėl nei Vašingtonas, nei Briuselis nežino, kaip ir kam smūgiuoti.

Jungtinės JAV ir JK vadovaujamos pajėgos sudavė tikslinius smūgius teroristinėms grupuotėms Sirijoje, Irake, Jemene. Tačiau ar tai pakeis ir iš esmės stabilizuos padėtį regione? Vargiai. Mums visiems, įskaitant karinių operacijų planuotojus, būtina suvokti, jog šiandien turime reikalą ne su akivaizdžiai matomu priešu, koks buvo Sadamas Huseinas ir jo „armija“. JAV karas su Iraku buvo aiškus, priešas akivaizdus, matomas. Tuo tarpu šiandien mes turime reikalą su sunkiai apčiuopiamu priešu. Tai beveik nematomos, tačiau gerai koordinuojamos ir valdomos teroristinės grupuotės, veikiančios įvairiose pasaulio šalyse, įvairiose vietose. Jos veikia panašiu principu, kaip Donbaso, Padniestrės teroristinės formuotės ar „Wagner“ smogikai Afrikos šalyse. Tokios pat teroristinės grupuotės veikia Venesueloje, Meksikoje, Artimųjų Rytų šalyse. Donbaso principu veikia husių teroristinė grupuotė, užgrobusi dalį Jemeno teritorijos. Tokie dariniai – pūliniai valdantys, kontroliuojantys visą ar dalį valstybės teritorijos, kuri nesugeba apsiginti nuo vidaus teroro yra labai pavojingas veiksnys. Būtent todėl JAV nesiryžta plačiai atakuoti teroristų grupuočių, nes prieš save ir Izraelį nuteiks Irako, Sirijos, Jemeno žmones. Nepasitenkinimas jau kyla.

Kur išeitis? Būtina sunaikinti teroristų valdymo centrus Irake ir Rusijoje. Kito kelio nėra. Kol veiks teroristų valdymo, paruošimo, finansavimo centrai, ir toliau matysime vis naujus ir naujus karų židinius, aukas, sprogdinimus, raketų atakas, išpuolius, jausime ir išgyvensime nestabilią pasaulio ekonominę situaciją.

Kalbant apie Lietuvą, turėtume ruoštis ne Pirmojo pasaulinio karo durtuvų kautynėms ar Antrojo pasaulinio karo rusų tankų atakoms, o būtent tokiems hibridiniams – kariniams teroristiniams, kibernetiniams ir kitokiems šalį iš vidaus destabilizuojantiems išpuoliams. Konvencinės išorės grėsmės galimos tik labai ribota apimtimi.

↞ Reikšmingi postūmiai ↠

Per pastarąją parą fronte įvyko net 126 koviniai susirėmimai. Priešas surengė 7 raketų atakas, 35 oro smūgius, 90 atakų iš salvinių raketų sistemų. Rusų teroristų atakų metu buvo sužeisti civiliai gyventojai. Buvo sugriauti arba apgadinti gyvenamieji pastatai ir kita civilinė infrastruktūra.

Ukrainos kariai ir toliau didvyriškai laikosi Chersono pozicijose, nepaisant nuožmaus okupantų puolimo. Rusai deda dideles pastangas, kad išstumtų ukrainiečius, ir vakar surengė tris nesėkmingas atakas.

Praėjusią parą Ukrainos raketinės pajėgos pataikė į 1 driskių sankaupą, 2 vadavietes ir 3 okupantų amunicijos sandėlius.

↞ Trumpai ↠

Rusijos okupantų neteisėtai pastatytas Krymo tiltas nesulauks 2024 m. pabaigos, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno vadas viceadmirolas Oleksijus Neižpapa. Kariškis pareiškė, jog žino, kaip sunaikinti neteisėtai pastatytą konstrukciją.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pirmadienį pareiškė, kad „karas nesibaigs“, kol Izraelis nelikviduos „Hamas“ vadovybės. „Mūsų tikslas – absoliuti pergalė prieš „Hamas“. Mes nužudysime „Hamas“ vadovybę, todėl turime toliau veikti visose Gazos ruožo teritorijose“, – pareiškė Netanjahu.

Kremlius pareiškė, kad smūgio prieš kepyklą Rusijos okupuotame Rytų Ukrainos Lysičiansko mieste žuvo mažiausiai 28 žmonės. Rusija skelbia, kad per išpuolį, kurį pavadino Ukrainos „teroristiniu aktu“, buvo panaudoti Vakarų tiekiami ginklai.

Rusijos užsienio teroro ministerijos gegutė Marija Zacharova pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sąmoningai nusitaikė į kepyklą.

Rytų fronte nieko nauja: rusai toliau meluoja, siekdami sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai ir sukurti buferinę zoną.

⥁ Lietuvoje ⥀

Komunizmo šmėkla maklinėja po Lietuvą. Ji persekioja ne vieną politikierių, ypačiai kadidatą į prezydentus.

Ir ko, regis, bijot? Pasisakei, kad buvai komuniaga, ir baigtas kriukis. Juk žmonių į Siberiją nevežei, netardei, kaustytu batu gulinčio nespardei. O ir šiaip, ne visi ir ne visada patys kalti buvo dėl begalinės meilės kompartijai ir tapimo komunarais. Turėkim minty, kad net ir Sąjūdžio laiku, vargu bau ar visi manė, kad Lietuva bus laisva, kaip šiandien, o komuniagų partijos iš viso nebebus.

Komunistų partija tada buvo kaip škia duotybė, kaip oras ir vanduo.

Tas tiesa, kad anuomet buvo ir kitokių žmonių, kurie nestojo į partiją. Iš principo. Dėl to kentėjo ir nepadarė karjeros. O kiti buvo kaip visi – nevykėliai – ir naudojosi TSKP LKP privilegijomis, ėdė kondensuotą pieną su žirneliais beigi gaudavo paskyras visokiems drandalietams.

Sakot, čia kitas reikalas? Negalima lyginti, kai asmuo, ypač politikas, tą slepia.

Nu gal ir teip. Jei slepia, vansi, jam gėda. Ypačiai gėda, jei stojo partijon tuo metu, kai visi normalūs žmonės partinius bilietus jau degino. Ir tokių buvo tūkstančiai, tiek komunistų, tiek kagėbistų. Pastarųjų tarpe buvo ir tokių, kurie atsiprašė, viešai ar neviešai prisipažino, toliau dirbo valstybės labui.

Ale kai žmogus slepia savo praeitį, tai rodo, jog neveikia pastarojo piliečio moralinis kompasas. Žmogus nėra čystas, kaip liaudis sako. Ans yra linkęs meluoti, slėpti. O melagį labai gerai pažįsta ir supranta kitas melagis. Po kurio laiko, tokių veidmainių ir melagių govėda valdžioje tampa didžiule problema.

Tad svarbiausias čia kitas klausimas – rinkėjas. Ar lietuvis, katras šimtmečius buvo pratinamas tikėti vieną Dievą, bet melstis kitam, šiek tiek vogti – pakombinuoti, biškį pameluoti, ar jis šiandien pasveiko nuo senų įpročių ir kolūkietiškų papročių?