Locked N’ Loaded 
Sveiki, pateikiame svarbiausius sausio 28 – vasario 3 d. akcentus. Taip pat, apibendriname keturių savaičių agresoriaus nuostolių dinamiką.
Mūšių dinamika.
Ukrainos pajėgos vykdė smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Prioritetiniai taikiniai savo pobūdžiu per daug nesikeitė:
Rusų degalų saugyklos (pvz. atakuoti tokio pobūdžio taikiniai Sankt Peterburgo, Volgogrado miestuose) ir šaudmenų sandėliai (pvz. smūgiai Tokmake, Berdianske, Mariupolyje);
Agresoriaus vadovavimo ir valdymo punktai (pvz. smūgis Belbeko oro uoste);
Rusų aviacija (pvz. smūgis Sakų oro uostui).
Taip pat, Ukrainos pajėgos surengė vieną efektyviausių ir efektingiausių pastarojo mėnesio operacijų, kuomet prie Krymo krantų keturiais jūriniais dronais sunaikino „Moskit“ raketų nešėją „Ivanovec“.
Kaip įprasta, po intensyvesnės praėjusios savaitės, šį kartą agresorius taupė raketas, tad jų nuostoliai gerokai sumenko (27 vs 3). Mėnesio nuostolių dinamika šioje srityje rodo, kad rusai tęsia praėjusiais metais naudotą taktiką, kai intensyvesni raketų smūgiai vyksta maždaug kas antrą savaitę. Okupantai iš esmės rėmėsi Šahed dronų smūgiais, kurių naudojimas ir nuostoliai išaugo (105 vs 127). Mėnesio dinamika rodo, kad dronų – savižudžių naudojimo mastas nuosekliai augo.
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai dar labiau išaugo (6080 vs 6640). Apžvelgiant visą vasario mėnesį, matome, kad per pastarąją savaitę rusai patyrė didžiausius gyvosios jėgos nuostolius.
Tuo tarpu agresoriaus šarvuotos technikos netektys pastarąją savaitę ženkliai sumenko (304 vs 210). Po sąlyginai didelių nuostolių per dvi prieš tai buvusias savaites, netektys šioje srityje beveik grįžo į vasario pradžios rezultatus.
Artilerijos nuostoliai išliko aukšti (226 vs 241) bei pasiekė mėnesio aukštumas.
Beveik identiška dinamika ir agresoriaus logistinio transporto srityje (241 vs 290). Nuostoliai šią savaitę didžiausi per visą sausio mėnesį.
Kaip ir praėjusią savaitę, aukštesni rusų nuostoliai fiksuoti pirmoje savaitės pusėje, o antroje pusėje efektyvumas krito gana ženkliai. Pagrinde, šį dalyką lemia okupantų vykdomų operacijų intensyvumas.
Vertinimas.
Tikėtina, kad agresorius kitą savaitę surengs didesnio masto raketų ir dronų smūgius prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.
Bendri agresoriaus manevrinių vienetų, artilerijos ir logistinio transporto nuostoliai išliko aukštame lygmenyje arba dar labiau išaugo.
Tačiau šios savaitės nuostolių dinamika rodo, kad pirmoje savaitės pusėje atlaikant rusų spaudimą, ukrainiečių ugnies efektyvumas krenta, o tuo sėkmingai naudojasi agresorius:
Ryškiausiai tai matome Avdijivkos šiauriniame flange, kur rusams visgi pavyko pralaužti ukrainiečių gynybą ir pasiekti miesto šiaurines prieigas. Taigi, Avdijivkos apglėbimo replės po truputi, bet spaudžiasi. Apie tai rašėme vakar: https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/406513628434620.
Taip pat, Ukrainos gynėjų ugnies efektyvumo sumažėjimo patvirtinimas yra agresoriaus sugebėjimas prisiveržti bei nepaisant nuostolių, išlaikyti naujas pozicijas Kremina sektoriuje ir Ternų ruože (https://www.facebook.com/Parakomanai/posts/405427911876525).
Kita vertus, net ir savaitės pradžioje patirdami didelius nuostolius (https://t.me/arrowsmap/3339), rusai sugebėjo pasistūmėti Novomychailivkos šiaurinėse prieigose.
Šių problemų priežastys greičiausiai yra kompleksinės:
Ukrainos manevriniams vienetams kontaktinėje linijoje stinga gyvosios jėgos, trūksta žemesniosios grandies vadų, o besikaunantys kariai yra pervargę. Didesni nei įmanoma apžioti gynybos sektoriai lemia koordinacijos stoką ukrainiečių taktiniame – operaciniame lygmenyje. Batalionams, brigadoms bei pajėgų rūšims iššūkiu išlieka efektyviai bendrai veikti tiek gynybos, tiek puolimo operacijose. Situacijose, kai rusai atakuoja įvairiose vietose ir kartais sunku suprasti, kur yra jų pagrindinių pastangų kryptis, ukrainiečių koordinacijos, informacijos sklaidos bei sąveikos (angl. interoperability) stoka leidžia okupantams pasiekti norimą rezultatą. Rusai toliau išlaiko aukštas galimybes telkti nors ir ne kokybiškai parengtus bei aprūpintus, tačiau greitai kontaktinėje linijoje pradedančius veikti rezervinius vienetus. Kurių dėka, agresorius gali greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir sustiprinti norimas savo puolimo ašis.
Ukrainiečiai geba iš dalies kompensuoti artilerinės amunicijos trūkumą dronais (vienas iš to pavyzdžių, prieš tai tekste pateikti vaizdai iš Novomychailivkos ruožo). Ukrainos pajėgos, dronų retransliatorių dėka, sugeba pranašumą dronų srityje demonstruoti ne tik kontaktinėje linijoje (iki 8 km), bet ir gilesniame priešo užnugaryje (apie 20 km). Tačiau dronų smūgių reakcijos laikas yra ilgesnis bei ugnies galia mažesnė nei artilerijos, todėl agresoriaus „mėsos šturmų“ ir nuolatinio spaudimo atveju, rusai sugeba prasiveržti.
Reikia nepamiršti, kad okupantai turi pranašumą ne tik artilerijos šaudmenų kiekyje, bet ir aviacijoje. Rusų KAB‘ai ir toliau lieka didele problema kontaktinėje linijoje, o ukrainiečių oro gynybos laimėjimai numušant agresoriaus orlaivius yra labiau epizodiniai. Ukrainai trūksta modernių vakarietiškų oro gynybos sistemų, kurios prioriteto tvarka sutelktos ginti strateginius objektus gynybos gilumoje.
Galimi sprendimai:
Kontaktinės linijos išlyginimas kritiniuose ruožuose (kur agresorius turi iniciatyvą), vienetams įsitvirtinant gynybai labiau tinkamose vietose ir ginantis labiau priimtinu būdu (keičiant gynybos būdus);
Mobilizacija (įstatymo projektas dabar yra Radoje) ir kovinio rengimo užnugaryje priežiūra;
Ginkluotės, technikos ir įrangos Ukrainai perdavimas, ne įvairių ginklų sistemų koalicijų būdu (tankų, artilerijos, oro gynybos ir pan.), o batalionų – brigadų koviniais komplektais.
ES lyderių sutarimas skirti 50 mlrd. eurų paramą Ukrainai nuteikia optimistiškai. Tačiau, apgailėtinas sprendimų priėmimo vakuumas JAV bei šlykšti vidaus politikos košė – makalošė Ukrainoje (drama dėl galimo gen. V. Zalužno pakeitimo ir kt.) rodo, kad lengva nebus.
*****************
Ukrainos gynėjas
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas
OKUPUOTO KRYMO KLAUSIMAS (2024 02 04)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos komentarai apie okupuotą Krymą sukėlė nemažą diskusijų audrą tiek Lenkijoje, tiek ir Ukrainoje.
Interviu „YouTube“ kanalui „Zero“ A. Duda sakė: „Nežinau, ar (Ukraina) atgaus Krymą. Krymo pusiasalis yra ypatinga vieta… taip pat ir dėl istorinių priežasčių. Nes iš tikrųjų, jei pažvelgsime istoriškai, didžiąją laiko dalį jis buvo Rusijos rankose“.
Lenkijos prezidentas pridūrė tikįs, kad Kijevas gali susigrąžinti Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus, kuriuos Rusijos fiureris Putinas jau paskelbė aneksuotais, nors Maskva jų visiškai nekontroliuoja.
A. Dudos mintys paskatino Ukrainos ambasadorių Lenkijoje Vasilijų Zvarychą platformoje X parašyti, kad „Krymas yra Ukraina: jis yra ir liks toks. Krymo išlaisvinimas yra bendra mūsų ir laisvojo pasaulio užduotis“, – rašė V. Zvarychas. „Nėra abejonių, kad mes ją pasieksime“.
Lenkijos Pilietinės koalicijos (KO) seimūnas Romanas Giertychas prezidento Dudos komentarą pavadino „kvailu pareiškimu“ ir pridūrė, kad „mūsų šalyje yra miestų, kurie savo istorijoje trumpiau priklausė Lenkijai nei kitai šaliai“. Matyt, R. Giertychas turėjo galvoje Seinus, Augustavą ir kitus ilgus šimtmečius Lietuvai priklausiusius miestus bei gyvenvietes.
A. Duda anksčiau yra sakęs, kad visa Ukraina, įskaitant Krymą, turi būti išlaisvinta, o rugpjūtį pridūrė, kad tai, ar Kijevas gali išlaikyti pusiasalį, yra svarbiausia siekiant išsaugoti pasaulio tvarką.
Tačiau padėtis pasikeitė. Tiesą pasakius, mums regisi, kad A. Dudos žodžiai, nuėmus norimybių akinius ir politiškai teisingo kalbėjimo mūsuose ir likusiuose Vakaruose nerašytas taisykles, turi daug karčios tiesos. Ir ne, mes nekalbame apie tai, kad Krymas istoriškai priklauso Rusijai, ir dėl to turi likti jai. Tai būtų visiškas absurdas.
Mes kalbame apie Krymo okupacijos padarinius. Tuoj bus dešimt metų, kai pusiasalis yra okupuotas, į jį suvežti driskiai iš Rusijos gilumų. Keliasdešimt ar keli šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių, likusių Kryme po okupacijos, prievarta ar savo noru pasikeitė pasus ir tapo teroristinės valstybės piliečiais. Auga jaunoji karta, kurios smegenys yra visiškai praplautos, kaip, beje, ir jų tėvų.
Karti tiesa ta, kad žmonės pavargo nuo karo ir nori ramybės. Nori pastovumo, nori pagrindo po kojomis. Visiškai niekas neginčija, kad Krymas yra Ukrainos dalis. Klausimas yra, kaip jis galėtų būti išlaisvintas ir susigrąžintas.
Krymo deokupacija jėga, negriaunant miestų, nesukeliant civiliams žalos yra, patys suprantate, vargiai įmanoma. Pusiasalio, kaip ir salos atblokavimas yra velniškai sudėtinga karinė operacija, kuriai reikia darniai koordinuotai veikiančių jūrų, sausumos ir oro pajėgų, ko Ukraina šiai dienai neturi.
Dar svarbiau – informacinės operacijos, kuriomis būtų išlaikoma vietinių gyventojų valia priešintis ir noras išsilaisvinti. Per dešimtį metų Kremlius aktyviai vykdė psichologines ir saugumo operacijas, informaciniu būdu palauždamas gyventojų valią ir norą matyti save Ukrainos dalimi, o fiziniu būdu – naikindamas nepaklusniuosius, išveždamas vaikus į driskyną perauklėjimui.
Įsivaizduokite, kad dabar, šiandien, būtų suteikta teisė okupuoto Krymo gyventojams visiškai laisvu balsavimu pasirinkti, ar jie nori grįžti ir tapti Ukrainos dalimi, ar likti Rusijoje. Kaip manote, net jei balsavimas iš tiesų būtų visiškai laisvas, kaip jis pasibaigtų?
Taigi, Krymo klausimas yra nepaprastai sudėtingas. Kijevas turi dirbti, planuoti, skirti didžiulius resursus, jei problemą mato objektyviai ir iš tiesų nori ją spręsti ne vien tik jėga.
Matyt, tą ir norėjo pasakyti Lenkijos prezidentas, įspėdamas ir Vakarus, ir Kijevą, kad reikia galvoti apie įvairiaplanį priėjimą prie Krymo išlaisvinimo. O gavosi jam kažkaip nei šiaip, nei taip. Kai esi prezidentas, premjeras – turi labai gerai apmąstyti savo žodžius ir tik tada kalbėti.
Deja, pastarųjų dešimtmečių Vakarų politika pasižymi tuo, kad joje susidaręs tikrų lyderių vakuumas. Vietoje jų reiškiasi minios ant pjedestalo užkelti gražiai atrodantys vyrai ir moterys – polit-technologų sukurti įvaizdžiai. Jiems, o ne gyviems žmonėms, eilinis rinkėjas atiduoda savo balsą.
Įvaizdis nėra lyderis, kaip kad meniu restorane nėra patiekalas.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Kad Ukraina nugalėtų Rusiją, reikia daryti tai, kas įmanoma ir neįmanoma, – vakar pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis sakė, kad Kijevas kartu su partneriais dirba dėl antirusiškų sankcijų ir Rusijos turto užsienyje konfiskavimo.
„Karą Ukrainos fronte pradėjo Rusija, tačiau jos taikinys yra ne tik mūsų valstybė ir nepriklausomybė. Ir todėl svarbu išlaikyti maksimalią laisvojo pasaulio konsolidaciją ir padaryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad Ukraina galėtų prišaukti pralaimėjimus Rusijai. Maskva nieko kito nesupranta“, – pabrėžė prezidentas.
Du Ukrainos bepiločiai lėktuvai šeštadienį smogė didžiausiai naftos perdirbimo gamyklai pietų Rusijoje, „Reuters“ sakė šaltinis Kijeve.
Vietos valdžios institucijos Rusijoje anksčiau pranešė, kad Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje po dronų atakos buvo užgesintas gaisras. Naftos gamintoja „Lukoil“, kuriai priklauso naftos perdirbimo gamykla, vėliau pranešė, kad esą gamykla dirba įprastu režimu.
Kijevo šaltinis teigė, kad saugumo tarnybos (SBU) operacija smogė pirminiam perdirbimo įrenginiui, be kurio naftos perdirbimo gamykla gali prarasti didelius gamybos pajėgumus.
Sveikinimai ir pagarba.
Fronto linijoje rytuose vakar itin žiaurūs ir intensyvūs mūšiai vyko prie Kleščivkos ir Bogdanivkos, taip pat Ivanivskės kryptimi. Iš viso driskiai per parą prarado virš 800 taip vadinamų karių, o Bachmuto kryptimi ukrainiečių pajėgos ne tik atrėmė visas ginkluotų valkatų iš driskyno atakas, bet ir atsikovojo anksčiau prarastas pozicijas.
Šaltinių ant žemės teigimu, atkovotas ruožas apima kelis šimtus metrų, iki kilometro į rytus.
Ties Avdijivka orda surengė 27 atakas, tačiau ukrainiečių gynėjai visas jas atrėmė ir toliau gina priskirtus ruožus, neleisdami driskiams apsupti miesto griuvėsių.
↞ Trumpai ↠
Šeštadienio popietę prie Vokietijos nacionalinio parlamento protestuoti prieš kraštutinius dešiniuosius susirinko ne mažiau kaip 150 000 žmonių – tai paskutinė iš virtinės didelių savaitgalio demonstracijų visoje Vokietijoje.
Demonstracijos už demokratiją prasidėjo prieš tris savaites po to, kai tiriamosios žurnalistikos grupė „Correctiv“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad dešinieji ekstremistai neseniai buvo susitikę aptarti milijonų imigrantų, tarp jų ir turinčių Vokietijos pilietybę, deportavimo. Susitikime dalyvavo kai kurie kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nariai.
Pranešama, kad maždaug dvi dešimtys žmonių, daugiausia žurnalistų, buvo trumpam sulaikyti per protestą Maskvos centre, kai į karą Ukrainoje mobilizuotų rusų žmonos ir kiti giminaičiai reikalavo juos grąžinti namo.
Mobilizuotųjų artimieji šeštadienį susirinko padėti gėlių prie Nežinomojo kareivio kapo, esančio prie pat Kremliaus sienų. Jie minėjo 500 dienų nuo tada, kai Rusijos vladyka Putinas 2022 m. rugsėjį įsakė pradėti „dalinę mobilizaciją“ ir iki 300 000 rezervistų pasiuntė mirti į karą prieš Ukrainą.
Šeštadienį JAV ir JK naikintuvais bei karo laivais smogė 36 husių taikiniams 13-oje skirtingų Jemeno vietų.
„Šiandienos smūgis buvo konkrečiai nukreiptas į objektus, susijusius su giliai užkastomis husių ginklų saugyklomis, raketų sistemomis ir paleidimo įrenginiais, priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir radarais“, – pranešė JAV Gynybos departamentas.
Tuo metu Izraelio kariuomenė įspėjo kaimyninio Libano „Hezbollah“ teroristus, kad ji yra „pasirengusi nedelsiant pulti“, jei bus išprovokuota, taip pat pripažino, kad Sirijoje prieš šią grupuotę buvo surengta dešimtys oro antskrydžių.
„Mes nesirenkame karo kaip savo pirmojo prioriteto, bet tikrai esame pasirengę“, – sakė kariuomenės atstovas spaudai Danielis Hagari ir pridūrė: Mes ir toliau veiksime visur, kur tik yra „Hezbollah“, mes ir toliau veiksime visur, kur to reikės Artimuosiuose Rytuose. Tai, kas galioja Libanui, galioja ir Sirijai, galioja ir kitoms tolimesnėms vietovėms.“
Atrodo, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose vis labiau kaista. Visoms pusėms kalbant apie tai, kad niekas nenori karo, paradoksalu, bet kariniai veiksmai intensyvėja. Tikimės, kad pasaulio galioms pakaks šalto racionalaus proto neįstumti savęs į poziciją, iš kurios nebus galimybės atsitraukti.
⥁ Lietuvoje ⥀
Soctinkluose, viešajame transporte ir Katedros aikštėje ant „stebuklo“ aptarinėjamas nevykėlio propagandisto V. Solovjovo pareiškimas per Rusijos valstybinę televiziją, kurios laidoje buvo „nagrinėjama“ Maskvos smūgio Berlynui perspektyva.
„Mes galime sunaikinti Berlyną iš Kaliningrado“, – laidoje sakė FSB ruporas Solovjovas.
Mus labiau stebina ne tai, kad mūsų piliečiai viešai ir uždarai aptarinėja šias nesąmones, kurios skirtos net ne įbauginti Vakarų visuomenes, o palaikyti „apsiaustos tvirtovės“ – Vakarų puolamos Rusijos – įvaizdį nuzombintų nukvakėlių Maskvos ir Leningrado gretose.
Mus stebina tai, kad mūsų piliečiai dėl visiškai nesuprantamų priežasčių žiūri teroristinės valstybės kanalus ir gromuluoja propagandinį Kremliaus šūdą kaip skaniausią saldainį.
Galbūt, apnuodyti šiuo informaciniu mėšlu ir nebesuvokdami, ką šneka, jie puola ginti neva iškilių rusų kultūros veikėjų, rašytojų, kompozitorių, draskosi ir plėšosi drabužius dėl jų, argumentuodami rusiško pasaulio dvasingumu, iškilumu ir išskirtinumu.
Girdami ir gindami tokius „korifėjus“ kaip Puškiną, Lermontovą, net Dostojevskį ar Bulgakovą, jie iš esmės gina rusišką imperializmą, tikrąjį šovinizmą, šlovina baletą ant tankų ir durtuvais nešamą „gilų rusiškumą“, pasireiškiantį vaikų ir kūdikių Ukrainoje žaginimu, ligoninių bombardavimu ir karo belaisvių kankinimu ir žudymu.
Mus tai tikrai stebina ir liūdina.
Tikrai labai gaila ir apmaudu, kad Lietuvoje gyvena pakankamai dvasios driskių, kurie putojasi gindami Jeseniną, bet nieko negali išlementi apie Česlovą Milošą, Stasį Šalkauskį ar Algį Mickų.
