Locked N’ Loaded 
Pateikiame svarbiausius sausio 7–13 d. akcentus.
Mūšių dinamika.
Agresorius tęsė kombinuotas atakas prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą. Viena vertus, raketų (77 vs 28) ir dronų (218 vs 49) nuostoliai ženkliai sumenko, tačiau tai nebūtinai susiję su operacijų intensyvumo sumažėjimu. Tik kas liečia Shahed dronus, jų naudojimas iš tiesų labai ženkliai krito. Tačiau Ukrainos Karinės oro pajėgos pripažįsta, kad joms nebepavyksta numušti didžiosios dalies agresoriaus raketų.
To priežastys:
Agresorius tobulina savo taktiką, siekdamas, kad dronų, netikslių ir pigių raketų kurių negaila bei modernių raketų smūgiai būtų vykdomi sinchronizuotai tarpusavyje. Savo ruožtu, ukrainiečių oro gynyba nespėja reaguoti į visus taikinius vienu metu.
Rusai ieško vietų, kurios nėra pridengtos moderniomis oro gynybos sistemomis, tokiomis kaip pvz. MIM-104 Patriot ar NASAMS, o pataikymus išnaudoja savo propagandos tikslais (palyginimui, Kyiv regionas buvo atakuotas sąlyginai nedaug kartų).
Okupantai toliau naudojo Ukrainos pajėgų oro gynybai vis dar sunkiai įkandamas raketas: Kinzhal, Kh22, Iskander bei jų analogus iš šiaurės korėjos. Tiesa, toks šių raketų naudojimo aktyvumas, greičiausiai yra ne iš gero gyvenimo, nes fiksuojamas gerokai sumažėjęs Kalibr raketų naudojimas. Iki tol šios raketos buvo vienas rimtesnių rusų darbinių arkliukų. Eksperto A. Kovalenko vertinimu, tai susiję su rusų problemomis pervežant, sandėliuojant ir pakraunant raketas į nešėjus Novorosijsk uoste. Galima būtų dar pridėti, kad kelis mėnesius Ukrainos gynėjai medžiojo ir remdamiesi savo žvalgybos duomenimis, tikslingai atakuodavo Kalibr raketų nešėjus. Tad tikėtina, rusai ribotas savo galimybes atakuoti Kalibr‘ais priversti kompensuoti kitomis, gerokai brangesnėmis raketomis (pvz. Kinzhal).
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai išliko aukšti (5500 vs 5270), o šarvuotos technikos nuostoliai nežymiai išaugo (155 vs 175). Tai rodo, kad mūšių intensyvumas kontaktinėje linijoje išliko panašus. Neatmestina, kad sąlyginį štilį Svatove sektoriuje kompensavo suintensyvėję susidūrimai Bakhmut ir Avdiivka – Vuhledar sektoriuose.
Fiksuojamas sumenkęs Ukrainos pajėgų gebėjimas efektyviai atakuoti agresoriaus užnugarį. Antai, okupantų artilerijos nuostoliai sumažėjo beveik dvigubai (197 vs 100), taip pat matomas ženklus netekčių sumažėjimas logistinio transporto skaičiuje (231 vs 144). Džiugina tik tai, kad nors agresoriaus oro gynybos sistemų nuostoliai irgi sumenko, tačiau jie išliko aukštame lygmenyje (14 vs 11). Toks operacijų agresoriaus užnugaryje efektyvumo kritimas kartojasi periodiškai, tai leidžia daryti prielaidą, jog tokiai dinamikai įtakos turi ne tik oro sąlygos (pvz. dronai gali veikti labai ribota apimtimi), bet ir Ukrainos pajėgų artilerijos šaudmenų trūkumas.
Vertinimas.
Nors agresoriaus manevrinių vienetų nuostoliai išliko gana aukšti, tačiau pasikartojančios Ukrainos problemos atakuojant agresoriaus artileriją ir logistiką yra nemalonus reiškinys. Trumpuoju laikotarpiu tai kontaktinėje linijoje nedavė neigiamo efekto Ukrainos pusei:
Svatove sektoriuje padėtis stabilizuota.
Bakhmut ir Avdiivka – Vuhledar sektoriuose rusai negali pasistūmėti.
Išlaikomi placdarmai kairiajame Dniepro upės krante.
Tačiau, jei paminėta agresoriaus užnugario apšaudymo problema virs ilgalaike tendencija, tai gali atsiliepti padėčiai mūšio lauke.
Agresorius tęsė kombinuotas atakas prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą. Lyginant su praėjusia savaite rusų raketų ir dronų nuostoliai sumažėjo, nes rusijos pajėgos tobulino veiksmų taktiką (koncentruotos atakos įvairaus tipo raketomis ir dronais) bei smūgiuodavo į moderniomis oro gynybos sistemomis nepridengtus Ukrainos objektus. Dėl to didėjo nenumuštų rusų raketų kiekis. Visgi tai, jog agresoriaus smūgiai nebesiekė apie šimtą raketų vienos operacijos metu, rodo, kad rusai yra linkę taupyti šį svarbų resursą.
Yra labai pozityvių ženklų dėl Vakarų karinės pagalbos Ukrainai dinamikos: Jungtinės Karalystės Ministro Pirmininko R. Sunak vizito metu buvo sudaryta sutartis dėl JK ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje. Tai pirmoji kregždė, po NATO susitikimo Vilniuje metu įvykusio G7 valstybių įsipareigojimo suteikti Ukrainai saugumo garantijas (prie jo vėliau prisijungė dar 24 valstybės). JK tapo pirmąja iš Vilniuje dalyvavusių pagrindinių industrinių galių G7 valstybių (JAV, Vokietija, Japonija, Prancūzija, Kanada, Italija ir JK) pasirašiusia dvišalių saugumo garantijų sutartį su Ukrainai. Gana didelis ir išsamus dokumentas, kurį galima paskaityti čia: https://assets.publishing.service.gov.uk/…/UK-Ukraine…. Tam, kad popierius būtų sunkesnis, R. Sunak atsivežė 2,5 milijardo svarų pagalbos Ukrainai programą. Taip pat viešoje erdvėje sklando gandai apie netrukus Ukrainą turinčias pasiekti ilgo nuotolio raketas (kokios ir kiek neaišku), tačiau kol nepamatysim – nepatikėsim. Agresoriaus vyriausiojo įgaliotinio pachmielo reikalams d. medvedev tryda soc. tinkluose dėl tokių JK veiksmų (britams grasinta karu, branduoliniu smūgiu ir pan.) rodo, kad šie susitarimai nebus šiaip popierinė deklaracija. Laukiam. Labai tikėtina, kad V. Zelenskio vizitas į Lietuvą, Estiją ir Latviją pataikė į R. Sunak vizito taktą. Pasirašyti susitarimai dėl atskirų Ukrainos karo pramonės segmentų persikėlimo į Baltijos šalis, paskelbta apie Baltijos šalių naujus karinės pagalbos ukrainiečiams paketus. ES pažadėjo pasitaisyti ir iki pavasario visgi pagaminti bei Ukrainai perduoti likusią 155 mm šaudmenų milijono dalį (yra likę perduoti apie 2/3). Reikia viltis, kad tai ne tiesiog politinė deklaracija, o Europos karinė pramonė žengė reikiamus žingsnius plečiant savo gamybines apimtis. Jei šios žinios yra tiesa, tai labai gera žinia ir mums.
***************
„Azovo“ pozicijos prie Kreminos
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
MASKVA – PASAULINIO TERORIZMO SOSTINĖ (2024 01 14)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Pranešama apie naujus JAV ir JK smūgius į husių taikinius Jemene. Nors baiminamasi, kad tai gali dar labiau eskaluoti konfliktą Artimuosiuose Rytuose, tačiau panašu, jog sąjungininkai kito pasirinkimo neturi.
Kaip ir kodėl teroristiniai husių išpuoliai prieš komercinę laivybą bei JAV kariškius įtakoja padėtį visame pasaulyje ir Lietuvoje?
Teroristiniai husių išpuoliai įtakoja Raudonąja jūra vykdomą prekybą nafta ir kitais produktais, kas sudaro apie 10 proc. pasaulio apyvartos. Destabilizacija šiame regione kaip mat įtakoja naftos kainas, o jos – šalių ekonomikas. JAV oro antskrydžiai Jemene penktadienį sukrėtė energijos rinkas ir pakėlė naftos kainas 4,5 proc. – iki 75,25 JAV dolerio už barelį. Tačiau išeities nėra – naftos kaina dar labiau kyla, kuomet bendrovės tokios, kaip „British Petrolium“, paskelbia stabdančios laivybą dėl husių antpuolių.
Kas stovi už visos šios terorizmo irštvos ir kursto karo ugnį? Taip – tai Iranas ir Rusija. Ir tai nėra primityvus Maskvos siekis destabilizuoti padėtį regione, tiesiog siekiant kenkti Vakarams. Tai Kremliaus mėginimai įjungti visus turimus įtakos svertus (ryčagi davlenija) įtakojant pasaulines naftos ir dujų kainas.
Rusija puikiai supranta, kad pasaulį valdo tas, kieno rankose resursai, o šiuo atveju – naftos srautų judėjimai Raudonąja jūra ir Hormūzo sąsiauriu, kur kasdien išplukdoma beveik trečdalis viso pasaulio naftos. Putinas puikiai žino ir tai, jog dėl dirbtinio naftos kainų dempingo žlugo Sovietų Sąjunga. Būtent todėl Kremlius suleido nagus į Arabijos pusiasalį dar iki karo su Ukraina, pradėjo karinę kampaniją Sirijoje, užmezgė draugiškus santykius su Saudo Arabija, o su husių judėjimu bendradarbiauja net keliolika net metų. Ir net jei kai kam atrodo, jog Maskva nėra kariniu požiūriu įsitraukusi į Jemeno konfliktą, tai nereiškia, kad Rusija jame nedalyvauja.
2015 m., kuomet husių grupuotė užėmė Jemeno sostinę, JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kelios kitos šalys atšaukė savo ambasadas iš Sanos, tačiau Rusija išlaikė savo ambasadą šioje šalyje iki 2017 m. gruodžio mėn. Rusija buvo vienintelė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, susilaikiusi balsuojant dėl ginklų embargo husių judėjimui.
Maskva taip pat nepritarė Donaldo Trumpo administracijos siūlymui husių grupuotę paskelbti teroristine organizacija. Beveik dešimtmetį Kremlius stengiasi dalyvauti ir kituose vietiniuose konfliktuose bei juos įtakoti. Maskva ne kartą siuntė „Wagner“ smogikus remti kovotojų Libijos rytuose. Tai akivaizdus įrodymas, jog Kremlius tiesiogiai dalyvauja destabilizuodamas padėtį Artimuosiuose Rytuose
Vakarai, kovodami su įvairiomis teroristinėmis grupuotėmis, pagaliau turi suprasti, kad už jų nugaros stovi Iranas ir Rusija. Maskvos teroristinio žaidimo tikslas paprastas: pasaulinę naftos prekybą destabilizuojantys kariniai konfliktai, kainų šuoliai, kuriais Kremlius siekia uždirbti naujus milijardus ir tęsti Ukrainos miestų griovimą.
JAV, JK, ES šalys pavargs smūgiuodamos vis naujiems ir naujiems teroristų židiniams. Pats tiksliausias, greičiausias ir teisingiausias ėjimas būtų smogti tiesiai į pasaulinio terorizmo lizdą – Kremlių. Tą mes kartojame jau daugiau nei du metus. Nes kad ir kaip Vakarai besistengs lokalizuoti konfliktus, Maskva juos įžiebs vis iš naujo. Tad vėl kartojame – nesunaikinę imperialistinės Rusijos nusikaltėlių chuntos, tiesiogiai neįsitraukę į karą Ukrainoje, Vakarai kęs vis didesnes Rusijos teroristinių išpuolių pasekmes. Vakarų smūgis Kremliui – neišvengiamas.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Rusija vėl pradėjo aktyvų puolimą Ukrainos pietuose. Atakoms pasitelkiami ne tik „Storm-Z“ daliniai, bet ir jūrų pėstininkai su desantininkais.
Kurį laiką fronto linijoje buvo jaučiamas sąlyginis sąstingis, tačiau driskių orda sulaukė atvykstant papildomų dalinių, todėl vėl mėgina rėplioti, dergti ir kruvinti svetimą žemę.
Pastarąją parą fronto linijoje tarp okupantų ir Ukrainos gynybos pajėgų įvyko 61 susirėmimas. Driskiai aktyviai ėmė veržtis Limano, Charkovo ir Avdijivkos kryptimis. Bachmuto kryptimi okupantai surengė puolimus ties Kleščyjivka ir Andrejevka, tačiau buvo nublokšti atgal.
Teroristinė Rusija Ukrainoje įvykdė 626 atakas, kurių metu panaudojo šaudmenis su nuodingomis cheminėmis medžiagomis. 51 ataka buvo įvykdyta šiemet. Dažniausiai tai būna granatos, metamos iš bepiločių orlaivių. Naudojami ir savadarbiai sprogstamieji įtaisai su dirginančiomis, nuodingomis medžiagomis. Vykdomas artilerijos apšaudymas sviediniais su chemiškai pavojingomis medžiagomis.
↞ Trumpai ↠
Vakar valdančiosios Taivano Demokratinės pažangos partijos atstovas Lai Ching-te pasiekė istorinę – trečią iš eilės pergalę prezidento rinkimuose. Taivano rinkėjai nepabūgo Kinijos grasinimų, kad toks balsavimas padidins konflikto riziką.
Lai Ching-te, surinkęs 40 proc. visų balsų, šeštadienio vakarą paskelbė pergalę, o abu jo varžovai iš opozicijos pripažino pralaimėjimą. Kinija iškart po balsavimo pareiškė, jog „Taivanas yra Kinijos dalis“.
Lenkija pripažino, kad ankstesnė vyriausybė rinkimų laikotarpiu grojo „antiukrainietiškomis natomis“. Naujasis premjeras Donaldas Tuskas pažadėjo, kad nebedvejos priimdamas pozityvius sprendimus dėl karo Ukrainoje ir pažadėjo, jog panašių spekuliacijų nebebus.
D. Tuskas pripažįsta, jog kariaudama su Rusija Ukraina leidžia Lenkijai jaustis santykinai saugiai. Todėl lenkų premjeras jau dabar ima spausti partnerius Europoje, kad pastarieji daugiau pinigų skirtų ginkluotei ir gynybai, atsižvelgiant į tai, kad Rusija sėkmingai perorientavo savo ekonomiką į „karinius bėgius“.
Rusijos valdžia nutraukė kai kurių kalėjimų šildymą, kad priverstų kalinius vykti į karą Ukrainoje. Apie tai leidiniui „Bild“ pranešė projekto „Sėdinti Rusija“ įkūrėja Olga Romanova. Pasak jos, daugelyje kolonijų atjungiamas šildymas, o daugelyje Rusijos regionų temperatūra nukrito iki -35 °C. Skelbiama, jog Putinas, pasinaudodamas šaltu oru, siekia papildyti savo nusilpusias driskių pajėgas Ukrainoje.
Eurostato skelbimu, ES šalys šiuo metu yra priėmė 4,27 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. Daugiausia ukrainiečių prieglobstį suteikė Vokietija – 1 235 960 žmonių, Lenkija – 955 110, Lietuva – 74 450.
⥁ Lietuvoje ⥀
Rinkiminių abrozdėlių ir transparantų vešėjimo metas. Ištisos armijos politikų, nusiselfinusių su Ukrainos prezidentu, skelbia fotografijas, kad atrodytų taip, tarsi Zelenskis susitiko būtent su juo. Prakutę dūminių pirkių vargetų vaikai, įsispraudę į eilutes, apsikarstę Brežnevo laikų madas primenančiomis regalijomis bei gromatomis, trimituoja apie savo nuopelnus ir žygdarbius šaliai.
Kaip kokie dėmesio pristigę darželinukai, savo auklėtojoms mojuojantys naujais žaislais ir viens per kitą šaukiantys: „Pažiūrėkit! O mano! O aš! O man!“
Tokie politikai, dažniausiai, kaip akli kačiukai, mėgaujasi pataikūnų minios ovacijomis ir nenuoširdžiu pritarinėjimu. Ir kaip maži vaikai įsiunta, kai yra kritikuojami. Eiliniai žmonės tokiam politikieriui atrodo neišmanėliai, nevykėliai, nors, paradoksas, jog būtent pastarųjų dėka sunešami pinigai to paties politiko išlaikymui.
Stebint iš šalies, mums kartais atrodo, kad pralaimėjimo panika politikus visiškai išmuša iš vėžių ir jie laikinai „išprotėja“. Kuo arčiau rinkimai, tuo jie labiau verčiasi per galvą, kad būtų pastebėti, kaip apsinuoginusios žvaigždutės ar įvairius kvailius ir nevykėlius „suvarinėjantys“ „nuomonės formuotojai“. Taip, politika šia prasme – panašus reitingų ir „šaibų“ rinkimo turgus.
Skirtumas tas, kad artistai gerbia savo žiūrovą – važiuoja pas jį, jam koncertuoja, jam žemai nusilenkia. Tuo tarpu politikai vis mažiau rodo pagarbos jį išlaikančiam piliečiui ir verslininkui. Labai dažnai visiškai atvirai iš žmonių tiesiog tyčiojamasi, mokesčių ir kitas įstatymų direktyvas nuleidžiant „debilams“ iš viršaus, be jokių diskusijų. Nes, mat, nėr ko ten diskutuot, su visokiais žiopliais ir nesusipratėliais. Apie debetą, kreditą, mikro ir makro ekonomikas viską raukia tik ponai valdiškuose kabinetuose, o ne „plūgai“ versle ar žemės ūkyje.
Tačiau žmogui, rinkėjui reikia ne „debito“. Reikia dėmesio, šilumos, atjautos. Tereikia pasakyti „ačiū“, paklausti „kaip gyvenate“ ir „ko jums trūksta“, ir žmonės su ašaromis akyse išdėsto visas savo bėdas, baimes ir lūkesčius.
Valdžia Lietuvoje kol kas suvokiama, kaip viršenybės, galios, puikybės ir tuštybės demonstravimo svertas. O turėtų būti pagarbos, pagalbos, dėmesio, bendravimo ir tarnavimo žmogui įrankis.
