Karas Ukrainoje. Šeši šimtai dvidešimt penktoji (lapkričio 10) diena

RUSIJA ATAKUOJA CIVILIUS LAIVUS (2023 11 10)

Strateginės aplinkybės

Vakar Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pasirašė įsaką, kuriuo panaikinamas susitarimas su Japonija dėl branduolinių ginklų neplatinimo. 1993 m. spalio 13 d. pasirašytas susitarimas tarp Maskvos ir Tokijo buvo sudarytas, kai dieną prieš tai Šė Korėja pareiškė, kad nebesiderės su Tarptautine atominės energijos agentūra. Susitarime buvo teigiama, kad „masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo sistemų neplatinimas yra neatidėliotinas uždavinys užtikrinant tarptautinės bendruomenės taiką ir saugumą“.

Teroristinė Rusija vis labiau izoliuojasi nuo pasaulio. Kartu ji nedviprasmiškai grasina mums visiems branduoliniu vėzdu. Kremliui ir tada buvo, ir dabar yra visiškai nusispjauti į tarptautinį saugumą ir taiką. Kryptingais savo veiksmais nutraukdama tarptautinius susitarimus Maskva rodo, kad užsibrėžė tikslą pralenkti Šė Korėją, o vladyka Putinas nusitaikė į Riebulio Kimo – branduolinio maniako Nr. 1 pasaulyje – vietą.

Žinoma, visa ši Rusijos ir jos fiurerio poza yra skirta bauginimui, silpnų Vakarų lyderių ir jų patogiai gyventi įpratusių visuomenių šantažui. Tikimybė, kad Kremlius panaudos branduolinį ginklą yra artima nuliui, tačiau baimė Briuselyje ir Berlyne šimto balų skalėje peržengė šimtą du.

Šioje gąsdinimų, grasinimų ir nerimo dėl Artimųjų rytų informacinėje jūroje pasimetė ir atrodytų nereikšmingas įvykis tikroje, Juodojoje. Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Odesos uoste, buvo pažeistas su Liberijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas. Žuvo uosto darbuotojas, dar vienas buvo sužeistas, taip pat buvo sužeisti trys Filipinų piliečiai, laivo įgulos nariai. Pats laivas buvo pakrautas geležies rūda ir turėjo gabenti krovinį Kiniją.

Mes nežinome, ar Filipinuose Rusijos teroristų ambasadorius buvo iškviestas ant kilimėlio, ir ar jam buvo įteikta kokia nors bereikšmė nota. Tačiau mes labai aiškiai ir tvirtai galime pasakyti, kad Rusija peržengė dar vieną liniją – atakavo civilinį laivą. Nežiūrint to, pasaulis su visomis savo saugumo institucijomis liko aklas ir kurčias.

Manome, kad tai yra didelė klaida, kuria vis dar nėra vėlu ištaisyti. Šiandien, tuoj pat, bet kuri viena ar kelios didžiosios ir pajėgios tą padaryti šalys privalo dislokuoti savo karo laivus Juodojoje jūroje, taip pat Odesos jūrų uosto prieigose tam, kad užtikrintų laivybos saugumą. Bet kokie menkiausią įtarimą keliantys Kremliaus manevrai turi būti pasitikti įspėjamaisiais šūviais, pageidautina, tuo pat metu ir skandinančiais mirtiną grėsmę keliančias rusų geldas.

Jei to nepadarysime dabar, rytoj karo nusikaltėliai iš Rusijos sprogdins traukinius, civilinius lėktuvus, o poryt – prekybos centrus. Mes neperlenkiame lazdos ir nehiperbolizuojame. Nestabdomas terorizmas visada baigiasi bombų sprogimais vaikų darželiuose.

Reikšmingi postūmiai

Artimiausiu metu JAV ir toliau skirs Ukrainai gynybos pagalbos paketus pagal prezidento patvirtintą gynybos programą, tačiau jie bus mažesni, kol Kongresas nepatvirtins papildomo finansavimo.

„Mes ir toliau pervesime paketus, tik jie bus mažesni. Todėl labai prašome Kongreso priimti prašymą su papildomais asignavimais, kurį atsiuntė prezidentas, kad galėtume toliau tenkinti Ukrainos poreikius mūšio lauke“, – sakė JAV gynybos departamento pirmininko pavaduotoja Sabrina Singh.

Per parą Ukrainos gynėjai atrėmė 55 Rusijos atakas 5 pagrindinėse mūšių kryptyse. Karščiausia vieta išlieka Avdijivka.

Trečiosios atskiros Ukrainos šturmo brigados atstovas spaudai Oleksandras Borodinas sakė, kad ties šia beveik visiškai sugriauta gyvenviete driskių pajėgos rengia dideles pėstininkų atakas, o įrangą stengiasi išlaikyti nepažeistą. „Ne tik pėstininkai žengia pirmyn, bet ir lygiagrečiai veikia artilerija, bepiločiai lėktuvai, aviacija, tas pats bombardavimas iš oro ir kt.“, – pridūrė jis.

Avdijivkos karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas sakė, kad Rusijos pajėgos Avdijivką apšaudo „ištisą parą“, tačiau dėl kelias dienas trukusio lietaus šlapia žemė stabdo jų karius. „Kai žemė išdžius, jie tikrai žengs į priekį“, – įsitikinęs jis.

Deja, lygiai taip pat manome ir mes. Maždaug už 20 km į rytus nuo Avdijivkos yra dislokuota apie 40 tūkstančių driskių orda. Ukrainiečiai yra pasiruošę ir nerimauja tik dėl vieno – kur reiks padėti šitiek taip vadinamų rusų karių lavonų.

Trumpai

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Izraelis sutiko keturioms valandoms per dieną sustabdyti karines operacijas šiaurinėje Gazos ruožo dalyje. Šios pauzės leistų žmonėms pasitraukti dviem humanitariniais koridoriais ir galėtų būti panaudotos įkaitams paleisti. „Tai yra pirmieji svarbūs žingsniai“, – sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas John Kirby.

Remiantis Pentagono duomenimis ir dviem JAV pareigūnais, per pastarąsias tris savaites Irano remiami smogikai Irake ir Sirijoje, atsakydami į Amerikos paramą Izraeliui Gazos Ruože, surengė mažiausiai 40 atskirų dronų ir raketų atakų prieš JAV pajėgas.

Kol kas šis bombardavimas sukėlė tik kelias dešimtis nedidelių sužeidimų, o daugelį raketų ir vienkartinių atakų dronų perėmė JAV oro gynyba Irake ir Sirijoje, kur iš viso dislokuota 3 400 amerikiečių karių.

Rusijos Vyriausybė nurodė degalų gamintojams ruoštis visų likusių dyzelino ir benzino eksporto apribojimų panaikinimui. „Jie pažadėjo panaikinti eksporto draudimą kitą savaitę. Atsižvelgdami į šį pažadą, sudarėme eksporto grafiką ir naftos perdirbimo planą“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Tai reiškia, kad kalbos apie ekonominę Rusijos mirtį ir „siaubingą“ sankcijų poveikį teroristų valstybei, deja, yra iš labai trokštamos pasakos su laiminga pabaiga srities. Dyzelinas yra didžiausias Rusijos naftos produktų eksportas – pernai jis sudarė apie 35 mln. (metrinių) tonų, o beveik trys ketvirtadaliai šio kiekio transportuojami vamzdynais. Rusija 2022 m. taip pat eksportavo 4,8 mln. tonų benzino.

Driskyno atsipaipaliojimą rodo ir pagrindinio jų vladykos išvyka į Kazachstaną. Putinas ketvirtadienį lankėsi Astanoje, kur apsikabinęs Kazachstano prezidentą Kasimą-Jomartą Tokajevą, džiaugėsi „įvairiapusiais“ šalių ryšiais ir sakė, kad jie nustatys naujas „strateginio“ bendradarbiavimo sritis.

Lietuvoje

Penktadienis. Pagaliau! Ką daryti po darbo? Lėkti pirma į akropolį ir paskui į ikėją? Ne, kamščiai, gal pirma ikėjon.

Vazonai, spintelės, dirbtinės gėlės, nauja stebuklingo miego pagalvė. Šiltos kojinės, nes jau žiema, tai kas, kad senos dar nesuplyšo.

Deginam kurą ir nervus kamščiuose. Triaukščiais keiksmažodžiais apšaukiam asilą priekyje kur užstabdė, nors dar mirksėjo žalia. Vairuojam, brausinam, kalbam laisvų rankų įranga vienu metu. Mintyse vartome visais kampais popiet vykusį darbinį pasitarimą, kuriame Agnė vėl buvo su raudonomis ilgomis kojinėmis, o Vytas – padlyza – aiškiai šefui apie mane eilinį sykį priskundė.

Kraujo spaudimas aukštyn, kai kas – žemyn. Vakare du po penkiasdešimt, ne, geriau du po šimtą, o paryčiais su greitąja ir infarktu vienas kaip pirštas reanimacijoj.

Mielieji, kur jūs taip lekiat? Kam jums tas trijų aukštų namas su antru rūsiu pirčiai? Kam tie begaliniai škurliai – aprėdai ir kam tos nesibaigiančios mintys kas ką pasakė ir ant ko pasisakė?

Dievuliau, koks skirtumas, ar ant jūsų kapo bus dirbtinės gėlės iš lydlo ar ikėjos?

Sustokit. Numeskit tą savo automobilį. Eikite pasivaikščiot. Tiesiog, ne kažkur, ne kažkam, ne todėl, kad reikia.

Be tikslo. Tiesiog pagyvenkit. Nors šį vakarą.