Karas Ukrainoje. Šeši šimtai dvidešimt trečioji (lapkričio 8) diena

Locked N’ Loaded 

Rusai vėl surengė smūgį Myrhorod oro uostui. Kaip ir anksčiau jie tikisi prigauti „pirmosiomis karo dienomis sunaikintą“ Ukrainos aviaciją. Pirmiausia – Storm Shadow/SCALP nešėjus Su24.

1. Luhansko kryptis.

* Svatove. Rusai dar šiek tiek pasistūmėjo no man land link kelio Kupjansk – Krokhmalne. Šis judesys vyksta gana plačiu frontu, tad galima drąsiai teigti – tai ne lokali operacija siekiant pagerinti taktinę situaciją, o bandymas blokuoti Kupjansk iš rytų.

* Kremina. Pakitimų kontaktinėje linijoje nėra. Rusai surengė keletą atakų pietiniame flange, tačiau ukrainiečiai apsigynė. Kituose ruožuose dominuoja pozicinės kautynės.

* Lysychansk. Be pakitimų.

2. Donecko kryptis.

* Bakhmut.

• Šiaurinis flangas. Rusai tęsia atakas bandydami užimti no man land prie Khromove, Ukrainos pajėgos apsigynė.
• Pietinis flangas. Dominuoja abipusės atakos. Rusai bando bent jau išplėsti no man land į kalvas Klishiivka- Andriivka ruože (t. y. į vakarus), ukrainiečiai bando įsitvirtinti rytinėje geležinkelio dalyje. Situacija permaininga.

* Avdiivka – Mariinka.

• Šiaurinis flangas. Labai sunkios kautynės, tačiau ukrainiečiams vis dar pavyksta neleisti rusams įsitvirtinti vakarinėje geležinkelio dalyje bei įsiveržti į cheminių produktų gamyklos teritoriją į pietus nuo terikono.
• Pervomaiske ruožas. Agresorius sukoncentravo pastangas Severne – Opytne ir sugebėjo pasistūmėti apie 700 m. Neatmestina, kad nesisekant pasiekti pagrindinio tikslo (Tonenke – Severne), rusai ieško kitų kelių iš pietvakarių blokuoti Avdiivka. Tuo tarpu ukrainiečiai kontratakavo prie Pervomaiske ir pastūmė rusų pozicijas.
• Mariinka-Pobeda ruožas. Tęsiasi sunkios kautynės. Rusai negailėdami pajėgų varo juos į atakas, tačiau bent kiek pasistūmėti taip ir nepavyksta.

* Vuhledar. Be pakitimų.

3. Zaporizhia kryptis.

* Orihiv. Rusų pastangos kontratakuoti išblėso iki minimo, priekinėje linijoje daug Shtorm Z kalinių. Ukrainiečiai tęsia operacijas. Jiems pavyko nupjauti dalį rusų pleišto prie Verbove. Sunkus darbas tęsiasi.

* Velyka Novosylka. Rusai atakavo prie Staromayorske, nieko nepešė. Sektoriuje dominuoja pozicinės kautynės.

4. Pietų kryptis. Ukrainiečiai toliau išlaiko ir stiprina placdarmus kairiajame Dniepro krante. Tuo pačiu atėjo patvirtinamas dėl sėkmingo Ukrainos pajėgų smūgio lapkričio 1 d. agresoriaus pajėgų valdymo punktui Henichesk. Patvirtinta, kad smūgio metu žuvo rusų grupuotės „Dnepr“ valdymo punkto vado pavaduotojai pulkininkai v.dobriakov ir o.galkin, bei ugnies valdymo viršininkas pulkininkas a.koblov. Tikėtina, nekrologų bus ir daugiau.

*****************

Rusijos korvetė „Askold“, į kurią pataiko ukrainiečių (Storm Shadow?) raketos Kerčėje, 2023 m. lapkričio 4 d.

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 

PUTINĄ REIKIA STABDYTI. KOL NEVĖLU (2023 11 08)

Strateginės aplinkybės

Europos Komisijos nariai greičiausiai pritars stojimo derybų su Ukraina pradžiai, o Sakartvelui bus suteiktas kandidatės statusas. Europos Sąjunga parems ir derybų su Moldova pradžią. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Ukraina padarė didelę pažangą įgyvendindama reformas, būtinas norint įstoti į ES. Tikimasi, kad šią savaitę ES priartins Ukrainą prie narystės bloke, kas bus atlygis Kyjivui didėjant nuovargiui dėl karo su Rusija.

Gražią Ukrainos stojimų į ES derybų pradžią, dergia, kaip visuomet, Budapeštas. Vengrija grasina blokuoti pačią derybų pradžią, nes Ukraina esą neišsprendė tautinių mažumų (vengrų) klausimo.

Viešpatie, kaip nykiai nieko nauja. Nusirašyta nuo Kremliaus paruoštuko, skirto rusakalbių teisių gynimui užsienio šalyse.

Po to, kai praėjusį vidurnaktį Rusija pasitraukė iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties, NATO ir Jungtinė Karalystė žengė „atsakomąjį žingsnį“. NATO pritarė sprendimui „būtinam laikotarpiui“ pasitraukti iš Sutarties.

„Šiam sprendimui visiškai pritaria visi NATO sąjungininkai“, – sakoma Aljanso pareiškime. Jungtinė Karalystė taip pat pareiškė, kad sustabdo savo dalyvavimą sutartyje kartu NATO sąjungininkėmis.

Ką gi, istorinis dokumentas, kuris apibrėžė valstybių įsipareigojimus dėl įprastinės ginkluotės limitų – jau nieko vertas popiergalis, kuriuo Putinas nusišluostė vieną vietą. Putinas neseniai pasirašė ir įsakymą, atšaukiantį Rusijos sprendimą ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį.

Keisti tie Maskvos barbarų vadeivos. Grasina pasauliui branduoliniu vėzdu, kaupia ginkluotę neribotais kiekiais, nesilaiko jokių įsipareigojimų, tačiau kažkodėl laikosi „poniatkių“ tarptautines sutartis nutraukti oficialiu būdu.

O jei iš tiesų – tai ne kas kita, kaip beviltiškas apsiseilėjusių Kremliaus nevykėlių mėginimas žaisti galios centrą, statant Rusiją į seniai prarastas pozicijas, kuomet Varšuvos pakto bei Vakarų šalių priešprieša buvo panaikinta tarptautiniais susitarimais.

Manoma, jog šiuo metu susiklosčiusi tarptautinė padėtis gali paskatinti Putiną tęsti karą Ukrainoje ir ateinančiais metais. Mat Putinas tikisi Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, kuris Kremliaus manymu, „paliks Ukrainą likimo valiai“.

Putinas galutinai nukvako, nes mano, jog liks Rusijos vladyka iki 2036 m. Diktatorius pasirašė įstatymą, kuris leis jam dar du kartus per savo gyvenimą kandidatuoti į prezidentus. Rusijos tironas pats sau pasirašė teisės aktą, kuriuo „iš naujo nustatomos prezidento kadencijos“, perrašant Rusijos Konstituciją. Jei Putinas išliks valdžioje iki 2036 m., jo kadencija pralenks Josifo Stalino, kuris Sovietų Sąjungą valdė 29 metus.

Beje, Putinas išsiduoda, jog labai bijo nulinčiavimo ir mirties. Diktatorius naujame įstatyme sau buvusiam prezidentui, šiandieniniam alkoholikui Dmitrijui Medvedevui suteikė iki gyvos galvos galiojantį imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Putinas mano, jog yra nemirtingas. Amžinas. Taip manė ir Hitleris, ir Mussolini, ir Čaušesku, ir Gadaffi, ir kiti diktatoriai. Ši taisyklė, beje, ypatingai galioja visiems Rusijos carams. Nieko nauja. Istorija pasikartos. Juolab Putinas pats įnirtingai suka istorijos ratą atgal.

Svarbiausia, kad diktatoriaus pasauliui keliamas problemas galima būtų išspręsti dar šiemet. Kol Putinas silpnas ir iš tiesų galutinai neišprotėjo. Rusijos vladyka yra paprasčiausias bailys. Pamenat, kaip jis lakstė į savo bunkerį ir apsikasė po lapais, pradėjęs „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje? Jis pasislėpė, nes išsigando pasaulio reakcijos. Tačiau, pamatęs, jog dar labiau nei jis persigando Europos šalių kinkadrebiai, pats ėmė juos šantažuoti ir gąsdinti, naudodamas primityvias KGB psichologinio spaudimo priemones.

Esame tikri – NATO, Vakarų šalys Ukrainos karo klausimą išspręstų per kelias savaites, panaudojant karinį spaudimą ir tiesiogines karines priemones. Deja, visa tai kliudo padaryti paprasčiausias žmogiškasis silpnumas – baimė. Būtent toks neveikimas leidžia Kremliui prognozuoti kolektyvinį Putiną dar po dvylikos metų.

O kokios mūsų šalies ir Vakarų strategų prognozės bent jau 2026-tiesiems?

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dar 780 rusų okupantų. Taip pat sunaikintos 29 artilerijos sistemos ir aštuoni tankai. Ukrainiečių aviacija okupantams sudavė 17 smūgių personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonams ir keturis smūgius priešlėktuvinėms raketų sistemoms.

Driskiai ir toliau rėplioja, mėgindami apsupti Avdijivką, kuri, kaip teigiama, dar labiau sugriauta, nei Bachmutas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ieško silpnų rusų gynybos vietų. Ir, panašu, jog surado. Pranešama apie ukrainiečių šarvuotosios technikos judėjimą kairiojoje Dniepro Chersono srities pusėje. Tai reiškia, jog ukrainiečiams pavyko forsuoti upę ir permesti į kitą pusę sunkiąją techniką.

Trumpai

Papildomos NASAMS sistemos jau pradėtos naudoti kovinėje tarnyboje, teigia Ukrainos prezidentas Vodymyras Zelenskis. „Papildomos NASAMS sistemos iš partnerių pradėtos naudoti kovinėje veikloje. Tai yra savalaikis mūsų priešlėktuvinės gynybos stiprinimas žiemai“, – sakė jis.

Rusijos kariuomenė sparčiau, nei prognozuota anksčiau, padidino savo turimas didelio tikslumo raketų atsargas. Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turi 870 didelio tikslumo operacinių-strateginių ir strateginių raketų rezerve. Nuo rugpjūčio pabaigos Rusijos pajėgos savo raketų rezervą padidino 285 raketomis. Rusija sparčiau nei prognozuota didino vidaus raketų gamybą, todėl gali būti, kad Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai bus panašūs, kaip ir praėjusią žiemą.

Didelio tikslumo raketoms reikalingi užsienio šalių komponentai, kuriuos Vakarų šalys nustojo tiekti. Klausimas, kas juos galimai tiekia neturėtų būti ilgai svarstomas. Beveik neabejojame, jog tai daro Pekinas.

Izraelio premjeras B. Netanyahu teigia, kad pasibaigus karui Izraelis sieks kontroliuoti saugumo padėtį Gazos ruože.

Teigiama, jog Izraelio kariuomenė apsupo Gazos miestą, kuriame gyvena maždaug trečdalis iš 2,3 mln. palestiniečių anklavo gyventojų. Vakar vėlai vakare Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas patvirtino, kad Izraelio kariai yra Gazos miesto centre. Jis pridūrė, kad „Hamas“ lyderis Yahya Sinwar apsuptas bunkeryje.

Belgijos premjeras Alexanderis De Croo po susitikimo su Jordanijos karaliumi Abdullah Briuselyje žurnalistams pareiškė, kad ir Izraelis, ir „Hamas“ „nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės“. „Bombarduoti pabėgėlių stovyklą dėl to, kad joje tariamai gyvena vienas „Hamas“ lyderis, yra visiškai neproporcinga“, – sakė jis. „Niekada nepriimtina, kad bandant pašalinti vieną asmenį žūsta tiek daug civilių.

„Civiliai ir civilinės vietos turi būti saugomos, tačiau, žinoma, „Hamas“ negali jų naudoti ir kaip prieglobsčio, nes tai tik apsunkina padėtį“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas.

De Croo pridūrė, kad „Hamas“ turėtų kuo greičiau paleisti daugiau kaip 240 įkaitų, kuriuos laiko nuo spalio 7 d. teroro išpuolių, sakydamas, kad tai galėtų būti svarbi „smurto spiralės“ sustabdymo dalis.

Lietuvoje

Tęsiamas Lietuvos miškų naikinimas. Nesvarbu, kaip tai bepavadinsime – ūkinis, sanitarinis, plynas, pusplynis ar planinis.

Miškai naikinami, ir jų nei savininkai, nei girininkijos, nei gamtosaugininkai neatkurs, kirtavietėse sukaišiojant agrasto dydžio pušų sodinukus sekančiam kirtimui. Pušys greitai auga, greitai lūžta, o subręsti giriai, kurioje tarpsta gausi bioįvairovė reikia 500 metų. Mūsų vaikams šio grožio jau nematyt. Godžių tėvelių ir senelių „dėka“.

Šiandieniniams dūminių pirkių vargetų provaikaičiams neįdomūs jokie klausimai susiję su girių gelbėjimo iniciatyvomis. Jiems įdomi vienintelė iniciatyva – nauda. O ši iniciatyva – tėra niekas kitas, o paprasčiausiais vargetos siekis pasistatyti didesnį namą, sodybą, apsirikiuot daugybiniais prabangiais baldais, papuošti moteriškes kailiniais, o kiemą – nauju automobiliu.

Tačiau niūrių kirtimų tunelio gale matome šviesą. Tai mūsų šalies piliečiai, kurie išėjo į miškus protestuoti, stabdyti kirtimų, versti valdžią suklusti ir susimąstyti.

Ir nors atsakomybės kamuolį valstybinės institucijos ritinėja viena ant kitos, iš tiesų tai primityvus žmonių mulkinimas. Tiek savivaldybėse, tiek ministerijose, tiek urėdijose, tiek Seimo frakcijos tupi tie patys politikieriai (ar jų sodintiniai), kurie ir priėmė sprendimą dėl plynų miškų kirtimų. Net neabejojame, jog šis nutarimas buvo priimtas aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Taip, piketai, mitingai turi pilietinę – visuomeninę reikšmę ir prasmę, tačiau norint realiai sustabdyti kirtimus, reikia pakeisti sprendimų priėmėjų valią. Valia turi virsti naujais reglamentais ir įstatymais. Deja, medžiai ir gyvūnai pinigų advokatams ir lobistams neturi, nes šiuo atveju būtinas atstovas būtent už tų durų, už kurių vyksta diskusijos dėl miškų, nacionalinių parkų ir draustinių ateities.

Tad negalime nepasidžiaugti, jog miškai ir jų gynėjai, regis, rado užtarėją politikų tarpe. Prieš nepagrįstus kirtimus ir pilietinės valios niekinimą pasisakė Europos komisaras Virginijus Sinkevičius. Tikėkime, jog jaunosios kartos politikas mūsų gamtos stojo ginti nuoširdžiai, tikėdamas, jog miškai – tai ne tik sveikatos, estetinio pasigėrėjimo, bet ir valstybės stiprybės šaltinis. O valstybė pirmiausia priklauso ne urėdijoms, urėdams, ministrams, o šalies piliečiams.

V. Sinkevičius pažadėjo aktyviai įsijungti į procesus, stabdant Lietuvos girių naikinimą ir keičiant tam reikalingus teisės aktus. Ar tai nėra pigus populizmas, o darbais paremti žodžiai – įsitikinsime labai greitai.