Priešlėktuvinės gynybos darbas naktį
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
SLAPTI VAŠINGTONO – BERLYNO SUSITARIMAI AR BLEFAS? (2023 11 25)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Žiniasklaida skelbia, kad JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas parengė planą, kaip paskatinti Zelenskį derėtis su Rusija. Teigiama, esą JAV ir Vokietija nori pastatyti Ukrainą į „strategiškai palankią derybinę poziciją“, iš kurios Kyjivas turėtų derėtis su Maskva dėl savo „suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.
Įdomiausia tai, kad Vašingtonas ir Berlynas esą neketina tiesiogiai įtikinėti Ukrainos prezidento pradėti derybas, tačiau neva leis Kyjivui pačiam susiprasti, negaunant ginkluotės tiek, kiek reikia. Kitaip tariant, Ukrainai neva bus tiekiami tik tokie ginklai ir tik tokiais kiekiais, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėtų išlaikyti dabartinį frontą, be galimybės išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas. Esą pats Zelenskis turi susiprasti, kad taip toliau tęstis negali. Be jokių raginimų iš išorės. Jis turi savo noru nueiti pas savo žmones ir paaiškinti, kad būtina derėtis.
Tai dar vienas signalas, kuris siunčiamas Kyjivui sėsti prie derybų stalo. Mums šis signalas – kažkokia, kažkokiais kanalais nutekinta abrakadabra, skirta spausti Ukrainai. Tai jau mažiausiai penktas atviras raginimas ir spaudimas Kyjivui dėl derybų su Maskva per pastaruosius metus. Tik šioje karinėje-politinėje ekvilibristikoje sąmoningas atsisakymas tiekti ginklus skamba nusikalstamai ir išdavikiškai, kaip šantažo priemonė. Tiek Bidenas, tiek Scholzas, be abejo, neigtų mažiausią tokio susitarimo tikimybę.
Taigi, ši „stratkominė“ odisėja yra greičiau politinių sluoksnių sąmokslo teorija, skirta paaiškinti žiniasklaidos antraštėse sumažėjusių ginklų tiekimo apimtis Ukrainai.
Atmetus sąmokslo teorijas apie pasaulinę driežažmogių vyriausybę, veiksmai ant žemės ir paprasti skaičiavimai rodo, kad JAV per sunku tempti dviejų karų finansavimo ir ginklų tiekimo naštą. Europai, iš esmės – Vokietijai, taip pat.
Po naujausios NATO ataskaitos apie Rusijos karinio potencialo atkūrimo spartumą ir naujus pavojus, Aljanso lyderės susizgribo, kad pačios yra pažeidžiamos. Žvelgiant į mūšio lauką Ukrainoje po beveik dviejų metų varginančio karo, ateities perspektyvos atrodo pakankamai sudėtingos ir toli gražu ne optimistiškos. Ginklų, sunkiosios technikos gamyba, be abejo, bus užkurta, tačiau milijonas artilerijos sviedinių ir milijardai, skirti Ukrainos paramai, greičiausiai keliaus savo pačių karinės galios stiprinimui.
Ukrainos laukia sunkūs ir lemtingi metai. Nenorime nuvilti ir liūdinti, bet linkėdami broliams ir sesėms ukrainiečiams išlaikyti esamas pozicijas fronte manome, kad pavykus tą padaryti, bus pasiekta labai didelė pergalė.
O Vakarų diplomatija, mūsų įsitikinimu, eilinį kartą susimovė. Siūlymai aukoti dalį teritorijos skambai mažų mažiausiai gėdingai. Beje, tai ir užuomina mums, Baltijos šalims. V. Zelenskis nėra toks kvailas, kad nesuprastų, kad paliaubos su Rusija atidės karą ateičiai, ir tas karas bus dar baisesnis.
Kodėl JAV ir ES lyderiai nesiūlo Ukrainai tapti NATO nare, kad ir turint naujas sienas? Jei Kyjivui būtų garantuotas patikimas saugumo skydas, galbūt, Ukraina ir ryžtųsi kompromisui. Galbūt, pakaktų saugumo garantijų, kokias Pietų Korėjai suteikė JAV. Tačiau nesiūloma net tokia formulė. Žadama miglota ateitis Aljanse, spaudžiant tiesiog atiduoti Rusijai didžiules okupuotas teritorijas. Kitaip sakant, siūloma leisti nukirsti vieną ranką, paliekant ją kraujuoti ir nesuteikiant būtinosios medicininės pagalbos.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Šią naktį priešas į Ukrainą paleido rekordinį skaičių bepiločių orlaivių „Shahed“. Oro pavojus paskelbtas Kyjivo, Čerkasų, Černihivo, Sumų, Charkivo, Chersono ir kituose rajonuose. Pranešama apie sugriovimus. Kyjive apgriautas penkiaaukštis daugiabutis pastatas, dirba gelbėtojai.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informuoja, kad užpuolikai paleido ir dvi valdomas aviacijos raketas Kh-59.
Vakar kelias valandas iš eilės okupantų aviacija bombardavo ir apšaudė Chersono srities pietinę dalį.
Vokietijos ambasadorius Ukrainoje Martin Jaeger pranešė, kad artėjant žiemai, šalyje bus dislokuota dar viena „Patriot“ sistema. Keturios iš Vokietijos pristatytos IRIS-T sistemos jau yra ant Ukrainos žemės, o artimiausiais metais šis skaičius dar padidės.
↞ Trumpai ↠
Vyksta Izraelio – „Hamas“ apsikeitimas belaisviais ir įkaitais. Tikimasi, kad didžioji dalis įkaitų bus išlaisvinta šiandien.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas pribloškė Rusijos vladyką Putiną atsisakydamas finansuoti dujotiekio „Power of Siberia-2“ atšakos statybas. Pekinas spaudžia Maskvą, kad šio projekto magistralinių linijų statyba būtų įgyvendinta vien tik Rusijos lėšomis, neišleidžiant nei vieno kiniško juanio.
Dujotiekis „Power of Siberia-2“ šiuo metu yra viena iš pagrindinių Rusijos „vilčių“ įveikiant ekonominę krizę, kurią Rusijoje paaštrino Vakarų sankcijos. Tačiau panašu, kad projekto statybos tempai bus lėtesni, nei Maskva tikėjosi.
Rusija ir taip patiria nuostolius pardavinėdama dujas Kinijai gerokai pigiau nei vakarams, o dujotiekio tiesimas virs dar didesne našta biudžetui.
Atsitiko taip, kaip mes ir sakėme. Rusija virsta Kinijos satelitu, visiškai nuo jos priklausomu. Tačiau Maskva pasirinkimo neturi. Kinų drakonas čepsi žvelgdamas į neišsemiamus Maskovijos resursus.
Mums ši vieta dar nesuprantama – kodėl Kremliaus strategai neketina nutraukti karinių veiksmų ir ieškoti išeities derantis su Vakarais? Taip Rusija sugrįžtų į tarptautinę areną, atsinaujintų derybos dėl „Nord streamų“, o dabar ji žygiuoja tame pačiame dvokiančiame pasaulio užribyje kartu su Šė Korėja.
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren tikisi, kad nepaisant kraštutinių dešiniųjų „Laisvės partijos“ pergalės parlamento rinkimuose, Nyderlandai ir toliau teiks pagalbą Ukrainai. Pasak ministrės, Nyderlanduose yra „plati“ parama padėti Ukrainai kare su Rusija.
ES pareiškė, kad niekada nepripažins neteisėtų Rusijos bandymų užgrobti kitos šalies branduolinę jėgainę ir ragina Rusiją nedelsiant išvesti savo karius, įrangą ir kitus darbuotojus iš užgrobtos Zaporižės AE.
Putinas perskaitė šį pranešimą spaudai, perdavė Šoigu, katras sumušęs kulnais ir atidavęs pagarbą, išvedė savo driskius iš Ukrainos lakti arielkos į Astrachanę.
Rusija ketina mesti iššūkį Vakarų technologijoms, nes Maskovijos trogloditų manymu, dirbtinio intelekto modeliai turėtų atspindėti viso pasaulio kultūros turtus, paveldą ir visų civilizacijų išmintį, o ne tik anglosaksiškojo. Kreivarankiai kurs savo DI, nes vakarietiškas supranta tik anglų kalbą, nepriima Rusijos kultūros, mokslo, muzikos, literatūros ir kuria ksenofobiją.
Pastarąją pastraipą apie šiknagalvių ketinimus kurti „savo rusišką DI“ rašėme bent pusvalandį, niekaip negalėdami nustoti kvatotis.
Rusija ir kitos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalys ir toliau kovos už taiką pasaulyje. Rusiją netoleruos terorizmo bet kokiomis jo apraiškomis ir bet kuriuose pasaulio regionuose.
Viskas, daugiau nebegalim. Čia ir baigiam. Beje, tai ne anekdotai. Tai – naujausi Rusijos fiurerio Putino nusipezėjimai.
Paminklas M. Gorkiui netoli Časiv Jaro neišvengė russkij mir prisilietimo (šaltinis – Guillaume Ptak, X @guillaume_ptak)
TRYS SVARBIAUSI UKRAINOS UŽSIENIO DIPLOMATIJOS TIKSLAI (2023 11 26)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina turi pasiekti tris svarbias diplomatines pergales užsienio politikoje.
„Pirmoji yra pergalė JAV Kongrese. Tai iššūkis, tai nelengva, bet Ukraina daro viską“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kijeve.
Praėjusį mėnesį JAV prezidentas Joe Biden prašė Kongreso patvirtinti daugiamilijardinę pagalbą Ukrainai, tačiau Kijevo finansavimas nebuvo įtrauktas į praėjusią savaitę priimtą laikinąjį išlaidų įstatymą. Respublikonų blokas nepritaria didesnės pagalbos Ukrainai siuntimui. Oponentai teigė, kad JAV mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti leidžiami šalies viduje. Vis dėlto, dauguma kongresmenų pritaria pagalbos teikimui Ukrainai.
V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paketą, apie kurį Ukrainai buvo paskelbta anksčiau, tačiau jis dar nepatvirtintas ir kuriam kol kas priešinasi Kremliaus gyvatė užantyje – Vengrija.
„Antra, mums reikia ES pagalbos dėl 50 mlrd. eurų paketo“, – sakė Ukrainos vadovas. „Ir trečia – pradėti dialogą dėl mūsų būsimos narystės“.
Kijevas tikisi, kad gruodžio 14-15 d. vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES narės susitars oficialiai pradėti ilgą derybų dėl Kijevo prisijungimo prie bloko procesą. Toks sprendimas, pasak V. Zelenskio, būtų naudingas Ukrainos moralei.
Mūsų kukliu manymu, toks sprendimas būtų naudingas ne tik ukrainiečių moralei. Ukrainai reikia kietos fizinės galios, ir kuo greičiau Ukraina taps ES nare, tuo daugiau tikimybės, kad bereikalingų skaudžių mirčių ir sugriovimų bus išvengta. ES blokas dabar, kai jau tapo visiškai aišku, kad Aljansas nesiruošia nei priimti Ukrainos į savo šeimą, nei siųsti į ją taikdarių, kol nebus pasirašytas su susitarimas su teroristine Rusija, tampa svarbiausiu diplomatinių pastangų tikslu.
Būtent todėl, kalbėdamas apie Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen pažadą skirti 50 mln. eurų „greitam Ukrainos uostų infrastruktūros remontui ir atnaujinimui“, Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, kad būtų apsaugoti jos grūdų eksporto keliai ir su Rusija besiribojantys regionai.
Ir iš tiesų, kokia prasmė ES skirti pinigus „infrastruktūros remontui“, jei driskių orda ją nuolat daužys? Geriausias remontas – priešlėktuvinė apsauga ir toliašaudė artilerija, galinti smogti driskių irštvoms užnugaryje.
„Oro gynybos trūksta – tai ne paslaptis“, – sakė V. Zelenskis aukščiausiojo lygio susitikime „Grūdai iš Ukrainos“, kuriame dalyvavo Šveicarijos prezidentas Alainas Berset ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Be to, V. Zelenskis užsiminė, kad užsienio partneriai Ukrainai tieks laivus, kurie lydės krovininių laivų kolonas iš Ukrainos uostų, kad būtų užtikrintas jų saugumas.
Jeigu tai yra tiesa ir mes netrukus pamatysime Vakarų šalių karinius laivus (su Ukrainos vėliava) Juodojoje jūroje, lydinčius grūdų konvojus, tai bus neabejotinai didžiulė strateginė pergalė. Driskių laivyno veiksmų jūroje suvaržymas yra prielaida operacinėms užduotims įgyvendinti ant žemės.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
V. Zelenskis Saugumo tarybai nurodė parengti sprendimus dėl mobilizacijos ir karių rotacijos artimiausiu metu. Ukrainos gynybos ministerija ir generalinis štabas turės surasti visiems tinkamus būdus, kaip užtikrinti pagrindinio resurso, į kurį nusitaikė Kremlius – žmonių – išsaugojimą ir atstatymą.
Be to, Ukrainos prezidentas paskelbė apie naujausius atleidimus kariuomenėje – postų neteko keturi nacgvardijos vadų pavaduotojai. Prezidento administracija nenurodė jų atleidimo priežasčių, tačiau pateikė tris naujas pavardes karininkų, kurie užims atleistųjų vietas.
Abu šie prezidento sprendimai rodo, kad operacinė padėtis artėjant žiemai, nėra optimistinė.
Per parą urviniai iš Rusijos surengė 4 raketų ir 109 oro smūgius bei 59 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į ukrainiečių karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Deja, tarp civilių gyventojų yra sužeistų. Sugriauti ir apgadinti privatūs gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra. Nuo oro smūgių nukentėjo Petropavlovka, Ivanovka, Kislovka, Berestovas Charkovo srityje; Stelmachovka, Belohorovka Luhansko srityje; Terny, Novomichailovka Donecko srityje.
Artilerijos ugnimi buvo apšaudyta daugiau kaip 100 gyvenviečių Černihovo, Sumų, Charkovo, Luhansko, Donecko, Zaporožės, Dniepro ir Chersono srityse.
Rusijos teroristai vakar taip pat paleido rekordinį smogiamųjų bepiločių skaičių. Visi 87-i į Ukrainos teritoriją atskridę „šachedai“ buvo sunaikinti.
Toliau karo mėsmalei gaminant driskių faršą ties Avdijivka, rusai sužvėrėjo (ar tai įmanoma?) ties Orikhivu. Kremlius siekia „susigrąžinti“ prarastą Robotynę. Driskių orda, kaip ir Avdijivkos griuvėsių atveju, čia bando apsupti ukrainiečių pajėgas ir uždaryti į taip vadinamą „katilą“. Atakos buvo vykdomos iš Verbovės ir Kopani, taip pat Novodanylivkos link, kur driskiai užsirovė ant pasitinkančios gynėjų atakos.
Tiek rusai, tiek ukrainiečiai šiame taške skelbia apie savo pergales, tačiau realybė kol kas ta, kad padėtis čia – kaip prie Verdeno.
↞ Trumpai ↠
Sekmadienį Rusija dezinformavo, kad užkirto kelią didelei Ukrainos bepiločių orlaivių atakai, kai virš Rusijos regionų, įskaitant Maskvą, buvo numušta mažiausiai 20 bepiločių orlaivių. Rusijos karo ir nusikaltimų ministerija nurodė, kad ukrainiečių dronai buvo numušti virš Maskvos, Tulos, Kalugos ir Briansko regionų. Vienas žmogus buvo sužeistas Tuloje, kai perimtas dronas pataikė į gyvenamąjį namą, sakė regiono gubernatorius Aleksejus Diuminas.
Štai ko reikia. Dronų ir raketų driskių danguje, užtaisų, smogiančių į pramonės kompleksus, ryšių ir logistikos centrus driskyno gilumoje.
Dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį vėl žygiavo per Londono centrą, ragindami Gazos ruože visam laikui nutraukti ugnį. Policijos duomenimis jame dalyvavo apie 45 000 dalyvių.
„Mums reikia visiškos paramos nuolatinėms paliauboms Gazoje“, – sakė 64 metų protestuotoja Kate Hudson agentūrai „Reuters“ mitinge, kai demonstrantai su plakatais „Paliaubos dabar!“ ir „Sustabdykite karą Gazoje“ ėjo eisenos maršrutu, kuris baigėsi prie Parlamento rūmų.
Minia, ypač valdoma patyrusių psichoperantų ir soctechnologų, yra akla, nemąstanti ir todėl – be galo pavojinga.
Antro apsikeitimo belaisviais ir įkaitais metu, trylika izraeliečių ir keturi Tailando piliečiai sekmadienį atvyko į Izraelį iš „Hamas“ nelaisvės. Šeši iš 13 paleistų izraeliečių buvo moterys, o septyni – vaikai ir paaugliai.
„Išlaisvinti įkaitai yra pakeliui į ligonines Izraelyje, kur jie vėl susitiks su savo šeimomis“, – sakoma Izraelio gynybos pajėgų pareiškime.
Izraelis iš dviejų kalėjimų paleido 39 palestiniečius – šešias moteris ir 33 nepilnamečius, pranešė palestiniečių naujienų agentūra WAFA.
Penktadienį „Hamas“ iš pradžių paleido 13 Izraelio įkaitų, įskaitant vaikus ir pagyvenusius žmones, mainais į 39 palestiniečių moterų ir jaunuolių paleidimą iš Izraelio kalėjimų. Vėliau „Hamas“ taip pat paleido Filipinų pilietį ir 10 Tailando žemės ūkio darbininkų.
Teroristinė Rusija paskelbė, kad Moldovos sprendimą prisijungti prie jai taikomų ES sankcijų laiko priešišku žingsniu, kuriuo siekiama sugriauti ryšius su Maskva, ir imsis atsakomųjų veiksmų. „Vertiname tai kaip dar vieną priešišką Moldovos vadovybės žingsnį, kuris yra visiškai integruotas į „kolektyvinių Vakarų“ antirusišką kampaniją“, – sakoma Rusijos užsienio šantažo ministerijos pareiškime.
Kinija, neva siekdama paskatinti turizmą po pandemijos, laikinai nereikalaus vizų iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Malaizijos piliečių atvykstant į šalį. Nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų lapkričio 30 d. šių šalių piliečiams, atvykstantiems į Kiniją verslo, turizmo, giminių ir draugų lankymo tikslais arba vykstantiems tranzitu ne ilgiau kaip 15 dienų, vizų nereikės, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Lietuva į šį bevizio režimo sąrašą kažkodėl neįtraukta. O be reikalo, mes juk jokios grėsmės Pekinui tikrai nekeliame, visų triusikų ir aifonų po penkiolika dolerių už štuką išsivežt nepajėgsim.
⥁ Lietuvoje ⥀
Mūs kaimuky – paradas! Su tankais, šmankais ir tikrom patrankom.
Rūsčiais, šalčio nužnaibytais veidais brežnevai ir andropovai stebi žygiuojančias karių dėžutes, riaumojančias pėstininkų kovos mašinas ir žlegsinčias haubicas. Gaila, kreiserio Neryje nėr…
Komentuotojas komentuoja apie danguje pasirodžiusius „apačius“ (atakos sraigtasparnius), nors jame liūdnai ratus suka vis tas pats „dafinas“ (turimas kariuomenės daugiafunkcinis sraigtasparnis). Minia suplazda vėliavytėmis, kai komentuotojas žada Lietuvai, kad ir mes, taip, ir mes, kaip JAV ar Prancūzija savo divizijoje juos, „apačius“, turėsim (tai, kad jų išlaikymui reikėtų padvigubint mokesčius, neminima).
Panem et circenses! Panem et circenses!
Kaip mums telefonu įvardina senas kovos draugas, nesvarbu, kad „puota maro metu“, kad kitos Vakarų šalys, kad net JAV ir taikos metu vengia tokios sovietinių laikų pompastikos, svarbu dabar yra kaimukiui parodyt, kad turime kažkiek geležių.
O mes tik gūžtelim pečiais ir atlaidžiai nusišypsom, kaip eilinį syk prisidirbusiam vaikiščiui. Mums gal nebent būt svarbu, kad kaimukiui parodytų, kiek visa tai atgulė sąskaiton.
Juk jei ir ne mūs pačių saugumui, o Ukrainos pagalbai – vis mažiau iš piliečių kišenių prašyti reikėtų.
