Locked N’ Loaded 
Washington Post straipsnis apie vasaros-rudens kontrpuolimą turbūt vertas detalesnės analizės (https://www.washingtonpost.com/…/ukraine…/). Gal būt kas nors labiau susipažinęs su JAV sprendimų priėmimo procesu ir Ukrainos vidine politine virtuve tai ir padarys. Iš karinės pusės galime tik pasikartoti:
Dėl įvairių priežasčių neduoti reikalingos ginkluotės ir įrangos Ukrainai, o po to piktintis, kad puolimas neišpildė lūkesčių, nėra sąžininga.
Negavus visko ko reikia vis tiek pradėti puolimą su itin ambicingais tikslais, o neišsipildžius lūkesčiams, kaltinti Vakarus taip pat nėra sąžininga.
Ukrainos puolimo operacija 2023 m. vasarą-rudenį buvo neišvengiama ir būtų buvusi klaida jos nevykdyti nepaisant to, kaip ji pasibaigė. Priešingu atveju, galimai dabar mes kalbėtume ne apie mūšius prie Bakhmut, Avdiivka ir Robotyne, o apie kautynes prie Charkiv, Slovyansk, Pokrovsk ir/ar Zaporizhia.
Luhansko kryptis.
Svatove. Rusai spaudžia šiauriniame flange, judesys toliau vyksta no mans land. Ukrainos pajėgoms tenka mokėti didelę kainą, kad okupantai neišlystų toliau nei no mans land.
Kremina. Agresorius įsitvirtina užimtose pozicijose prie Terny ir atnaujino puolimo operacijas. Ukrainiečiai apsigynė.
Lysychansk. Sektoriuje atsinaujino lokalūs susidūrimai – rusai atakuoja prie Bilohorivka. Sunku pasakyti ar tai tik trumpalaikės operacijos, ar ir čia jie bando kurti dar vieną probleminį ruožą Ukrainos gynėjams.
Donecko kryptis.
Bakhmut. Panašu, ukrainiečiai neatlaiko rusų atakų tempo ir vis dažniau pereina į gynybą. Iniciatyva po truputį pereina į agresoriaus pusę.
Šiaurinis flangas. Okupantai kiek pasistūmėjo Bohdanivka – Khromove ruože artėdami link aukštumų bei Ivanivske. Kaip esame minėję anksčiau, tai kelia papildomas problemas ukrainiečių pietiniam flangui, kadangi sėkmės atveju rusai galės nesiropšdami į Klishiivka – Andriivka aukštumas, su ugnimi ir manevru pulti šį ruožą iš flango.
Pietinis flangas. Labai sunkios kautynės vyksta prie Klishiivka. Rusai labai sunkiai ir nežymiai, bet pajudėjo šiaurinėse prieigose. Savo ruožtu, Ukrainos gynėjai įvykdė kontrataką čia veikiančioms rusų pajėgoms į flangą ir privertė jas kažkiek atsitraukti.
Avdiivka – Mariinka.
Šiaurinis flangas. Kautynės dėl Stepove gyvenvietės tęsiasi, okupantams nepavyksta prasiveržti, Ukrainos vienetai kontratakuoja. Šią situaciją rusai bando kompensuoti puolimu į pietus nuo terikono. Situacija labai dinamiška ir sudėtinga.
Rytinis flangas. Rusai ir toliau be nedidelių pasistūmėjimų no mans land, neišlipa iš pramoninio rajono. Suprasdami, kad realiausias būdas agresoriaus vienetams išspręsti šią situaciją – pulti į flangą nuo Kamyanka, ukrainiečiai suintensyvino veiksmus šiame ruože ir vietomis pastūmė rusus.
Pervomaiske ruožas. Okupantams nepavyksta pajudėti į priekį prie Opytne, todėl jie pakeitė atakų kryptį link Pervomaiske. Čia jiems nežymiai pavyko pasistūmėti.
Mariinka ruožas. Ima dominuoti pozicinės kautynės. Sunku pasakyti, ar ukrainiečiams pavyko stabilizuoti situaciją.
Vuhledar. Be pakitimų.
Zaporizhia kryptis.
Tęsiasi lokalūs susidūrimai Robotyne pleište. Rusams pavyko nežymiai pasistūmėti prie Verbove, bet Ukrainos gynėjai yra aktyvesni prie Novoprokopivka.
Velyka Novosylka. Be pakitimų.
Pietų kryptis.
Agresorius ryte pasidžiaugė, kad numušė apie 4 dešimtis ukrainiečių dronų virš Krymo. Džiaugėsi per anksti, nes po to įvyko kabūm Dzhankoy ir Tahanrog. Kaip ir anksčiau, tikėtina, kad žvalgyba mūšiu naudojant dronus identifikavo rusų oro gynybos išsidėstymą, o tada buvo tikrasis smūgis. 
*************
Ukrainiečių kariai kažkur Luhanske
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
SĖKMINGI UKRAINIEČIŲ SMŪGIAI OKUPANTŲ ORDAI (2023 12 05)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Vakar Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareikalavo, kad kitą savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos vadovų susitikime nebūtų priimamas sprendimas dėl Ukrainos narystės bloke derybų pradžios. Draugas V. Orbanas, kuris nuosekliai vykdo Kremliaus nurodymus, jau kelias savaites skelbia, kad Kijevas visiškai nepasirengęs narystei.
Savo reikalavimą V. Orbanas vakar raštu išdėstė laiške ES vadovų tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui. Jis taip pat nurodė, kad aukščiausiojo lygio susitikime neturėtų būti priimtas sprendimas dėl biudžeto plano, kuriame numatyta 50 mlrd. eurų ekonominė parama Kijevui.
„Pagarbiai raginu Jus nekviesti Europos Vadovų Tarybos gruodžio mėnesį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai lemtų nesėkmę“, – rašo V. Orbanas. „Europos Vadovų Taryba turi vengti šio neproduktyvaus scenarijaus vardan vienybės, kuri yra svarbiausias mūsų turtas.“
Būtent ES ir NATO vienybė yra Kremliaus režimo tikslas. Putinas ir jo sėbrai sunkiai dirba, kad Europos šalys kuo mažiau sutartų tarpusavyje. Deja, bet Vengrija, taip pat ir Slovakija yra sėkmingo agentūrinio SVR tinklo darbo įrodymas.
Ukrainą tvirtai remiančių ES šalių diplomatai stebėdami maskoliškus Orbano viražus išreiškė susirūpinimą, kad nesusitarimas dėl narystės derybų ir finansinės pagalbos aukščiausiojo lygio susitikime būtų didelis politinis smūgis karo įkarštyje atsidūrusiam Kijevui. Tačiau optimizmo lieka vis mažiau. ES aukščiausiojo lygio susitikime gruodžio 14 – 15 d. turėjo būti priimti nutarimai, kurių projektus pavyko gauti „Reuters“, beveik be jokios abejonės keisis dėl V. Orbano pozicijos.
Gruodžio 4 d. datuotame teksto projekte rašoma: „Europos Vadovų Taryba nusprendžia pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“. Dėl Gruzijos jame teigiama, kad ši Kaukazo respublika gaus ES kandidatės statusą „su sąlyga“, kad Tbilisis įgyvendins likusias sąlygas. Dėl Bosnijos pirminiame projekte teigiama, kad blokas yra „pasirengęs pradėti stojimo į ES derybas… kai bus pasiektas reikiamas narystės kriterijų atitikimo lygis“.
Siekdama įtikinti Budapeštą paremti Ukrainą, Komisija anksčiau skelbė, kad atlaisvins milijardus ES paramos Vengrijai, kuri buvo įšaldyta dėl „susirūpinimo“ teisinės valstybės principais, įskaitant korupciją.
Bet Vengrijos Orbanas, Slovakijos Fico, Turkijos Erdoganas ir kiti neva racionalią, Kremliui palankią ar jo užsakymu vykdomą užsienio politiką brėžiantys politikai turi savo matymą. Jo esmė – darysiu viską, kad kuo daugiau pasiimčiau iš ES ar NATO, bet jiems duosiu kuo mažiau.
Ir kuo daugiau laiko praeina nuo paskutinio karo, tuo ši tendencija vis stipresnė, pasireiškianti vis mažiau slepiamu savanaudiškumu ir vis įžūliau demonstruojamu niekinamu požiūriu į sąjungininkus ir draugus.
O tada kyla naujas karas ir ne savu bliaunama – gelbėkit!
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Rusijos karo nusikaltimų ministerija (dez)informavo, kad šiandien naktį ir anksti ryte Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos iš viso sunaikino arba perėmė 41 Ukrainos paleistą droną. Esą dvidešimt šeši dronai buvo sunaikinti virš Rusijos teritorijos, o 15 buvo perimti virš Azovo jūros ir Krymo pusiasalio.
Sveikiname ukrainiečius. Ir nors tai yra sudėtinga ir labai nelengva, bet būtina daryti nuolatinį spaudimą driskyne. Kai vietoje to, kad eitų į parduotuvę vodkės rusai bėgs slėptis į daugiabučių rūsius, ilgainiui galės atsirasti mažytė režimo griūties viltis.
Rusija patvirtino, kad Ukrainoje žuvo Rusijos 14-ojo armijos korpuso vado pavaduotojas generolas majoras Vladimiras Zavadskis. Rusijos Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas sakė, kad V. Zavadskis žuvo „koviniame poste specialiosios operacijos zonoje“, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Zavadskis – septintasis generolas majoras, kurio žūtį patvirtino Rusija, ir dvyliktas itin aukšto rango karininkas, apie kurio žūtį pranešta nuo plataus masto karo pradžios. Zavadskis buvo daug apdovanojimų pelnęs karininkas ir buvęs tankų dalinio vadas, sakė Gusevas ir pridūrė, kad jo mirtis buvo didelė netektis, sukėlusi „didžiulį skausmą“.
O skausmo šimtai ir tūkstančiai nužudytų ukrainiečių Gusevui nesukėlė?
Nepatvirtintais duomenimis, maždaug šeštą valandą ryto mūsų laiku, ukrainiečiai raketomis smogė Kerčės tiltui. Laukiame žinių laikydami kumščius, kad išvystume jį visiškai sugriautą.
↞ Trumpai ↠
Pirmieji 30 tuščių sunkvežimių pravažiavo pro naujai atidarytą Ukrainos ir Lenkijos sienos Uhryniovo-Dolhobyčiuvo perėją, kuri, kaip tikisi Kijevas, palengvins padėtį, nes Lenkijos vairuotojų protestai užblokavo kitus sausumos koridorius, pirmadienį pranešė Ukrainos pasienio tarnyba.
Šie protestai, kuriuos Lenkijos sunkvežimių vairuotojai laiko nesąžininga Ukrainos vairuotojų konkurencija, prasidėjo lapkričio 6 d., o dabar blokuojami keturi pasienio perėjimo punktai.
Pagrindinis Lenkijos vežėjų reikalavimas – neleisti Ukrainos sunkvežimių vairuotojams be leidimų patekti į Europos Sąjungą, o Kijevas ir Briuselis teigia, kad tai neįmanoma.
Didžiosios Britanijos ginkluotosioms pajėgoms per ateinančius 10 metų trūks 17 mlrd. svarų sterlingų (19,83 mlrd. eurų), pirmadienį pareiškė valstybės išlaidų priežiūros institucija.
Nacionalinė audito tarnyba (NAO) nustatė, kad 2023–2033 m. naujų ginklų ir įrangos biudžeto sąmata yra 305,5 mlrd. svarų sterlingų, t. y. 16,9 mlrd. svarų sterlingų daugiau nei numatyta biudžete, o tai yra didžiausias deficitas nuo pirmosios ataskaitos 2012 m.
Pasak NAO, sparčiai augančios branduolinių ir karinių jūrų pajėgų programų išlaidos, taip pat didelė infliacija padidino būsimą biudžetą. Dėl to „smarkiai pablogėjo“ JK Gynybos ministerijos finansinė padėtis.
⥁ Lietuvoje ⥀
Vakar kalbėjomės su kaimo žmogumi, kuris jau daug metų nekelia kojos į miestą.
Ko ten man? – šypsosi jis.
Dabar man 87 metai. Prieš kelerius metus mirė mano žmona, o vaikai ir anūkai jau užaugo, yra labai užsiėmę, dirba mieste ir mane aplanko gal tik per Kalėdas.
Vis dar esu gana judrus ir džiaugiuosi, kad galiu būti naudingas. Pastačiau lauko suoliuką vietiniam parkui, dabar darysiu iki pavasario inkilus.
Kartais pagalvoju apie mirtį. Žinot, kai Dalai Lamos paklausė, ar jis bijo mirties, „ne, – atsakė jis, – aš nebijau mirties, aš bijau mirti!“ Ir aš turiu su juo sutikti. Vienas iš mano draugų mirė miegodamas. He he, pasisekė. Lėta, skausminga, užsitęsusi mirtis negerai.
Man neliūdna ir nesijaučiu vienišas. Stebiu medžius, vėją, paukščius. Turiu laiko sau. Pradedu kreipti dėmesį į mažus įvykius aplink save. Esu tarsi penkiametis, gulintis ant nugaros žolėje ir stebintis praplaukiančius debesis, juose atrandantis veidus, stebintis paukščius ir mažus gyvūnėlius.
Tik va, kažkaip kaltas jaučiuos, kažkoks graudulys ima suvokus, kad tai, ką dabar darau, į ką dabar kreipiu dėmesį, turėjau daryti visą gyvenimą.
Dar labai domina visi nauji mokslo pasiekimai. Norėčiau gyventi ir pamatyti, kaip robotai mums gamins valgyt.
Et. Tiek to. Ar rašysit apie tai? Gal nereik. Ko išmokau? Nepavydėt. Išlikt žmogumi. Nekenkt visoms gyvoms būtybėms ir būti geram kitiems.
