Locked N’ Loaded 
Abi kariaujančios pusės apsikeitė karo belaisviais. Į Ukrainą grįžo 230 gynėjų, į mordorą-248 okupantai. Paskutinis apsikeitimas įvyko senokai – 2023 m. rugpjūčio 7 d.
Luhansko kryptis
Svatove
Ir toliau kontaktinėje linijoje tęsiasi lokalūs susidūrimai. Rusai aktyvesni, tačiau tai jiems jokių pranašumų nesukuria. Nuojauta kužda, kad artimiausiu metu rusai gali pabandyti nustebinti ukrainiečius atakuodami kokioje netikėtoje vietoje (forsuoti Oskil upę prie Lyman Pershyi, ar intensyvinti operacijas pietiniame flange). Tuo pačiu neatmestina, kad tęsiantis ukrainiečių smūgiams Belhorod, Kursk srityse, agresoriui gali kilti mintis vėl sugrįžti prie Charkiv, t. y. nustumti kontaktinę liniją į pietus ir apsaugoti savo užnugaryje esančius taikinius.
Kad ši vieta rusams skauda rodo, jog agresoriaus aviacija ėmė taikinius aplink Charkiv atakuoti ne tik raketomis, bet ir KAB‘ais. Pastarųjų paskirtis smūgiuoti konkrečioms pozicijoms kontaktinėje linijoje ar netoli jos, silpninti oponento gynybą ir sudaryti sąlygas puolimo operacijoms. Galima spėti, jog toks pasikeitimas indikuoja apie rusų mintis pradėti puolimo operaciją sausumoje. Tiesa, kaip matėm Pietų kryptyje, išdrąsėjusios rusų su‘škės turi tendenciją kristi, kas neigiamai įtakoja grandiozinius agresoriaus planus ant žemės.
Kremina. Palyginus su praėjusia savaite, kontaktinėje linijoje štilis. Rusai rengia lokalias puolimo operacijas, ukrainiečiai ginasi ir pereidinėja į kontratakas. Ukrainos sausumos pajėgų vado gen. plk. O. Syrskyi teigimu agresoriaus pajėgos po patirtų nuostolių persigrupuoja, tad labai tikėtina, jog rusai čia atnaujins puolimą.
Lysychansk. Be pakitimų.
Donecko kryptis
Bakhmut. Šiauriniame flange sunkios kautynės, kontaktinėje linijoje be pakitimų. Tuo tarpu pietiniame flange rusams pavyko nežymiai pasigerinti savo padėtį aukštumose prie Klishiivka.
Avdiivka – Vuhledar:
Šiaurinis flangas. Lyginant su praėjusia savaite mūšių intensyvumas šiauriniame flange sumenkęs. Tęsiasi susidūrimai Stepove – Berdichy ruože, pozicijos eina iš rankų į rankas. Taip pat rusai surengė keletą atakų link Novobakhmutivka ir prie cheminių produktų gamyklos, tačiau jos buvo nesėkmingos.
Rytinis flangas. Be pakitimų.
Pervomaiske ruožas. Rusų atakų skaičius čia gerokai išaugo. Ar tai reiškia, jog rusai nuo šiaurinio flango bent kuriam laikui perkėlė pagrindinę pastangų kryptį į Tonenke – Severne? Dar anksti teigti. Galima pasikartoti, kad kiekviena ataka gali būti skirtingo masto ir intensyvumo, t.y. 1 ataka prie Stepove, gali būti intensyvesnė nei 3 atakos prie Tonenke (ir atvirkščiai). Viską lemia šioms puolimo operacijoms skiriami vienetai ir resursai. Visgi, tendencija įdomi.
Mariinka – Vuhledar. Ima dominuoti pozicinės kautynės, tačiau ar tai nėra tyla prieš audrą? Gali būti kad rusai persigrupuoja, ir atnaujins operacijas.
Zaporizhia krytis. Judesys Robotyne pleište tęsiasi. Rusai atakuoja prie Novoprokopivka, ukrainiečiai aktyvesni rytiniame flange (Verbove).
Pietų kryptis
Ukrainos SOP ir artileristai sunaikino bene moderniausią rusų netiesioginės ugnies aptikimo radarą „Yastreb“ (rusijos pajėgose pasirodė tik antroje 2023 m. pusėje). Ukrainos analitikas Y. Butusov teigia, jog tikėtina šis kompleksas sunaikintas kažkur netoli Krynki. Sunku pasakyti ar tai tiesa, tačiau tai būtų labai logiška šio radaro atsiradimo vieta. Kaip minėjome ne kartą – didžiausia rusų problema net ne kairiajame Dniepro krante įsitvirtinę ukrainiečių pėstininkai, o nuo aukštesnio dešinio kranto juos remianti artilerija, dronai ir elektroninės kovos priemonės. Rusai niekaip negebėjo šios problemos eliminuoti, tad toks „analogov net“ radaro pasirodymas būtų logiškas bandymas pakeisti situaciją. Už bandymą dešimt balų, už išpildymą – kuolas 
po šio smūgio rusų pastangos eliminuoti minėtas problemas tampa dar labiau miglotos. Tiesa, ukrainiečių pėstininkams placdarmuose dėl to nelengviau. Kontaktinėje linijoje rusai toliau kasdien po kelioliką kartų šturmuoja ukrainiečių pozicijas.
Naktį Ukrainos pajėgos atakavo taikinius Kryme. Rusai giriasi numušę ukrainiečių S200 ir Neptun raketas, tačiau sprogimai Belbek kariniame oro uoste (šalia Sevastopol) rodo – tikėti kremliumi, tai savęs negerbti.**********
Ugnis šėlsta po Rusijos raketos smūgio Kijevui viename iš gyvenamųjų rajonų (šaltinis reuters.com, Vladyslav Musiienko)
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
KARAS RUSIJAI – ALTERNATYVA GINKLUOTAM PERVERSMUI MASKVOJE (2024 01 03)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Teroristinės Rusijos fiureris Naujųjų metų dieną Maskvoje aplankė sužeistus savo marodierius, kurie neteko kojų, rankų ar akių plėšdami, griaudami, smurtaudami ir žudydami Ukrainoje jos piliečius. Tai buvo proga vladykai dar kartą pasakyti pasauliui, ypač Vakarams, ką karo nusikaltėlių valstybė veikia Ukrainoje ir kodėl Kremlius pradėjo šį, iš pažiūros beprasmį, karą.
Tą jums, mielieji, rašėme ir sakėme daugybę kartų. Tą kartojome ir kartojame televizijos ir radijo laidose, įvairių portalų tekstuose, susitikimuose su Lietuvos politikais ir užsienio šalių sprendimų priėmėjais. Pakartosime tą dar kartą, nes šįsyk Rusijos caras įvardijo tiesiai pats tai, ką mes teigėme nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Atsakydamas į surežisuotą klausimą apie „Vakarų šalių pagalbą mūsų priešui“, tarptautiniu mastu paieškomas nusikaltėlis Putinas teigė, kad Vakarai veikia priešingai „Rusijos egzistavimui“ ir turėtų būti laikomi tikruoju Maskvos „priešu“.
„Esmė ne ta, kad jie padeda mūsų priešui, – tiesiai šviesiai sakė Putinas. „Jie (Vakarai) yra mūsų priešai. Jie sprendžia savo pačių problemas savo rankomis. Būtent tai ir yra esmė. Deja, taip buvo per amžius ir taip yra šiandien“.
Ir mums iš tiesų yra labai apmaudu, kad tiek galingų valstybių lyderiai, tiek mūsų taip vadinami ekspertai vis pabrėžia, kad Rusija esą neprognozuojama, kad nėra būdų ir priemonių, kaip sužinoti, ką Kremlius planuoja. Toks FSB pasakų departamento žinučių kartojimas tik rodo, kokiomis klišėmis vadovaujantis veikia protai, kurie turėtų rūpintis mūsų visų saugumu bei priimti strateginius, valstybės lygmens sprendimus. Svetimų beprasmių žodžių, suinstaliuotų žinučių kartojimas praneša, kad trūksta ne tik kompetencijos, plataus matymo, gebėjimo objektyviai ir nešališkai vertinti realybę. Deja, trūksta elementaraus gebėjimo išgirsti, o tai yra bendros erudicijos, išminties, inteligencijos (ne intelekto) nunykimo požymis.
Tuo tarpu Rusijos vladyka vėl ir vėl sako tą patį, kaip prieš invaziją, įvardina, ko siekia Maskva, tik kitais žodžiais.
„Pati Ukraina nėra mūsų priešas“, – atrodo, net įniršęs dėl nesugebėjimo suprasti, sako jis. „Tie, kurie nori sunaikinti Rusijos valstybingumą ir pasiekti, kaip sakoma, strateginį Rusijos pralaimėjimą mūšio lauke, daugiausia yra Vakaruose … Jie nori dezintegruoti [Rusiją]. /…/ Tie, kurie bando sunaikinti Rusiją naudodamiesi Ukraina, … Tai ir yra problema.“
Rusijai Vakarai yra problema. Nesvarbu, ar Vakarai suvokia tą ar ne, pripažįsta tą ar ne. Maskvos supratimu, russkij mir, Rusijos išlikimui esminė, pagrindinė, egzistencinė grėsmė yra Vakarai, Vakarų civilizacija, ir jokio skirtumo, kad čia, Vakaruose, pas mus, mums taip neatrodo, kad mes juokiamės iš tokių absurdiškų pareiškimų ir sukiojame pirštą prie smilkinio.
Rusijos intelektualaus (pagal russkij mir standartus) elito, ideologų, režimo vadų, struktūrų darbuotojų ir kiek daugiau prakutusios visuomenės dalies matymu, vertinimu, įsitikinimu, būtent ES ir NATO su pagrindine jos jėga – JAV, yra tikrasis Rusijos imperijos priešas, kurio pats buvimas kelia pačią svarbiausią – tolesnio egzistavimo, buvimo, būties – grėsmę.
Kremliaus vladykų vertinimu, net ir tuo atveju, kai Vakarai fiziškai nieko nedaro, jie kelia mirtiną pavojų Rusijai vien tuo, kad Vakaruose puoselėjamos lygybės, žmogaus teisių, demokratijos, tolerancijos ir atjautos idėjos, sąvokos, mintys. Patekusios į russkij mir jos jį susprogdins, suardys jį iš vidaus, jei bent trečdalis žmonių iš visų sluoksnių driskyne užsimanys gyventi kitaip.
Toliau, kaip visada Rusijoje, seks ginkluotas perversmas, revoliucija, suirutė, imperijos griūtis. O šito nei Putinas, nei Patruševas, nei Duginas, nei eilinis Ivanas su Alioša leisti sau negali. Ir kad to neįvyktų, einama kariauti.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija per pastarąsias penkias dienas jo šalį atakavo mažiausiai 500 raketų ir bepiločių orlaivių.
Kaip teigiama V. Zelenskio biuro internete paskelbtame pranešime spaudai, Ukrainos vadovas šį vertinimą pateikė Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Rišui Sunakui per pokalbį telefonu.
Penktadienį orda pradėjo vadinamą didžiausią oro puolimą prieš Ukrainą nuo karo pradžios 2022 m. vasario mėn. Agentūra „Associated Press“, remdamasi Ukrainos pareigūnais, pranešė, kad per visoje šalyje – įskaitant sostinę Kijevą – surengtus smūgius žuvo mažiausiai 30 civilių gyventojų, o mažiausiai 144 žmonės buvo sužeisti.
Per sausio 2 d. dieną Ukrainoje įvyko 57 koviniai susirėmimai. Priešas iš viso sudavė 89 raketų ir 72 smūgius iš oro, įskaitant smūgius atakos bepiločiais lėktuvais „Shahed-136/131“, 48 kartus salvinės raketinės ugnies sistemomis apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir įvairias gyvenvietes. Deja, per rusų teroristų atakas žuvo civiliai gyventojai, daugiau kaip 130 buvo sužeista, tarp jų ir vaikai. Kijevo, Charkovo, Luhansko, Donecko, Zaporožės, Chersono, Nikolajevo ir Odesos srityse buvo sugriauta arba apgadinta daugiau kaip 100 privačių gyvenamųjų ir daugiabučių namų, kita civilinė ir pramoninė infrastruktūra.
↞ Trumpai ↠
Nors JAV iki šiol Ukrainai išsiuntė tik apie 20 ATACMS, JAV turi didžiules pasibaigusio galiojimo šių raketų atsargas. Šimtus „Lockheed Martin“ pagamintų M39 ir M39A1 raketų, kurios yra „puikūs legalūs, tiksliai valdomi kasetiniai ginklai“, planuojama sunaikinti „didelėmis“ Amerikos mokesčių mokėtojų išlaidomis, sakė Danielis Rice, buvęs Ukrainos vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno specialusis patarėjas. Jas būtų galima išsiųsti į Ukrainą ir „labai efektyviai“ panaudoti prieš Maskvos pajėgas, sakė jis „Newsweek“.
Vokietijos politiko ir ekonomisto Sebastiano Schäferio teigimu, Ukrainos kariuomenė, praeitų metų kovo mėnesį iš Vokietijos gavusi 18 tankų „Leopard 2A6“, turi tik kelis tinkamus kovai tankus. Be to, Berlynui ir kitoms Vakarų šalims žadant siųsti „Leopardus“ Ukrainai, Vokietijos karinės įrangos gamintojos „Rheinmetall“ vadovas Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė, kad „Leopard 1“ ir „Leopard 2“ tankų atsargos „turi būti visiškai išmontuotos ir pertvarkytos“.
„Deja, tenka konstatuoti, kad tik labai nedidelė dalis pristatytų pagrindinių kovos tankų vis dar gali būti naudojami Ukrainoje“, – teigė politikas laiške, kurį gavo „Der Spiegel“. Pramoninio remonto dirbtuvių Lietuvoje atstovai Europos žiniasklaidai teigė, kad remontas trunka „labai ilgai“, nes trūksta atsarginių dalių.
Tuo tarpu Rusija per mėnesį pasigamina iki 100 naujų tankų.
Pietų Afrika penktadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme Hagoje (Nyderlandai) pradėjo bylą, teigdama, kad dėl Izraelio karinės kampanijos, nukreiptos prieš „Hamas“, Gazos ruože žuvo, buvo sunaikinta pakankamai žmonių ir kilo humanitarinė krizė, kad pagal tarptautinę teisę ji atitiktų genocido požymius. Pietų Afrikos Respublika paprašė teismo įpareigoti Izraelį nutraukti atakas Gazos ruože.
Izraelio pareigūnai nurodė, kad ginsis Jungtinių Tautų aukščiausiajame teisme nuo kaltinimų, esą jis vykdo palestiniečių genocidą Gazos ruože.
NATO narė Turkija informavo sąjungininkus, kad neleis dviem karo laivams, kuriuos JK dovanojo Ukrainai, naudotis jos Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais tol, kol tęsis karas Ukrainoje.
„Mūsų atitinkami sąjungininkai buvo tinkamai informuoti, kad minų medžiojimo laivams, kuriuos Jungtinė Karalystė padovanojo Ukrainai, nebus leista plaukti per Turkijos sąsiaurius į Juodąją jūrą tol, kol tęsis karas“, – sakoma pareiškime, paskelbtame socialinės žiniasklaidos platformoje X.
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad antradienį per Taivano salą ir netoli oro pajėgų bazės praskrido trys Kinijos oro balionai – tai pirmas kartas nuo praėjusio mėnesio, kai pranešta apie tokių balionų srautą Taivano sąsiauryje.
Kinijos šnipinėjimui naudojami oro balionai tapo pasauline problema 2023 m. vasarį, kai Jungtinės Valstijos vieną jų numušė. Kinija tada teigė, kad balionas buvo civilinis orlaivis, kuris atsitiktinai nuklydo nuo kelio.
⥁ Lietuvoje ⥀
Vilniaus Viršuliškių rajone įvyko kraupi nelaimė – sprogimo banga suniokojo gyvenamojo namo butą, sukėlė gaisrą, kuris išplito, griuvo konstrukcijos. Atrodo, kad, deja, du žmonės žuvo, tarp jų – galimai ir 10 metų vaikas. Užuojauta artimiesiems.
Priešgaisrinės apsaugos ir kitos tarnybos mobilizavimo turimas pajėgas ir jau greit bus para laiko, kai šaltyje gesina gaisrą. Tinkama pagalba buvo suteikta evakuotiems, nukentėjusiems gyventojams.
Tyrėjai, žinoma, išsiaiškins, kas sukėlė sprogimą, tačiau sprogimo bangos išdaužti automobilių langai rodo, kad jis buvo labai galingas. Galbūt, ne toks galingas, kaip nuo rusų teroristų raketų Kijeve, Charkove ir kituose Ukrainos miestuose, bet pakankamas, kad tūlas pilietis suvoktų siaubo mastą.
Ir skausmo.
Atjausdami nukentėjusius ir lenkdami žilas galvas prieš spectarnybų darbuotojų pasiaukojamą darbą likviduojant padarinius ir tvarkantis su krize, kartu negalime neužduoti klausimų.
Kuriuos taip pat jau ne kartą kėlėme.
O kas bus, jei neduok Dieve, įvyks du sprogimai? Mes negąsdiname, nesakome, kad taip bus. Mes klausiame. O jei keturi?
Ar turime paruoštus planus? Ne PPT skaidres, skirtas nuraminti viršininką ir užsikabinti eilinį medalį.
Ar gerbiami lentelistai suvokia, kad, pavyzdžiui, didžiųjų mūsų ligoninių priėmimo skyriai užsprings, jei vienu metu – pabelskime į medį – į juos bus atvežti vos keli nukentėję?
Ar mes turime parengtus ir apmokytus žmones, ką ir kaip daryti, kai spectarnybų pareigūnų tiesiog nebus, nes jų neužteks būti keliose vietose vienu metu?
Pabrėžiame – mes negąsdiname. Mes tik klausiame, ir klausiame labai paprasto dalyko – ar mes turime parengtą planą A ir B, ir netgi C? Ne lozungų ir šūkių rinkinius, bet planą, konkretų, kuris atsako į elementarius klausimus – kas, kada, kaip, kur ir kokiomis priemonėmis atliks numatytas užduotis?
Apie pratybas kol kas nekalbame. Nes vėl būsime apkaltinti panikos kėlimu.
