Locked N’ Loaded 
Luhansko kryptis
Svatove. Šiauriniame flange sunkios kautynės. Rusai stipriai spaudžia prie Kyslivka. Jiems pavyko pasistūmėti no man land, tačiau ukrainiečiai išlaiko pagrindines pozicijas. Tuo tarpu rusų bandymai pasistūmėti pietiniame flange sumenko. Neatmestina, kad siekdami prieš šalčius pasiekti apčiuopiamų rezultatų (pvz. kirsti kelią Kupjansk – Krokhmalne), rusai pradės pastangas koncentruoti pagrindinėje kryptyje, t. y. šiauriniame flange.
Kremina. Rusai toliau bando pasistūmėti pietiniame flange, tačiau jų lokalios atakos nebuvo sėkmingos.Lysychansk. Po ilgo štilio agresorius atnaujino atakas Bilohorivka link. Kol kas jos lokalaus pobūdžio. Neatmestina, kad siekiant atitraukti dalį ukrainiečių pajėgų nuo šiaurinio Bakhmut flango, agresorius gali intensyvinti operacijas šiame sektoriuje.Donecko kryptisBakhmut:
Šiauriniame flange rusai neatsisako planų pasiekti kanalą ir perimti čia esančių aukštumų kontrolę. Jie atakuoja Bohdanivka – Yahidne – Ivanivkse ruože. Kalvas toliau kontroliuoja Ukrainos pajėgos, tačiau rusams užėmus no man land, distancija iki šių aukštumų gerokai sumažėjo. Panaši situacija ir pietų flange prie Klishiivka. Dažniausiai tokiais atvejais rusų taktika – 1) nuolatinės atakos į kalną pėstininkais, kurių negaila (samdiniai, Shtorm Z, mobilizuotieji iš LNR/DNR), 2) ukrainiečių pajėgų varginimas, pozicijų identifikavimas, 3) artilerijos ir aviacijos koncentravimas į identifikuotas ukrainiečių pozicijas ir lėtas stūmimasis į priekį vienetais, kurių negaila, 4) reguliarių vienetų įvedimas (pvz. desantininkai) ir kalvų kontrolės perėmimas. Tokią taktiką matėme prie Bakhmut. Dabar bent iš viešų šaltinių matome, kad rusai atakuoja būtent Shtorm Z padaliniais.
Panašu, ukrainiečių kontratakos prie Mayorse buvo sėkmingos. Jie prie Shumy apie 1 km pastūmė kontaktinę liniją į rytus. Deep State teigimu tai daugiau kontaktinės linijos korekcija. Todėl tikėtina, kad tai nėra vien vakarykščių atakų rezultatas, o per keletą lokalių operacijų susikurta taktinė sėkmė, dabar pasiekusi viešą erdvę. Jei šios atsargios, tačiau rezultatyvios operacijos tęsis, rusai bus priversti reaguoti.Avdiivka – Mariinka. Žvelgiant bendrai, nors rusams pavyksta nežymiai pasistūmėti, tačiau šios jų taktinės sėkmės nepriartina prie operacinių tikslų įgyvendinimo. Viena iš priežasčių – silpnai ir šabloniškai taktiniu lygiu veikiančių manevrinių vienetų neefektyvi parama ugnimi. Antai rusų aviacija vietoj smūgių ukrainiečių pozicijoms, daužo daugiaaukščius namus Avdiivka mieste. To priežastis – Avdiivka puolimo operacijos pradžioje itin išaugę agresoriaus aviacijos nuostoliai. Dabar rusai baiminasi Ukrainos oro gynybos ir karine prasme mažareikšmius taikinius atakuoja iš savo gynybos gilumos. Dabar detaliau:Šiaurinis flangas. Rusai kelis šimtus metrų išplėtė savo pozicijas palei geležinkelį į pietus, tačiau jiems tai mažai padeda pasiekti esminį tikslą – kirsti geležinkelį ir įsitvirtinti Berdychi-Stepove ruože. Žinoma, jie gali bandyti pastangas koncentruoti šturmuodami cheminių produktų gamyklą, ir iš čia kontroliuoti aprūpinimo kelius į Avdiivka. Tačiau anksčiau po kelių bandymų rusai taip gavo į ragus, kad tiesiog bando užimti geresnes pozicijas aplink gamyklą, o toliau eiti nedrįsta. Tačiau jeigu ir toliau rusams nesiseks kirsti geležinkelį ties Berdychi-Stepove, ir nepavyks išplėsti placdarmą į šiaurę (Keramik), neatmestina, kad matysime dar vieną Azovstal šturmui prilygstantį mūšį dėl šios gamyklos.Centrinis ruožas. Rusai ieško naujų būdų perlaužti situaciją, todėl suintensyvino savo veiksmus nuo Yasinuvata į vakarus miesto link. Jiems pavyko pasistūmėti, tačiau sunku spręsti, ar jie ryšis lįsti giliau į miestą. Kaip rodo patirtis (pvz. Severodonecko mūšis), jei rusai nenulaužia gynėjų flangų, jie nebando ieškoti ilgiau užtrunkančių sprendimų (pvz. ilgalaikė miesto blokada), o nepaisydami nuostolių veržiasi į miestą. Stebėsime situaciją.
Pervomaiske ir Mariinka ruožuose be pakitimų.
Vuhledar. Be pakitimų.Zaporizhia kryptis. Ukrainos pajėgos smogė kariniams taikiniams Tokmak.Orihiv. Tęsiasi darbas flanguose, kontaktinėje linijoje be pakitimų.Velyka Novosylka. Be pakitimų.Pietų kryptis. Tęsiasi kovinė rutina – mūšiai kairiajame Dniepro krante, ukrainiečiai atakavo taikinius Sevastopol ir Dzhankoy, rusai smūgiavo Ukrainos jūrų uostų infrastruktūrai.
***************
Driskiai veržiasi į Avidjivką kaip į alaus barą
Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas 
KARO UKRAINOJE PABAIGA – KITAIS METAIS? (2023 11 17)
↞ Strateginės aplinkybės ↠
Kiti metai bus lemiami kare su Rusija, nes artėja lūžio momentas, teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Rusijos ekonomika ir karinė pramonė yra ant perkaitimo ribos, 2024 m. planuojama 68 proc. padidinti karines išlaidas. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas mano, kad 2025 m. tai gali sukelti destruktyvius procesus Rusijos Federacijos viduje.
Taip, driskių ordai nėra paprasta. Ukrainiečių pajėgos juos išrūkė ir Juodosios jūros, kur jie nebegali saugiai plaukioti savo geldomis ir švaistytis raketomis. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusija nebegali naudotis Juodąja jūra, kad destabilizuotų pasaulį.
Ir tai yra milžiniška Ukrainos pergalė. Juodąją jūrą Kremlius naudojo kaip placdarmą karui ne tik su Ukraina, bet ir kariniams veiksmams Sakartvele, Sirijoje. Tik jėga ir atakuojant driskių karinius laivus pavyko atkurti dalinį stabilumą pasaulio maisto rinkose.
Po JAV prezidento Joe Bideno ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo derybų, pasigirdo nuomonių, jog tokie sandėriai esą veda pasaulį į Trečiojo pasaulinio karo formatą. Esą Rusijos ir Ukrainos karo nugalėtojai nulems naują Europos saugumo sistemą ir naują pasaulio tvarką. Teigiama, jog jei Ukraina žlugs, Europa nesugebės pasipriešinti Rusijai.
Tokie pasvarstymai galimi tik teoriniame lygmenyje, praktiškai jie neįmanomi. Rusija nei šiandien, nei rytoj, nei po penkerių metų nebus pajėgi vykdyti plataus masto karinių veiksmų prieš Vakarus. Driskių ordai išpertų kailį Lenkija, o apie žygiavimą į Europą negali būti jokios kalbos. Todėl tokių „ekspertų” prognozes vertiname kaip Maskvai naudingą Vakarų gąsdinimą.
Tai, ką San Franciske deklaravo Kinijos vadovas Xi Jinpingas, nei iš tolo nepanašu į konfrontacijos siekį. Atvirkščiai. Xi JAV lyderiams ir verslininkams nusilenkė ne kartą, sakydamas, jog Kinija nori būti Jungtinių Valstijų „partnerė ir draugė”. Kinijos diktatorius pripažino, jog mažėja investicijos į Kiniją ir siekė pritraukti JAV verslo atstovus.
„Jei laikysime vienas kitą didžiausiu varžovu, svarbiausiu geopolitiniu iššūkiu ir nuolat kylančia grėsme, tai neišvengiamai lems neteisingą politiką, neteisingus veiksmus ir neteisingus rezultatus“, – Xi sakė auditorijai, kurioje buvo ir „Apple“ vadovas Timas Cookas bei „Tesla“ vadovas Elonas Muskas. Xi priminė, jog šalys buvo sąjungininkės, kuomet Antrojo pasaulinio karo metais JAV padėjo Kinijai kovoti su Japonija.
Žinoma, mes netikime nei vienu Kinijos komunistų klastūno žodžiu, nes medumi patepti žodžiai iš jo burnos liejasi dėl to, kad Kinija išgyvena ekonominę krizę. Jinpingas nori pasirodyti prieš savo tautą ir partiją, jog sugeba sureguliuoti gyvybiškai svarbius santykius su JAV ekonominio sunkmečio metu.
Pekino valdovas tuo pačiu siunčia signalą ir kitoms kariaujančioms šalims, jog atėjo metas deeskaluoti įtampą.
Esame tikri, jog Vakarų politikai nekiš galvos į šiuos Pekino spąstus, suvokdami, jog kinų drakonas ir toliau remtų Rusiją ir prarytų Taivaną net nemąstydamas, jei tik turėtų tam pakankamai smarvės.
↞ Reikšmingi postūmiai ↠
Pastarąją parą rusų okupantai surengė 12 raketinių ir 47 oro smūgius bei 38 apšaudymus iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į Ukrainos karių pozicijas ir gyvenvietes. Driskiai panaudojo kelias priešlėktuvines raketas S-300 Donecko kryptimi. Preliminariai apsieita be nuostolių.
Šią naktį Ukrainos gynėjai numušė devynis iš dešimties į Ukrainą paleistų priešo bepiločių orlaivių.
Pranešama, jog supakuotas ir pragaran išsiųstas dar tūkstantis okupantų.
Teigiama, jog Ukrainos pajėgos pasistūmėjo netoli Rabotynės, Zaporožės srityje.
Prie Avdijivkos labai karšta, rusai mėgina įsiveržti į pramoninę miesto zoną. Nors driskiai jau kelinta savaitė mėgina apsupti Avdijivką ir „užrakinti”mieste Ukrainos gynėjus, panašu, jog proveržis gali tapti milžiniška kapaviete patiems rusams.
↞ Trumpai ↠
Šią naktį pietryčių Suomijoje buvo uždarytos sienos perėjos su Rusija. Apie tai pranešė šalies ministras pirmininkas Petteri Orpo ir vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen, praneša „Ilta-Sanomat“.
Pažymima, kad tokį sprendimą lėmė didelis prieglobsčio prašančių pabėgėlių iš Rusijos skaičius. Ji teigė, kad pasienio zona kol kas išlieka rami, tačiau padėtis pasienyje bus stebima.
Jei totalitarinėje Kinijoje diktatoriaus Xi Jinpingo žygiams į vakarus plojama, tai Joe Bideno derybos su Kinija smerkiamos oponentų. Vyriausiasis respublikonas Senato Užsienio reikalų komitete Jim Risch pareiškė, kad J. Baidenas „dar kartą pakenkė JAV nacionalinio saugumo interesams“. Esą „Kinija nėra normali šalis – tai valstybė agresorė. J. Bidenas nusileidžia Xi mainais į daugybę beprasmių darbo grupių ir bendradarbiavimo mechanizmų.“
Kinijos baubas bus viena pagrindinių temų ir ateinančių rinkimų JAV metu. Deja, politikai kitapus ir šiapus Atlanto, kartais nesuvokia, kur riba, skirianti rinkiminius žaidimus ir kovas bei tikrus karus, kuriuose žūva žmonės.
⥁ Lietuvoje ⥀
Baimė.
Baimė tvyro ore. Augančių kainų, mokesčių, darbo vietos praradimo, konkurso pralaimėjimo… tiesa, dar nedidelė karo baimė. Kažkur vykstančio.
Konkurencija. Nesveika, draskanti, skaldanti.
Nervingas važiavimas gatve, automobilių užkirtimas, nes norisi būti pirmam.
Toks kelių chuliganizmas – ta pati baimė. Baimė nebūti pirmam. Baimė pralaimėti.
Ir kai bijo aukšto rango valdininkai, dažniausiai, prarasti darbą, jei neįtiks jų politiniams šeimininkams, tai jiems reiškia prarasti viską – paskolinį būstą, atostogas, baldus, lizinginį automobilį, tariamą pagarbą. Tokia baimė tampa kliūtimi.
Kliūtimi ne tik produktyviai kurti, bet gyventi. Oriai ir laisvai.
Baimė jaustis laisvu, sakyti savo nuomonę mūsų šalyje sukūrė naują savo pačių baimių įkaitų kartą, kuri dreba prieš vadovus, vadovai prieš savo vadovus, kad tik ginkdie kažkaip netyčia nepasakyti ir nepadaryti ko nors ne taip.
Ir jei tas vadovas paskutinis kvailys ir nevykėlis, bijoma jam pasakyti, ką jis daro ne taip.
Taip auginama ne tik pataikūnų, bailių valdininkų ir pritarėjų armija. Taip auginama pati kvailystė. Priimami populistiniai, idiotiški sprendimai, nes pritarėjai pritaria nevykėlių kvailystėms.
Jei pritardamas kvailiui, galiu išsaugoti darbo vietą, kodėl turiu rizikuoti? Ir tokias kalbas girdime praėjus 33 nepriklausomybės metams, kai jau turėjome užauginti ne vergų, o laisvų piliečių kartą.
Ką mes norime čia pasakyti.
Nebijokite. Lietuva, nors ir nedidelė, tačiau darbo tikrai visiems pakaks. Pinigų taip pat. O jei nepakaks – rankas išskėtę laukia vokiečiai, austrai, kur milžiniškas kvalifikuotų specialistų trūkumas.
Mes jokiu būdu neskatiname emigracijos. Mes raginame jaustis laisvais laisvos šalies piliečiais, galinčiais rinktis, turinčiais teisę sakyti savo nuomonę, kritikuoti ir dėl to nepergyventi.
Niekas neturi teisės jūsų persekioti. O baimė… kaip sakoma, gyvenime taip nutinka, jog nutinka būtent tai, ko bijai.
Mes sieksime, kad jūs jaustumėtės laisvi, saugūs, savo šaliai reikalingi piliečiai. Mūsų per daug mažai, kad kažkas kažkam būtų nereikalingas. Visi šeimos nariai turi būti mylimi ir svarbūs.
